Lietuvos globos sistema susiduria su dideliais iššūkiais, kuriuos atspindi 2015 m. pradžios įvykiai: seksualinio išnaudojimo atvejai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, smurtas ir prievarta Vilijampolės socialinės globos namuose, LR Seimo kontrolierių ataskaita apie socializacijos centruose esančius nusiraminimo kambarius ir pedofilijos atvejis Viešvilės vaikų globos namuose. Deja, tokie šokiruojantys įvykiai nesupurto sistemos, jie pamirštami, o po kurio laiko vėl kas nors skandalingo nutinka tose įstaigose, kurios turėtų būti iš esmės pertvarkytos.
Švėkšnos specialiojo ugdymo centras tapo skandalingų įvykių epicentru, atskleidus šiurpią realybę - nepilnamečių prostituciją. Šių įvykių kontekste ypač svarbu išanalizuoti šios įstaigos istoriją ir priežastis, lėmusias tokią situaciją.
Seksualinio išnaudojimo skandalas Švėkšnos specialiojo ugdymo centre
Toną šiai diskusijai davė pati Švėkšnos specialiojo ugdymo centro direktorė Laima Navickienė. „Esu įsitikinusi, kad visuose vaikų globos namuose su mergaitėmis šitaip elgiamasi,” - viešai pareiškė ji ir pridūrė, kad kiti jos kolegos tiesiog bijo tai viešinti, nes gali būti nubausti.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai atskleidžia šiurpią realybę: Lietuvoje seksualiai išnaudojami beveik visų vaikų globos namų auklėtiniai. Šių vadovai tokius teiginius vadina šmeižtu. Policija taip kategoriškai šios problemos neneigia, tačiau linkusi užstoti tai darančius.
Anot Lietuvos „Carito“ atstovių, netiesa, kad nėra pinigų mažesniems vaikų globos namams steigti, tuo savo neveiklumą linkę pridengti valdininkai. „Nepaisant dar 2012-aisiais parengtų neigiamų Vaiko apsaugos kontrolieriaus įstaigos išvadų apie Švėkšnos centrą, tais pačiais metais jis laimėjo metodinio centro vardą ir gavo milijono litų dotaciją. Tai yra pinigų ar nėra?” - sunkiai slėpė pasipiktinimą K.Mišinienė.
DELFI primena, kad Klaipėdos apygardos teismas praėjusią savaitę paskelbė nuosprendį rezonansinėje Švėkšnos byloje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Švėkšnos globos namuose, kuriuose gyveno specialiųjų poreikių turintys vaikai, apie pusantrų metų klestėjo seksualinis išnaudojimas. Kaltinimai šioje byloje buvo pareikšti aštuoniems asmenis. Keturi jų yra vyrai - Ramzilas Fachrislamovas, Andrius Stanslovaitis, Marius Kasputis, Mindaugas Grigalavičius, kurie savo lytinę aistrą tenkino su nepilnametėmis iš Švėkšnos globos namų. Kitos keturios kaltinamosios - Emilija Galdikaitė, Gabija Vasiliauskaitė, Brigita Kazlauskaitė, Inga Erliga Vilimavičiūtė buvo Švėkšnos globos namų auklėtinės, jos ir organizavo nepilnamečių prostitucijos verslą. Nukentėjusiosiomis šioje byloje pripažintos šešios merginos, kurioms, kai jos buvo pardavinėjamos, buvo nuo 14 iki 17 metų. Dabar merginomis rūpinasi „Lietuvos Carito“ organizacija, kai kurios gydėsi ir psichiatrijos ligoninėse.
K. Mišinienė: auklėtojos turėjo kai kurių sekso pirkėjų kontaktus Anos, kaip ir kitų Švėkšnoje išnaudotų mergaičių, istorija puikiai žinoma Lietuvos Carito programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovei Kristinai Mišinienei. „Negali ramiai klausytis nukentėjusių mergaičių pasakojimų apie trejus metus trukusius jų pardavinėjimus suaugusiems vyrams, atvažiuodavusiems vos ne į globos įstaigos teritoriją „susirinkti“ šių mergaičių, kad santykiauti su jomis mašinose, miškeliuose ar … „prie kapinių“. Centro kolektyvas jau buvo apsipratęs ir su savo globotinių prostitucija, ilgalaikiais dingimais, pareigūnų neveiklumu. Tiek apsipratęs, kad net teisme psichologės, socialinės pedagogės jaunąsias suteneres charakterizavo kaip veiklias, organizuotas, tikras lyderes. O jų aukas - kaip didesnių sužalojimų nepatyrusias, sunkaus būdo, nepritampančias... Sunku mums suvokti, bet centro auklėtojos turėjo kai kurių sekso pirkėjų ir kontaktus, prašydavo jų parvežti mergaites atgal, apsipykdavo su jais dėl įkyrumo“, - DELFI kalbėjo K. Mišinienė.
Globos sistemos problemos ir ieškomi sprendimai
Nors moksliniai tyrimai patvirtina, jog daugybė vaikų, patekę į globos įstaigą būdami labai jauno amžiaus, vėliau kenčia dėl socialinės ir emocinės raidos sunkumų, Lietuvoje vis dar gaji išankstinė nuostata, jog esama šeimų, kurios niekuomet nesugebės pasirūpinti vaikais, o vienintelis būdas išspręsti susidariusią sudėtingą situacija - paimti vaiką valstybės globon.
Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Vaiko teisių konvencija, o taip pat ir kiti žmogaus teises reglamentuojantys tarptautiniai dokumentai pabrėžia, jog tokios paslaugos kaip sveikatos apsauga, švietimas ir bendruomeninė globa turėtų būti prieinamos visoms šeimoms. Tuo tarpu rekomendacijos, kuriomis siekiama apsaugoti be globos likusius vaikus, nurodo, jog pats geriausias nekintamas sprendimas vaikui yra jo grąžinimas į šeimą ir to reikia siekti, net jei vaiko biologinė šeima neatrodo ideali ar jos papročiai ir gyvenimo būdas skiriasi nuo visuomenėje paplitusių normų.
Siekiant išsaugoti šeimą turėtų būti stengiamasi šeimas padaryti tvirtesnes, joms išugdant nusistatymą, įgūdžius, gebėjimus ir priemones, kurių dėka jos galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikų apsauga ir vystymusi. Vaiko augimas biologinėje šeimoje, kai tik tai įmanoma, turėtų būti prioritetu.
Pertvarkos ir ateities vizija
Pernai per šalį nusiritę pedofilijos ir seksualinio išnaudojimo skandalai pagreitino vaikų globos namų pertvarką, kurios tikslas - vaikus auginti šeimose ir bendruomenėje.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, surengusi atsakingų žinybų atstovų pasitarimą, anot Delfi.lt, BNS paviešintos informacijos, tokius centrus, koks yra Švėkšnoje, pavadino valstybės gėda ir kritikavo institucijas, kad jos „stumdosi atsakomybę“ ir nesprendžia seniai žinomų problemų. Prezidentė akcentavo ir didėjantį patyčių aukų skaičių mokyklose, o įvykiai Švėkšnos įstaigoje apnuogino tikrąsias vaiko teisių apsaugos problemas.
Prezidentė mano, kad tokios įstaigos turėtų būti išskaidytos į mažas, globojančias galbūt tik po 10 vaikų. „Apie kiekvieną vaiką turi būti galvojama kaip apie savo,“ - kritikavo biurokratinį požiūrį Lietuvos vadovė, pasiūliusi Švietimo ir mokslo ministerijai perimti Švėkšnos specialiojo ugdymo centrą savo žinion ir apsispręsti dėl šio centro uždarymo ir likvidavimo. Ministerija pažadėjo tą padaryti per mėnesį.
2015 m. iš Šilutės r. savivaldybės centrą savo žinion perėmė Švietimo ir mokslo ministerija, socializacijos centras pavadintas „Diemedžio“ ugdymo centru. Dabar pagrindinės mokyklos tipo specialiojo ugdymo centras elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems mokiniams priima mokytis berniukus iš visos Lietuvos regionų.
Lietuvai svarbu pereiti nuo institucinės globos ir iki 2020 m. Utenos vaikų globos namų veiklos pagrindinis tikslas - sustiprinus šeimą sugrąžinti vaiką jo biologiniams tėvams, o nepavykus surasti jam kitą (globėjų) šeimą. Todėl šios įstaigos darbuotojai sukaupė vertingos praktikos, kuri galėtų būti naudinga kitiems globos namams, pagerinti vaikų globos namų gyvenimo kokybę, teikiant pagalbą pažeidžiamoms šeimoms ir mažinant globojamų vaikų skaičių institucijose. Vien per 2013 metus, 24 vaikai, kuriems buvo teikiamos socialinės globos paslaugos, grąžinti į šeimas.
Tikėtina, jog pradėjus realius pertvarkos veiksmus „iš viršaus“, kuriuos šiais metais planuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Utenos vaikų globos namų praktika „iš apačios“ bus realius pertvarkos rezultatus užtikrinantis veiksnys.
Panašus:
- Neįtikėtina Švėkšnos Vaikų Globos Namų Istorija: Iššūkiai, Pertvarkos ir Nauja Viltis
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Pyragas su kefyru: Lengvi ir skanūs receptai su rabarbarais bei uogomis, kuriuos privalote išbandyti!
- Atraskite Geriausią Sūpamojo Gultuko Modelį Kūdikiui – Patarimai Ir Nauda