Mikčiojimas - kalbos sutrikimas, galintis paveikti ne tik žmogaus gebėjimą laisvai reikšti mintis, bet ir socialinį gyvenimą bei pasitikėjimą savimi.
Mikčiojimo Priežastys ir Požymiai
Mikčiojimas dažniausiai pastebimas ankstyvame 3-5 metų amžiaus laikotarpyje, kai vaiko kalba vystosi sparčiausiai. Tačiau nustatyti vieną priežastį, dėl ko vaikai pradeda mikčioti - labai sunku.
„Nėra taip paprasta atskirti natūralius kalbėjimo nesklandumus nuo pirmųjų mikčiojimo požymių, kai vaikas dvejoja, ieško žodžių, daro pauzes. Jeigu tėvams kyla nerimas ar neaiškumų, geriausia kreiptis į specialistus, kad jie profesionaliai įvertintų ir nustatytų, kas vyksta“, - teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentė ir Logopedinės pagalbos centro direktorė, logopedė ir psichologė prof. dr. Vilma Makauskienė.
Pagrindiniai faktai apie mikčiojimą:
- Populiarūs mitai, dėl ko gali prasidėti mikčiojimas - kad vaikas išsigando šuns ar kilo neigiamų emocijų darželyje.
- Daug metų tyrinėjama, kokia priežastis lemia mikčiojimą, ir vieno atsakymo nėra.
- Nustatyta, kad mikčiojimą lemia sudėtinga vidinių (biologinių) ir išorinių priežasčių sąveika intensyviu vaiko kalbos raidos laikotarpiu.
- Mikčiojimas nėra nei nukopijuojamas, nei išmokstamas.
- Taip pat nėra ir vieno geno, kuris būtų paveldimas iš kartos į kartą.
- Tikimybė padidėja, jeigu šeimoje yra mikčiojančių arba labai greitai kalbančių žmonių, nes greitakalbystė yra susijusi su mikčiojimo atsiradimu.
- Bet taip pat būna šeimų, kuriose vaikas pradeda mikčioti, nors giminėje nėra nė vieno tokio atvejo.
„Nors dauguma mikčiojančių ikimokyklinio amžiaus vaikų šį sutrikimą sėkmingai įveikia, iki šiol pasaulyje nėra būdo, kuris leistų visiškai tiksliai atpažinti vaikus, turinčius ilgalaikės problemos riziką.
Mikčiojimas nėra pastovus kalbos sutrikimas ir gali kasdien kisti. Pasak logopedės, mikčiojimas gali sustiprėti vaikui jaučiant nuovargį ar emocingai pasakojant apie praeities bei ateities įvykius.
„Gali būti situacijų, kai vaikas ar suaugusysis visiškai nemikčioja, ir užsikirtimai savaime išnyksta: dainuojant, ritmiškai kalbant, žaidžiant“, - vardija V.
„Atrodo, vaikas pailsėjęs, gerai išsimiegojęs, bet pabudęs iš ryto sunkiai kalba. Centrinė nervų sistema reguliuoja kalbinius procesus, ir kartais nustatyti tikslius aplinkos veiksnius, kurie skatina užsikirtimus, gali būti sudėtinga“, - pastebi V.
Psichologinis Aspektas
Nors mikčiojimas yra kalbos sutrikimas, susijęs su neurologiniais veiksniais, didelę įtaką turi ir psichologinė būsena. Logopedė ir psichologė V. Makauskienė teigia:
„Literatūroje mikčiojimas dažnai siejamas su ledkalnio analogija, nes užsikirtimai tėra mažytė dalis, kurią pastebi pašnekovai. Jie nemato ir negirdi, ką jaučia mikčiojantis žmogus, kiek nerimo ir baimės kelia užsikirtimai ar kiek būna situacijų, kai geri mokiniai nekelia mokykloje rankos arba sako mokytojai „aš neišmokau“, kad išvengtų užsikirtimų“, - apie mikčiojimo poveikį psichikos sveikatai pasakoja V.
„Nepasitikėjimas savimi yra mikčiojimo poveikis ir pasekmė, nes žmogus nori pasakyti, bet nepavyksta, tada kyla neigiamų minčių, kad aš negaliu kalbėti. Pasitikėjimas savimi yra labai svarbus, kai prieiname prie etapo mokydami vaiką pritaikyti sklandaus kalbėjimo technikas realiose situacijose. Pavyzdžiui, mokiniai mokosi skambinti telefonu arba užkalbinti gatvėje nepažįstamą žmogų. Sėkminga kalbėjimo ir bendravimo patirtis didina pasitikėjimą savimi“, - kalba logopedė ir psichologė V.
Asmeninė Patirtis
Gimnazistas Kajus Korsakas pasidalijo savo patirtimi:
„Nors pats neatsimenu, bet mama pasakojo, kad mikčioti pradėjau nuo maždaug šešerių metų, kai dar lankiau darželį. Mikčiojimą galėjo paskatinti nuovargis, o mano auklėtoja į tai nekreipė dėmesio.
Vaikinas sako, kad dauguma nemalonių situacijų kyla dėl žmonių žinių apie kalbos sutrikimus trūkumo. „Turiu gana daug patirties dėl pasitikėjimo savimi, mane likimas daug blaškė, todėl esu užsigrūdinęs. Jeigu kas nors kažką pasako ar nusijuokia - nekreipiu dėmesio. Su tuo žmogumi reikėtų pasišnekėti, gal jis net nežino, kad tu mikčioji, ir jam tai atrodo kažkas, iš ko galima pasijuokti. Dauguma žmonių net nėra susidūrę su mikčiojančiu asmeniu.
„Žmonės dažniausiai reaguoja gana pakančiai ir supranta, todėl nesako: kalbėk greičiau ar panašiai. Pradinėse klasėse patyčių pasitaikydavo dažniau, bet turėjau neblogą pradinių klasių mokytoją, kuri tai kontroliavo. Deja, 5-8 klasėje bendruomeniškumas susilpnėjo, ir padaugėjo tam tikrų patyčių.
„Tai paprasta gimnazija, tik stipresnė mokslo atžvilgiu, kur susirenka mokiniai, kurie kaip ir aš nori mokytis.“
Mikčiojimas gali paveikti ne tik kalbą, bet ir psichologinę būklę, ypač jeigu sutrikimas lieka ilgą laiką. Toks emocinis smurtas gali sumažinti pasitikėjimą savimi“, - svarsto K.
Tėvų Patirtis
Laura Valaitytė pasidalijo savo patirtimi auginant sūnų, turintį kalbos sutrikimą:
„Nesulaukus ketverių metų ir pradėjus eiti į darželį, auklytė pasakė, kad sūnus mikčioja, bet tokiame amžiuje tai esą normalu, todėl nereikėtų jaudintis. Pradėjus eiti į mokyklą, vaiko kalba ėmė sparčiai prastėti. „Pamenu, pasiėmiau sūnų iš mokyklos, jis pradėjo tarti žodį ir spardytis kėdutėje sakydamas „mama, aš negaliu“.
„Pradžioje naktimis, kai vaikas miegodavo, būdavo ašarų pakalnės ir klausimai: ką daryti, ko turiu griebtis ir kodėl viskas taip blogai? Buvo labai baisu, bet įsigilinus, kiek yra mikčiojančių vaikų, stiprybė greitai atsirado, ir pradėjau ieškoti profesionalios pagalbos“, - atvirauja L.
Lauros patarimai:
- „Aš vaikui niekada neparodžiau, kad man baisu ar kad jis daro kažką ne taip.
- Vietoj to išklausome, duodame laiko pasakyti, o jeigu reikia, atsakome jo norėtu žodžiu ir patvirtiname: mes tave supratome.
- Jokiu būdu negalima vaikui parodyti, kad tu jaudiniesi ir nerviniesi, nes jeigu jis yra jautresnis - pradės jausti dar didesnį stresą, o tai suaktyvins mikčiojimą.
- Šeimoje apie tai turi būti diskutuojama, kai vaiko šalia nėra“, - patarimus dalija L.
Ką reiškia auginti vaiką, turintį kalbos sutrikimą, žino ir dviejų vaikų mama JURGITA BABIANSKIENĖ:
„Per mėnesį iš gražių sakinių vietoj „karvės“ liko „mū“, vietoj „kiaulės“ - „kriu“. Tai būdavo tokie stiprūs blokai, dėl kurių dukra nieko nebegalėdavo pasakyti - akys didelės, stengiasi, bet negali. Pradžia buvo labai sunki, nes nesupratome, nei kas darosi, nei kaip tai spręsti. O ir šeimoje niekas nemikčiojo, todėl neturėjome jokių žinių“, - dalijasi J.
Mama prasitaria - po trejų metų nustojus lankytis pas logopedę, dukros kalboje ir vėl galima girdėti mikčiojimo požymių. „Kalba pagerėjo, nustojome lankytis pas specialistę, o dabar vėl gavome iš mokyklos žinutę su klausimu: „Ar jūsų vaikas neturi kalbos sutrikimų?“. Būnant su draugais ar patiriant daug emocijų, mikčiojimas po truputį ir vėl išlenda, mergaitė ima labai greitai kalbėti.
Daug kas nesupranta, kas yra mikčiojimas, ir jeigu pamato, kad vaikas užsikerta, tai stengiasi dar labiau perrėkti arba visai nutraukia. Tai kelia dar didesnį stresą, nes vaikas jaučiasi neišgirstas. Mūsų visuomenėje apie tai yra labai mažai žinių. Jeigu matai žmogų, kuris turi tokį sutrikimą, reikia palaukti, nuraminti jį ir leisti jam pabaigti kalbėti, o ne pertraukinėti ir šnekėti monologu“, - apie etišką elgesį kalba J.
Rožė ir Užkalbėjimai
Rožė - infekcinė liga, pažeidžianti ne tik odą, bet ir giliuosius odos audinius bei limfinę sistemą. Ją sukelia bakterijos - dažniausiai stafilokokai, taip pat streptokokai, kitos žarnyno bakterijos.
Sergant rože, būdingas ir limfinių takų uždegimas, kuris nuo kirkšnių išplinta vidine šlaunies puse. Rožė gydoma antibiotikais. Po 2-3 savaičių ligonis pasveiksta.
Ar rožę galima užkalbėti? Jei kaimo bobutės užkalbėtas vanduo būtų toks veiksmingas, infekcinėje ligoninėje nebūtų gydomi pacientai, varginami šios ligos. Be to, žmonės dažniausiai tik girdi gandus, kad kažkas išgijo nuo užkalbėjimo, tačiau per 18 darbo praktikos metų neteko susidurti su tokiu pacientu.
Gyd. Besileidžiant saulei senyva moteris devyniskart šnabžda: „Ėjo Jėzus Kristus, nešėsi tris rožes, vienai sudegti, vienai nukristi, trečiai sudžiūti“. Ji nekvėpuoja - taip stiprina dvasią savo burnoje, kad išgydytų odos ligą - rožę. Pinigų užkalbėtoja neprašo - magiška galia yra Dievo dovana, už kurios naudojimą negalima reikalauti atlygio.
Knygą „Lietuvių užkalbėjimai: gydymo formulės“ parašiusi Daiva Vaitkevičienė į magiją žvelgia folkloristės žvilgsniu. Leidinyje - daugiau kaip 1700 užkalbėjimų tekstų, užrašytų Lietuvoje nuo 1559 iki 2007 metų.
Užkalbėjimų perdavimas gali būti uždaras ir atviras. Rytų Lietuvoje yra ypatingas Žižmų kaimas (šalia Dieveniškių), netoli pasienio su Baltarusija. Įdomu, kad beveik kiekviena to kaimo moteris moka užkalbėti. Tai - jų gyvenimo dalis, nieko ypatingo.
Kada Kreiptis į Specialistą
I.Sankalaitė patarė pasireiškus mikčiojimui pirmiausiai kreiptis į logopedą, galintį suteikti pagalbą. „Paprastai logopedai taiko kompleksinį mikčiojimo šalinimo metodą, kurį sudaro gydymas raminamaisiais vaistais, psichoterapija ir darbas su mikčiojančiųjų tėvais.
Taikant psichoterapiją, mikčiojančiajam padedama sudaryti teigiamą požiūrį į aplinką, į save, į santykius su kitais žmonėmis. Ypač svarbu pakeisti žmogaus požiūrį į savo kalbos sutrikimą. Šis metodas veiksmingiausias tada, kai mikčiojimas yra neurozinis.
Labai svarbu mikčiojantį žmogų išmokyti nusiraminti, susikaupti ir atpalaiduoti kūno raumenis, padėti jam įsitikinti, jog tas trūkumas - įveikiamas. Kartais mikčiojimas sumažėja ir kalbą palydint judesiu, pavyzdžiui, barbenant pirštais į stalą. Tai sumažina įtampą. Taip pat mikčiojimui gydyti taikomas ir tylėjimo režimas. Tada vaiko bendravimas keletą savaičių sumažinamas iki minimumo. Tėvai skatinami kuo mažiau versti vaiką kalbėti.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Vaikiškos lovos išpardavimas: puiki galimybė sutaupyti!
- Atskleiskite Kosmėjos Paslaptis: Kaip Auginti Populiarias Darželio Gėles Lengvai ir Greitai!