Antraisiais gyvenimo metais iki tol apetitu nesiskundęs kūdikis pradeda valgyti mažiau. Kaip reaguoti į šį fiziologinį antrųjų-trečiųjų metų nevalgumą? Pataria vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras. Jų augimas sulėtėja, o kartu sumažėja apetitas.
Mitybos principai antraisiais gyvenimo metais
Tėvų pareiga patiekti sveiką maistą, nuspręsti, kokie maisto produktai bus pasiūlyti ir kada bei kur jie bus valgomi. Tačiau ne tėvai, o vaikas turi nuspręsti, kurį iš siūlomų maisto produktų jis valgys ir kiek jo valgys. Kasdien tuo pačiu laiku patiekite sveiko maisto pagrindiniams valgymams (pusryčiams, pietums, vakarienei) ir užkandžiams.
Dienos metu apetito pokyčiai yra normalu - vaikas gali valgyti arba ne, valgyti mažiau arba paprašyti daugiau nei pasiūlyta. Skirkite vaikui pakankamai laiko pavalgyti, neraginkite valgyti greičiau. Tačiau neleiskite rymoti prie stalo visą valandą. Valgymui pakaks 20 minučių.
Paverskite valgymo laiką ramiu nuoširdaus bendravimo šeimos laiku be jokių ekranų. Padarykite valgymo laiką laimingą ne tik valgymo prasme, bet ir šilto bendravimo, prieraišumo, savitarpio supratimo laiku. Suplanuokite ramius žaidimus prieš valgį ir užkandžius.
Užkandžiai
Atminkite: užkandis, o ne užkandžiavimas. Užkandį vaikui dera duoti po pagrindinio valgymo - po pusryčių, pietų - praėjus 2,5 valandos. Užkandis - mažas valgymas.
Užkandžiams patiekite vaisių, uogų, daržovių, o ne sausainių, spurgų, traškučių ar kitokių saldžių gaminių. Tiks nesaldintas jogurtas, keksiukas, varškė su trintomis uogomis. Jei neturite šviežių ar šaldytų vaisių, uogų, - patiekite konservuotų jų pačių sultyse, o ne sirupe.
Ką daryti, jei vaikas vis tiek nevalgo?
Vis tiek nevalgo? Nesijaudinkite. Vaikas neišbus nė dienos nevalgęs. Baimė, kad mažasis numirs iš bado, - visiškai nepagrįsta. Vaikai nuo pat gimimo turi labai gerą alkio ir sotumo jausmą. Jei šiandien vaikas valgė mažiau, tikėtina, rytoj ar poryt valgys daugiau, nes bus alkanesnis. Tik vaikas žino, kiek ir kada maisto jam reikia. Jei mažylis yra guvus, atrodo sveikai, nėra jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti „dar nors vieną šaukštelį“.
Žindymas ir jo nauda
Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad kūdikių ir mažų vaikų sveikata tiesiogiai priklauso nuo motinų sveikatos, mitybos, elgesio bei visuomeninės-socialinės padėties, medikų praktikos, o žindymas yra vienintelis teisingas kūdikių maitinimo būdas, nulemiantis normalų jų augimą ir vystymąsi.
Žindymas prisideda prie vaiko:
- MITYBOS. Atlikti tyrimai rodo, kad ilgalaikis žindymas yra vertingas mitybos šaltinis ir saugo nuo ligų tol, kol žindote savo vaiką.
- SVEIKATOS. Amerikos šeimos gydytojų akademija (2001) pabrėžia, kad vaikai, kurie buvo atjunkyti iki 2 m. amžiaus, turi padidintą riziką ligoms. Tyrimai parodė, kad 16 mėn - 30 mėn. žindyti vaikai serga mažiau, o sergantys greičiau pasveiksta, nei nežindyti vaikai (Gulick 1986).
- INTELEKTINIO VYSTYMOSI.
- PSICHINĖS IR SOCIALINĖS RAIDOS. Keletas tyrimų parodė teigiamą ryšį tarp ilgalaikio žindymo ir socialinės raidos (Duazo 2010, Baumgartner 1984).
Amerikos Pediatrijos Akademija (2005) rekomenduoja, kad „žindymas turėtų būti tęsiamas mažiausiai iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų ir tęstis iki kol to nori mama ir vaikas. Kuo ilgesnis žindymas, tuo didesnis teigiamas poveikis mamos ir vaiko sveikatai ir vystymuisi. Nėra jokio limito iki kada turėtų tęstis žindymas ir nėra jokios psichologinės ar vystymosi žalos žindant vaiką iki 3 m.
Žindyti vaiką yra NORMALU. Žindymo medicininė akademija (2012) ilgalaikį žindymą laiko biologiniu standartu, norma. Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, „nedidelis žindančiųjų mamų skaičiaus padidėjimas gali užkirsti kelią iki 10 proc.
Žindydama vyresnį vaiką, nors ir vieną kartą per dieną, mama užtikrina ne tik tiesioginę naudą jam, bet ir svarbaus ryšio formavimąsi.
Rekomenduojami maisto produktai 1-3 metų vaikams
Svarbiausia - jis turi būti įvairus, taigi reikia naudoti skirtingus maisto produktus.
- Viso grūdo duonos, grikių, ryžių, makaronų, pusryčių dribsnių sudėtyje yra angliavandenių kompleksas, todėl jie yra pagrindinis energijos šaltinis. Viso grūdo produktai aprūpina B grupės vitaminais ir skaidulinėmis medžiagomis, reikalingomis normaliam virškinimo trakto darbui.
- Juose gausu mineralinių medžiagų, vitaminų ir skaidulinių medžiagų. Jie yra spalvingi, skanūs, juose mažai kalorijų, todėl jie turėtų būti kiekvieno patiekalo sudėtinė dalis mažiausiai 5 kartus per dieną.
- Tai puikus geležies, cinko, vario ir kokybiškų gyvūninės kilmės baltymų šaltinis. Žuvis taip pat yra svarbus jodo ir nesočiųjų riebalų rūgščių omega 3 šaltinis. Į vaiko valgiaraštį būtina įtraukti įvairios kokybiškos liesos mėsos. Ją galima virti, troškinti ar lengvai apkepti. Reiktų vengti riebaluose keptos mėsos, karštiems sumuštiniams naudojamų dešrelių ir kitų prastos kokybės mėsos produktų.
- Jie aprūpina kalciu, magniu, kokybiškais baltymais, D ir B grupės vitaminais.
- Nedidelį kiekį augalinio aliejaus reiktų vartoti kasdien. Jame yra svarbių nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų A, D, E ir K.
Ruošdami maistą, nepamirškite naudoti visų mitybos piramidės grupių produktų. Vaikas turėtų suvalgyti 4-5 patiekalus per dieną. Per pirmuosius 3 gyvenimo metus gautas maistas formuoja vaiko valgymo įpročius visam gyvenimui. Tėvai šiuo atveju vaidina esminį vaidmenį. Ir… kadangi darbai veikia labiau negu žodžiai - patys maitinkitės sveikai!
Maistinių medžiagų poreikis
Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad 1-3 metų amžiaus vaikų maiste negali trūkti konkrečių maisto medžiagų, o per didelis kai kurių medžiagų kiekis gali būti žalingas.
Štai keletas svarbių mitybos aspektų:
- Per didelis (sočiųjų) gyvūninės kilmės riebalų kiekis gali padidinti cholesterolio lygį, kas ateityje gali sukelti nutukimą ar širdies ligas. Todėl gyvūninės kilmės riebalų rekomenduojama vartoti minimaliai.
- Skaidulinės medžiagos yra svarbi mitybos dalis, jos palaiko normalią žarnyno mikroflorą, todėl skaidulinės medžiagos padeda stiprinti natūralų imunitetą.
- Geležis yra svarbi siekiant išvengti anemijos. Geležies trūkumas dažnai nustatomas vaikams iki 3 metų. Geležimi papildyti produktai (pvz., pieno mišiniai) yra labai svarbūs gydant anemiją ir kitas geležies trūkumo sukeltas ligas.
2-3 metų amžiaus vaikui reikalingas kiekis energijos per dieną (neskaitant baltymų) yra 82-84 kcal/kg berniukams ir 80-81 kcal/kg mergaitėms. Rekomenduojamas skaidulinių medžiagų kiekis per dieną yra apie 10-15 g (maks. 19 g). Reikalingas vitamino D3 kiekis per dieną yra 400 IU*.
Maitinimo planas
Tegu maistas būna įvairus ir patrauklus vaikui!
- Pusryčiai yra svarbiausias dienos maistas. Po nakties miego pusryčiai suteikia energijos dienos veiklai ir turi įtakos vaiko fizinei ir intelektualinei būklei. Jie turėtų būti sveiki ir maistingi, suteikiantys baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų.
- Antrieji pusryčiai skirti numalšinti alkį prieš pietus.
- Geriausia, kad pietus sudarytų du patiekalai. Sriubas reiktų virti iš daržovių ar mėsos sultinio (nenaudokite sultinio kubelių). Daržovės sriuboje gali būti susmulkintos šakute ar pjaustytos kubeliais. Antrasis patiekalas paprastai yra gabalėlis mėsos, žuvies arba kiaušinis (pvz., keptas), o kartą per savaitę gali būti patiekiami ir vegetariški pietūs, pavyzdžiui, makaronai su sūriu, ryžiai braškėmis ir grietinėle, blynai ir t. t. Pietus reiktų papildyti virtų ar šviežių daržovių salotomis.
- Pavakariai yra nedidelis patiekalas po pietų, rekomenduojamas, jei pusryčiai buvo patiekti anksti.
- Vakarienė yra paskutinis valgymas prieš miegą. Ji turėtų būti duodama ne per vėlai, kad neapsunktų virškinimo traktas. Vakarienė neturėtų būti labai gausi ir sunki.
Naudingi patarimai
- Vietoj paprasto pieno galite pasiūlyti kakavos (karštos ar šaltos), cikorijų kavos ar karšto šokolado.
- Pieną, jogurtą, kefyrą, šviežius bei šaldytus vaisius galima naudoti gaminant kokteilius.
- Leiskite vaikui būti aktyviam. Sportas - gera sveikata!
- Maisto produktų ir patiekalų sudėtyje turėtų būti nedidelis kiekis druskos. Minimalus druskos kiekis! Nepripratinkite vaiko prie sūraus maisto, ir jis tokio nenorės.
- Vaikas vaisius ir daržoves (įskaitant ankštines) turi valgyti kasdien - geriausia 3-5 porcijas. Vaisiai ir daržovės - kasdien! Daržovės gali būti šviežios arba virtos.
- Žuvį rekomenduojama valgyti vieną ar du kartus per savaitę. Žuvis - būtina!
- Geriausi riebalai - augaliniai riebalai.
- Vaikas kasdien turi gauti tokių maisto produktų kaip pienas (įskaitant pieno gėrimus, kuriuos gali gerti ir vyresnis nei metų amžiaus vaikas!), pasukos, kefyras ir jogurtas. Pieno produktai - kasdien.
- Paukštiena - kalakutiena ir vištiena - turėtų būti patiekiama 2 ar 3 kartus per savaitę. Mėsa - ne bet kokia, kiaušiniai - ne kasdien. Paukštiena be odos.
- Jei vaikas nori gerti, duokite jam švaraus vandens. Vanduo - geriausia troškuliui malšinti.
Ką daryti su išrankiu vaiku?
Apie vaiką, kuris dažnai atsisako valgyti, visiškai nenori ragauti naujų maisto produktų ar renkasi tik tą patį maisto produktą ar patiekalą, sakome, kad jis išrankus maistui. Tai būdinga maždaug nuo dvejų iki ketverių-šešerių metų ir dažnai yra normalus augimo procesas.
„Kiekvienas vaikas gali individualiai vertinti maistą ir valgymo procesą. Vienam tai džiaugsmas, kitam galimybė išmokti ar patirti ką nors naujo, trečiam - jaudulys ar nerimas. Tokio amžiaus vaikui būdinga viską tyrinėti ir jau turėti savo nuomonę, kas tinka ir patinka, o kas - ne“, - teigia gydytoja dietologė Lina Barauskienė.
Pasak specialistės, antraisiais gyvenimo metais vaikas mokosi ir kitų svarbių dalykų - jis ima vaikščioti, bėgioti, lipti, pats valgyti, kalbėti ir susikalbėti, jo gyvenime vyksta daug visokių naujų pasikeitimų. Todėl jam natūraliai norisi, kad bent jau kažkurioje srityje liktų tai, kas pažįstama, ir kartais tam pasirenkamas maistas. Rutina suteikia vaikui saugumo, kai žino kas po ko seka arba kas yra dedama į burną.
Kodėl atsiranda valgymo sunkumai?
Kiekvienas vaikas yra labai individualus, todėl ir jo nenoras valgyti, valgyti mažiau ar valgyti tą patį maistą gali būti jo individualus požiūris į maistą. Ir tai reikėtų gerbti ir į tai atsižvelgti.
Kodėl gali atsirasti išrankumas maistui:
- Kiekvienas vaikas savaip vertina ir priima naują maistą: tyrinėja vaizdą, kvapą, tekstūrą.
- Vaikas tampa savarankiškesnis, nori valgyti pats, todėl gali atsisakyti būti maitinamas.
- Gal tiesiog toks vaiko temperamentas, jis turi savo požiūrį į naują maistą ir tai reikia gerbti.
- Gal vaikas labai aktyvus ir judrus ir negali ilgai išsėdėti vienoje vietoje prie stalo.
- Neišlaikoma valgymo rutina, tarpai tarp valgymų, dažni užkandžiai ir pan., todėl vaikas neišalksta.
- Visada lieka tikimybė, kad yra problemų ryjant, kramtant ar virškinant maistą.
„Vaikai labai skirtingai suvokia tekstūrą, spalvą, formą, temperatūrą, pateikimą, todėl visiškai normalu, kad vienas vaikas tirštą košę valgo, o kitam - tai visiškai nepriimtina, vienam želė yra skani, o kitam šita konsistencija nepatinka. Taip pat tėvai vaikui turi būti pavyzdys. Jeigu tėvai kažkurio produkto nevalgo, didelė tikimybė, kad ir vaikas šio produkto nevalgys. Neapgausite jo sakydami „Mmm, koks skanus brokolis!“, nors tėtis ar mama negali į jį net pažiūrėti. Taip pat reikėtų susilaikyti nuo bet kokių vertinančių komentarų apie maistą, ypač neigiamų, vaikui girdint. Jeigu mama sako: „Aš žuvies niekada nevalgiau, man ji smirda“, savaime suprantama, kad vaikas į žuvies pusę net nežiūrės“, - teigia L.Barauskienė.
Gydytoja dietologė primena auksinę taisyklę - ant stalo turėtų būti patiekta ir vaikui pažįstamo maisto, ir būtinai kas nors naujo, ko vaikas galėtų paragauti. Tėvai turėtų pasiūlyti, padrąsinti vaiką paragauti, bet jokiais būdais neversti, nekišti, neskatinti valgyti viliodami, kad paragavęs vaikas ką nors gaus.
Kas gali nutikti, jeigu vaikas yra išrankus maistui?
Jeigu vaikas nuolat valgo vieną ir tą patį maistą, tėvams vertėtų sunerimti ir pasikonsultuoti su vaiko gydytoju, ar nėra kokių negalavimų ar ligų, kurios galėtų lemti vaiko nenorą valgyti. Tokių atvejų būna, tačiau jie yra labai reti.
„Ankstyvosios vaikystės metai yra labai svarbūs vaiko būsimos sveikatos programavimui, imuniteto formavimuisi ir vaiko vystymuisi, o tam reikia įvairių maisto medžiagų. Vaiko mitybą reikia sudėlioti taip, kad vaiko organizmas gautų visų maisto medžiagų iš visų maisto grupių. Tada vaikui nieko netrūks ir jis augs normaliai“, - teigia L.Barauskienė.
Pasak gydytojos, yra penkios maisto produktų grupės ir iš visų jų vaikas turėtų gauti maisto produktų kasdien. L.Barauskienė pabrėžia, kad labai svarbu atkreipti dėmesį į svorio ir ūgio tolygų augimą. Dėmesį reikėtų atkreipti į staigius augimo pokyčius, bendrą vaiko būklę, ar jis aktyvus, linksmas, besidomintis aplinka, taip pat vaiko lėkštės turinį, o ne tik kiekį, kurį vaikas suvalgo.
Kartais energijos, tai yra kalorijų, kiekis gali būti pakankamas, tačiau jeigu valgomas tik vienas ar du maisto produktai, maisto medžiagų įvairovės poreikis tikrai nebus patenkintas ir vystysis mitybos nepakankamumas, o tai lems tinkamo augimo ir vystymosi sulėtėjimą, visų organų sistemų darbo pažeidimus ir, savaime suprantama, įvairias ligas. Svarbiausia, kad mityba būtų įvairi.
Kaip subalansuoti mitybą?
Gydytoja dietologė L.Barauskienė išskiria, kas svarbu, kad mityba būtų subalansuota:
- Svarbiausia - įvairus, natūralus, ekologiškas, „nesugadintas“ gaminimo būdais (neperdirbtas) maistas. Pvz., obuolys yra natūralus, o sultys, tyrelė, sausainiai - perdirbta. Etiketėje turėtų būti kuo mažiau sudėties - tai reiškia, kad renkatės natūralų produktą, be nereikalingų priedų.
- Maistas turėtų būti gaminamas namuose kiek įmanoma dažniau. Geriausias konservavimo būdas - šaldymas.
- Lėkštėje turėtų būti kuo daugiau spalvų. Su kiekvienu valgymu ir užkandžiams valgomi vaisiai ir / ar daržovės.
- Geriausias gėrimas yra vanduo. Pienas ar specialus pieno gėrimas, praturtintas mikroelementais ir vitaminais, gali būti puikus užkandis.
- Cukraus ir druskos naudojama minimaliai, tik skoniui pagerinti, o vaikams iki dvejų metų amžiaus cukrus išvis nerekomenduojamas.
- Vartoti mažiau sočiųjų dažniausiai gyvūninės kilmės riebalų - sviesto, taukų, kokosų aliejaus, visiškai vengti transriebalų, kurių gausu pramoniniu būdu gamintuose produktuose, saldumynuose. Daugiau vartoti augalinės kilmės riebalų - aliejų, riešutų, sėklų.
- Mėsa ir žuvis vaikams yra būtina praktiškai kiekvieną dieną.
12 patarimų, ką daryti, jeigu vaikas išrankus maistui:
- Atkreipkite dėmesį, kodėl vaikas nenori valgyti ar ragauti naujo maisto. Jeigu vaikas yra jautrus maisto skoniui, kvapui, tekstūrai ir pan., atsižvelkite į tai. Jūs turite nuspręsti, kokį maistą valgys vaikas, o jo tekstūrą galima paįvairinti. Pavyzdžiui, jeigu vaikui nepatinka tiršta tekstūra, duokite obuolio ar morkos gabalėlį, pamirkytą į avinžirnių ar avokadų užtepėlę.
- Geranoriškai, bet dažnai pasiūlykite naujų maisto produktų. Kartais prireikia iki 20 kartų tokių bandymų, kol vaikas pradeda siūlomą maistą valgyti. Svarbiausia nerodykite savo neigiamų emocijų, jeigu vaikas nieko neparagauja.
- Padėkite naują patiekalą, kurį norite, kad vaikas paragautų, šalia tų produktų, kuriuos vaikas pažįsta ir mėgsta, ir padrąsinkite vaiką paliesti, galbūt pauostyti ar palaižyti.
- Labai svarbu - netapkite vaiko asmeniniu šefu. Nepakluskite vaiko norui valgyti vieną ir tą patį maistą ir negaminkite jam atskirai. Vaikui patiekite tą patį maistą, kurį gaminate visai šeimai, tik vaikiškos porcijos dydžio, nes didelė porcija gali jį išgąsdinti.
- Įtraukite vaiką į maisto gamybos procesą. Pradėkite nuo pirkinių sąrašo, eikite kartu apsipirkti, padėkite išsirinkti maisto produktus, papasakokite apie juos, gaminkite kartu.
- Leiskite vaikui valgyti pačiam. Pradžioje pasiūlykite tokio maisto, kurį vaikas galėtų valgyti rankomis. Yra vaikų, kuriems nepatinka nei šaukštai, nei šakutės, todėl leiskite valgyti taip, kaip jis nori, tai paskatins vaiką ragauti naujus maisto produktus.
- Leiskite vaikui pačiam susidėlioti maistą į lėkštę. Tegul jis pats nusprendžia, kur bus salotos, kur bus mėsytė ir garnyras. Neskatinkite, nepapirkinėkite, nesiderėkite, neguoskite vaiko maistu.
- Atkreipkite dėmesį, ką vaikas mėgsta. Vieniems vaikams patinka, kai viskas sumaišyta, kitiems - atvirkščiai, jie labiau mėgsta valgyti atskirai: pirma suvalgyti mėsą, paskui bulves, vėliau daržoves. Leiskite vaikui valgyti taip, kaip jis nori.
- Maistą, kurį norėtumėte, jog vaikas paragautų (užkandžių forma), ir vandenį padėkite taip, kad jį būtų lengva pasiekti ir matyti.
- Jeigu vaikas labai aktyvus, maistą patiekite dar prieš jam atsisėdant prie stalo. Vaikas atsisėdo, pavalgė ir leiskite jam nueiti nuo stalo. Valgymui skirkite nuo 15 iki 30 minučių - vaikai nemėgsta ilgai sėdėti prie stalo.
- Neskatinkite, nepapirkinėkite, nesiderėkite, neguoskite vaiko maistu. Maistas skirtas valgyti, o ne emocijoms slopinti.
- Jeigu vis tiek nerimaujate, ar vaikas gauna pakankamai maisto medžiagų, vertėtų pasikonsultuoti su vaiko gydytoju ar gydytoju dietologu. Vaikui gali prireikti specialaus maisto, pavyzdžiui, specialios konsistencijos maisto ar įvairiais vitaminais ir mineralais praturtinto pieno gėrimo - vienas pasirinkimų - „Aptamil 3“, kurį suvalgius ar išgėrus vaiko racionas bus papildytas reikalingomis maisto medžiagomis.
Panašus:
- Sveika mityba vaikams: kaip suprantamai paaiškinti ir įdiegti gerus įpročius?
- Sveika vaikų mityba: patarimai ir receptai augančiam organizmui
- Geriausi Patarimai Tėvams: Kaip Užauginti Sveiką ir Laimingą Vaiką
- Vaikiškas BMW X6: Neįtikėtina Elektromobilio Apžvalga, Kurią Turi Pamatyti Kiekvienas Tėvas!
- Senjorų Socialinės Globos Namai: Paslaugos, Atsiliepimai ir Patarimai, Kaip Išsirinkti Geriausią