Šiame straipsnyje aptariama Šilutės rajono Švėkšnos vaikų globos namų istorija, įskaitant skaudžius mergaičių išnaudojimo atvejus ir įstaigos pertvarkos procesą. Straipsnyje remiamasi interviu su asmenimis, susijusiais su globos namais, teismų medžiaga ir žiniasklaidos pranešimais.
Anos Istorija: Kelias Iš Vaikų Namų Į Savarankišką Gyvenimą
Ana, kurios vardas pakeistas siekiant apsaugoti jos privatumą, ryžosi papasakoti savo gyvenimo istoriją. Į vaikų namus Ana pateko, nes jos mama ir močiutė nuolat girtavo. Apie tėvą, kurio niekada nematė, Ana žino tik tiek: kalėjime sėdėjęs rusas. Kiek geresniu žodžiu ji mini patėvį, kuris, nors ir gėrė, nors ką nors parnešdavo namo. Tuo metu mama, vos gaudavusi pinigus už vaikus, sėsdavo gerti. Šeimą tikrindavę specialistai suaugusius nuolat rasdavo apgirtusius. Vaikams trūko maisto, šeimoje kartojosi vaidai, mama mušdavosi su patėviu ir močiute. Tiesa, vaikų neliesdavo.
Todėl kartą atvyko vaiko teisės su policija ir Aną su jaunesne sesute išvežė į ligoninę. „Manęs vaiko teisės paklausė, ar noriu grįžti namo, ar į vaikų namus. Pasirinkau vaikų namus. Man buvo dešimt metų, sesei - treji“, - pasakoja pašnekovė. Vaikų namuose Ana jautėsi kaip kalėjime - nepažinojo nei vaikų, nei auklėtojų, vis bėgdavo į namus. Po poros metų laikinuosiuose vaikų globos namuose Marijampolėje mergaites perkėlė į Avikilų vaikų globos namus. Iš čia mergaitė irgi bėgdavo namo - keletą metų nesėkmingai vis ieškojo mamos. Kai pagaliau surado, gimdytoja jau buvo tapusi neįgali, sunkiai paėjo.
„Kokia bebūtų, vis tiek ji mama, nors ji padariusi žiaurių dalykų, blogai elgėsi, visada galima atleisti, juk vaikai nekalti dėl to, kokie tėvai“, - kalbėjo bendravimą su mama atgaivinusi Ana. Patekusi į Avikilus, kelias savaites praleido užsidariusi kambaryje. Su pagyvenusiomis auklėtojomis nesutarė. Prasidėjo nesutarimai su kitais vaikais ir rankų pjaustymaisi skutimosi peiliuku. „Tuo metu nejausdavau skausmo, nenorėjau išsilieti ant kitų žmonių, maniau, geriau visą pyktį išlieti ant savęs“, - atvirai pasakojo Ana.
Merginos aiškinimu, norėdami atsikratyti, ją pradėjo vežti į psichiatrijos ligoninę. Pirmą kartą ji iš Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninės pabėgo. Vėliau teko gulėti Kauno klinikose. „Jausdavausi „apsinarkašinusi“, maitindavo tik vaistais“, - sako pašnekovė. „Tuo metu bendravau su mama, ji dėl visko kaltindavo mane - kad neklausiau ir mane atėmė. Mama skambindavo auklėtojoms ir mane kaltindavo, nors aš ją lankiau ir šio bei to nunešdavau. Norėdavau pasikalbėti su auklėtojomis, bet jos paklausydavo, o kitą akimirką jau direktorius viską žinodavo. Darbuotojai negali taip elgtis“, - apie gyvenimą globos namuose pasakoja Ana.
Pragaras Švėkšnoje
Apie 2013-2014 m. Ana pateko į Švėkšnos socializacijos centrą. Čia atsidūrusi mergina mano po to, kai globos namai nusprendė jos atsikratyti. „Jie nesuprato, kad jei vaiku atsikrato, jį išveža, jis grįžta dar žiauresnis. Vaiknamyje bendravimas su darbuotojais visai kitoks, o tokiose įstaigose kaip Švėkšnos socializacijos centras dar žiauriau. Ten ir razborkės, ir muštynės, keiksmažodžiai, šokinėjimas prieš auklėtojas. Vaikai iš čia grįžta žiauresni nei buvo“, - kalbėjo pašnekovė.
Švėkšnoje Ana praleido dvejus metus. Iš pradžių viskas atrodė normaliai - susipažino ir užmezgė santykius su psichologe. Tačiau vėliau prasidėjo sunkumai. „Tada atėjo tokios merginos, vienai merginai pasiūlė parsiduoti, ji nuvažiavo, parsidavė, grįžusi žliumbė. Ji norėjo atsisakyti, bet nepavyko - buvo viena prieš dešimt vyresnių“, - prisimena Ana. Netrukus atėjo ir Anos eilė.
„Taip, ir man pačiai teko parsiduoti. Man tą daryti pasiūlė pusmetį pragyvenus Švėkšnoje, kada buvau pabėgusi ir čia grįžau. Ką man reikėjo daryti? Aš tų merginų bijojau, kartą parsidaviau, paskui labai blogai jaučiausi“, - pasakoja marijampolietė. Įsėdus į automobilį, jame buvęs vyras užrakino dureles ir nusivežė į mišką, kur viskas ir vyko. Anos teigimu, jas daugiausia išnaudodavo „šlykštūs pagyvenę seniai“ iš Klaipėdos.
„Pasakėme, kad kreipsimės į socialines darbuotojas, pranešime psichologams, tačiau kai vieną merginą sudaužė, bijojome ir tylėjome. Kada vėliau nebegalėjome kentėti parsidavinėjimų, tų šlykščių senių, galiausiai pasakiau psichologei. Tada prabilo dar viena mergina, viskas išaiškėjo ir išlindo į viešumą“, - kabėjo Ana.
Teismas ir Pasekmės
Kada nepilnametes išnaudoję vyrai atsidūrė teisme, Anai teko liudyti. „Teisme pamačiau visų vyrų snukius, jie iš manęs ir kitų merginų juokėsi. Kada ėjau apklausai pas psichologę į atskirą kabinetą, jie patenkinti žvengė. Paėmė siutas, atrodė, norisi juos paimti, sutraiškyti, sukapoti, bet to neįmanoma padaryt, nes pati dar esi vaikas“, - neslėpė Ana.
Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį rezonansinėje Švėkšnos byloje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Švėkšnos globos namuose, kuriuose gyveno specialiųjų poreikių turintys vaikai, apie pusantrų metų klestėjo seksualinis išnaudojimas. Kaltinimai šioje byloje buvo pareikšti aštuoniems asmenis. Keturi jų yra vyrai, kurie savo lytinę aistrą tenkino su nepilnametėmis iš Švėkšnos globos namų. Kitos keturios kaltinamosios buvo Švėkšnos globos namų auklėtinės, jos ir organizavo nepilnamečių prostitucijos verslą. Nukentėjusiosiomis šioje byloje pripažintos šešios merginos, kurioms, kai jos buvo pardavinėjamos, buvo nuo 14 iki 17 metų.
R. Fachrislamovas pripažintas kaltu už tai, kad tris kartus santykiavo su nepilnametėmis ir jam skirta dvejų metų reali laisvės atėmimo bausmė, bet ją reikės atlikti atviroje kolonijoje. A. Stanslovaitis, teismo sprendimu, puspenktų metų turės praleisti pataisos namuose. Ten pat pasiųsti ir M. Kasputis bei M. Grigalavičius. Jie skirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės. E. Galdikaitė ir G. Vasiliauskaitė nuteistos 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau jos vykdymas atidėtas. Merginos įpareigotos vakarais būti namuose, mokytis, joms skirtos ir kitos auklėjamojo pobūdžio priemonės. B. Kazlauskaitei skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdymas atidėtas metams ir šešiems mėnesiams, o I. E. Vilimavičiūtė nuteista vienerių metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant metams.
Gyvenimas Po Švėkšnos
Iš Švėkšnos merginą išvežė į ligoninę, po keleto savaičių iš ten ji grįžo į globos namus. Mergaitei teko gyventi ir Vilniaus socializacijos centre. Tapusi pilnamete, pastojo ir nesėkmingai ištekėjo. Tačiau netrukus Anai sukako 18 metų, tad valdiškas įstaigas teko palikti. Grįžusi į Marijampolę, įstojo į profesinę mokyklą Kaune mokytis siuvėjos amato, tačiau čia ilgai neištvėrė - nepavyko pritapti. Tada ji įstojo į Darbo biržą, pradėjo tvarkytis gyvenimą.
Mergina kurį laiką gyveno pas pažįstamą, tada susitvarkė dokumentus ir pateko į nakvynės namus. Čia pagyvenusi mėnesį sužinojo, kad pastojo - mama taps rugpjūtį. „Tada nusipirkau butą, susituokiau ir viskas“, - pasakoja 18-metė. Butą Marijampolėje ji nusipirko gavusi valstybės išmoką. Ana ištekėjo, tačiau gyvenimas nesiklosto. Sutuoktinis jau kelios paros kaip dingęs, o jei ir grįš, Ana jo nepriims ir ketina skirtis. Vaikelį Ana augins viena, tikisi, kad padės mama, kuri dabar geria mažiau - tik „skardinę alaus vakare“, nuo kurios netampa „gatava“.
Ana kol kas nedirba - gyvena iš pinigų, kuriuos, tapusi nepilnamete, gavo iš valstybės. Jai padeda Lietuvos Caritas ir kiti geri žmonės. Iš pradžių merginai buvusi baimė, kad pradėjusi gyventi viena nesusitvarkys - juk net dokumentų iki šiol savarankiškai nereikėdavo tvarkytis. Pačios auklėtojos pjaustėsi rankas ir gulėjo psichiatrinėje.
Žvelgiant į savo gyvenimą Anai atrodo nenormalu, kad buvo mėtyta per įvairius globos namus. „Sakoma, kad vaikų globos namuose turi dirbti auklėtojos ar socialinės darbuotojos su gera charakteristika, bet yra pora auklėtojų, neminėsiu tų vaikų globos namų, kurios pačios susipjaustė rankas, gulėjo psichiatrinėje, kaip jos gali dirbti tokį darbą, jei pačios gyvena tokį gyvenimą kaip vaikai? To nesuprantu“, - retoriškai klausė Ana.
K. Mišinienės Įžvalgos
Anos, kaip ir kitų Švėkšnoje išnaudotų mergaičių, istorija puikiai žinoma Lietuvos Carito programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovei Kristinai Mišinienei. Specialistės manymu, išnaudotų nepilnamečių traumos mastas yra milžiniškas. Visos jos kalba apie aplinkinių abejingumą, apie „vierchių“ baimę, apie šlykštėjimąsi tokiu santykiavimu, nuolatinį savęs žalojimą.
K. Mišinienės manymu, visi - centro steigėjas Švietimo ir mokslo ministerija, konkretūs darbuotojai, pareigūnai - tam tikra prasme prisidėjo prie prievartavimų, suteneriavimo, mergaičių, tarp jų ir „blogųjų“, žlugdymo. Jos teigimu, laikas parodys, ar nukentėjusios prašys teismų įvertinti šį ilgametį abejingumą, nekompetenciją.
Institucinės Globos Pertvarka
Švėkšnos seniūnijos salėje įvyko Šilutės rajono socialinių darbuotojų, Savivaldybės, Socialinių paslaugų centro bei Vaikų teisės skyriaus atstovų susitikimas. Pradėta institucinės globos pertvarka iškėlė daug neaiškumų, daugybę klausimų. Todėl susirinkti visoms už vaiko globą atsakingoms institucijoms ir diskutuoti, kaip pagerinti vaiko, kuriam reikalinga globa, gyvenimo sąlygas, buvo labai naudinga.
Globos institucijų pertvarka - tai perėjimas nuo gyvenimo institucijoje iki gyvenimo šeimoje, tinkamo šeimos modelio kūrimas. Šilutės socialinių paslaugų centro atstovės teigė, jog Šilutės savivaldybėje šiuo metu nėra budinčio globėjo ir niekaip nepavyksta jo rasti. Diskusijos metu nuspręsta organizuoti susitikimus visose Šilutės savivaldybės seniūnijose ir žmonėms skleisti žinią apie tokios pagalbos vaikui naudą.
Švietimo Ir Mokslo Ministerijos Įsikišimas
2015 m. iš Šilutės r. savivaldybės centrą savo žinion perėmė Švietimo ir mokslo ministerija, socializacijos centras pavadintas „Diemedžio“ ugdymo centru. Dabar pagrindinės mokyklos tipo specialiojo ugdymo centras elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems mokiniams priima mokytis berniukus iš visos Lietuvos regionų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tokius centrus, koks yra Švėkšnoje, pavadino valstybės gėda ir kritikavo institucijas, kad jos „stumdosi atsakomybę“ ir nesprendžia seniai žinomų problemų. Prezidentė mano, kad tokios įstaigos turėtų būti išskaidytos į mažas, globojančias galbūt tik po 10 vaikų. „Apie kiekvieną vaiką turi būti galvojama kaip apie savo,“ - kritikavo biurokratinį požiūrį Lietuvos vadovė, pasiūliusi Švietimo ir mokslo ministerijai perimti Švėkšnos specialiojo ugdymo centrą savo žinion ir apsispręsti dėl šio centro uždarymo ir likvidavimo. Ministerija pažadėjo tą padaryti per mėnesį.
Šilutės Rajono Savivaldybės Veiksmai
Nelikus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kuriai priklausė tuomet vadintoji Švėkšnos specialioji mokykla, 2010 metų liepą šią įstaigą perėmė Šilutės r. savivaldybė. Nuo praėjusių metų ši įstaiga pavadinta Švėkšnos specialiojo ugdymo centru. Anot rajono mero Vytauto Laurinaičio, tai įstaigai nuolat trūko pinigų, papildomai iš Savivaldybės paskirta 50 tūkst. Lt, tačiau skolų susikaupė ir jų tebėra, ne kartą lankytasi Švietimo ir mokslo ministerijoje, rašyti raštai, kad įstaigai trūksta lėšų, jos teritoriją būtina aptverti, minėtas ir faktas, kad tokio profilio įstaigoje yra labai didelis vaikų skaičius, o vaikai - iš visos Lietuvos.
Perkamos Sodybos
Šilutės sen., Pagrynių k., Šilutės g. stovintis namas, kurio bendras plotas 150,84 kv. m, su žemės sklypu (apie 20 arų) kainuoja 87 000 Eur. Kita perkama sodyba - Švėkšnos miestelyje, Gedminaičių g. Čia žemės sklypo plotas - 0,0575 ha, gyvenamojo namo bendras plotas - 192,40 kv. m. Už šią sodybą ruošiamasi sumokėti 94 310 Eur.
Savivaldybės biudžeto lėšų už abi sodybas prireiks tik bemaž 37 tūkst. Eur. Tiesa yra tokia, kad šių metų balandį pradėjus įgyvendinti projektą „Bendruomeninių vaikų globos namų tinklo plėtra Šilutės rajone“ buvo numatyta įsigyti tris gyvenamuosius namus. Juose turėtų galimybę nuolatos gyventi trys bendruomeninės Saugų vaikų globos šeimynos.
Švėkšnos Specialiojo Ugdymo Centro Globotinių Skaičius Ir Kilmė
Švėkšnos specialiojo ugdymo centro globotinės, kurių čia tėra keliolika, - tai nepilnametės, turinčios elgesio ir emocijų sutrikimų, joms būtinas didelis ir labai didelis specialus ugdymas. Centras turi 75 globotinius, iš jų per 60 - berniukų. Tik 1 globotinis iš Šilutės rajono, visi kiti - iš įvairių Lietuvos vietovių. 20 globotinių yra iš šeimų, 55 - iš Lietuvos vaikų globos namų (1 vaikas - iš Saugų vaikų globos namų). Šis centras - vienintelis toks Lietuvoje.
Panašus:
- Šilutės socialinės globos namai: pagalba ir priežiūra senjorams ir neįgaliesiems
- Šilutės senelių globos namai: patikima priežiūra senjorams
- Neįtikėtina Šilutės rajono socialinių paslaugų plėtra: kaip socialiniai darbuotojai keičia gyvenimus
- Neįtikėtina Šilutės Vaikų Globos Namų Kelionė: Istorija, Kuria Didžiuojasi Visa Lietuva!
- Neįtikėtinos naujagimio fotosesijos aksesuarų idėjos ir ekspertų patarimai
- Sužinokite, Kaip Tiksliai Apskaičiuojamas Motinystės Pašalpos Dydis Lietuvoje – Viskas, Ką Reikia Žinoti!