Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Lietuvoje su nevaisingumo problemomis susiduria 15 procentų porų, norinčių susilaukti vaikų, t. y. kas šešta pora. Vėžys neretai moters organizme palieka ne tik randus, bet ir skausmą, kurio priežastimi tampa žodžiai - „niekada negalėsiu turėti vaikų“.

Visai neseniai pasaulio žiniasklaidoje nuskambėjo neįtikėtina istorija, kurios pagrindine heroje tapo Brodvėjaus žvaigždė, kuri patyrė kas yra gimdos kaklelio vėžys. Marisa Jaret Winokour, įveikusi sudėtingą vėžį, nepabūgo viešumo tapti mama neįprastu būdu - pasitarusi su vyru, ji pasiryžo susirasti surogatinę motiną, kad ši išnešiotų kūdikį. Teisininkė Stephanie Caballero stebėjusi Winokour atvejį sakė, kad nėra geresnės žinios kaip, kad vėžį įveikusi moteris šiuo metu yra laiminga sūpuodama savo kūdikį. Pasak jos, JAV labai daug šeimų, kurios vis dažniau renkasi surogatinę motinystę, nes tokio vaiko atėjimo į šį pasaulį būdo jau nebelaiko tabu ir dėkoja M. J.

Pasaulyje nuskambėjo dar viena istorija, kai 50-etė japonė tapo surogatine savo dukros mažylio motina, ir išnešiojo bei pagimdė savo anūką. Duktė sirgo onkologine liga, jai buvo pašalinta gimda, todėl pati ji negalėjo susilaukti vaikų. 50-etė japonė buvo apvaisinta dirbtiniu būdu. Oficialiai surogatinę motinystę Japonijos įstatymai draudžia, ir teisę vadintis motina turi tik vaiką pagimdžiusi, o ne biologinė mama.

Jei moteriai buvo paliktos kiaušidės arba moteris buvo užšaldžiusi kiaušinėlius, ji gali pasirinkti surogatinę motinystę, tačiau ne visose šalyse tai leidžiama. Net ir Lietuvoje užsimenama, kad poros negalinčios susilaukti vaikų, galėtų išbandyti surogatinę motinystę, tačiau šalies įstatymuose kol kas neužsimenama apie tokią galimybę. Kai kurių gydytojų teigimu, Lietuvoje didelę įtaką turi bažnyčia, o bažnyčiai toks vaiko atėjimas nėra priimtinas, tačiau klausimas lieka atviras dar ir dėl to, kad politikai nesiryžta svarstyti tokio klausimo.

Surogatinė motinystė: kas tai?

Surogatinė motinystė - vienas nevaisingumo gydymo metodų, kai kūdikį porai išnešioja ir pagimdo „pakaitinė“arba „surogatinė“ mama. „Grynoji“ arba nėštumo surogacija yra tada, kai moteris išnešioja ir pagimdo kūdikį „genetinei“ porai, t.y., porai, kuriai reikia vaiko, ir kuri dėl tam tikrų priežasčių negali jo susilaukti.

Grynosios surogacijos atveju kūdikiui pradėti naudojamos genetinių tėvų lytinės ląstelės - kiaušialąstės ir spermijai. Atlikus pagalbinį apvaisinimą laboratorijoje, sukurti embrionai perkeliami į surogatinės mamos gimdą. Taip suteikiama galimybė nėštumui vystytis. Tokiu atveju kūdikis ir jį nešiojanti moteris genetiniais ryšiais nėra susiję, t. y., surogatinė mama nešioja genetiškai ne savo vaiką. Gimęs kūdikis teisiškai yra „genetinės“ poros vaikas.

Egzistuoja ir kita surogacijos forma, kai surogatinė mama inseminacijos į gimdą metu apvaisinama poros, norinčios vaiko, partnerio sperma. Tokiu atveju surogatinę mamą ir vaisių sieja genetinis ryšys. Dėl neapibrėžto teisinio reguliavimo duomenų apie tokios rūšies surogatinę motinystę mažai.

Surogatinės motinystės įstatymai pasaulyje

Grynoji (IVF) surogacija leidžiama ir taikoma Didžiojoje Britanijoje ( 29 iš 113 licencijuotų klinikų), JAV, Australijoje (skirtinga teisinė reguliacija skirtingose valstijose. Laisvai leidžiama Vakarų Australijoje, Naujajame Pietų Velse, Australijos sostinės teritorijoje, tuo tarpu Pietų Australijoje, Tasmanijoje, Viktorijoje tai nėra draudžiama, bet dėl didelių apribojimų praktiškai sunkiai įmanoma). Europoje grynoji surogacija leidžiama ir taikoma Baltarusijoje, Graikijoje, Izraelyje, Kazachstane, Rusijoje. Daugumoje šalių - draudžiama (Suomijoje, Švedijoje, Danijoje Prancūzijoje, Slovėnijoje, Šveicarijoje, Italijoje irt.t.). Iš 62 pasaulio šalių paminėtų 2013 metų klausimyne apie surogaciją, 19 -oje šalių surogacija buvo leidžiama.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiama šalių, kuriose surogatinė motinystė yra legali, apžvalga:

Šalis Surogatinės motinystės tipas Pastabos
Didžioji Britanija Grynoji (IVF) surogacija Leidžiama ir taikoma
JAV Grynoji (IVF) surogacija Reguliavimas skiriasi priklausomai nuo valstijos
Australija Grynoji (IVF) surogacija Reguliavimas skiriasi priklausomai nuo valstijos
Baltarusija Grynoji (IVF) surogacija Leidžiama ir taikoma
Graikija Grynoji (IVF) surogacija Leidžiama ir taikoma
Izraelis Grynoji (IVF) surogacija Leidžiama ir taikoma
Kazachstanas Grynoji (IVF) surogacija Leidžiama ir taikoma
Rusija Grynoji (IVF) surogacija Leidžiama ir taikoma
Indija Bet kokios rūšies surogacija Legalizuota nuo 2002 m.

Argumentai "už" ir "prieš" surogatinę motinystę

Pateikiant argumentus „už“ surogatinę motinystę reikėtų paminėti medicinines priežastis, dėl kurių šis gydymo metodas gali būti taikomas. Surogatinė motinystė gali būti taikoma moterims, kurios neturi gimdos dėl įgimtos anomalijos arba po atliktos chirurginės gimdos pašalinimo operacijos. Pavyzdžiui, moterys, kurioms diagnozuotas Mayer-Rokitansky sindromas, neturi gimdos dėl įgimto sklaidos defekto, tačiau jų kiaušidžių funkcija normali. Gimda pacientėms gali būti pašalinta dėl naviko, pogimdyminio kraujavimo. Surogatinė motinystė taip pat galėtų tikti ir tais atvejais, kai moterys patiria daugybinius pasikartojančius persileidimus arba kai gydymas pagalbiniais apvaisinimo būdais yra nesėkmingas (tai situacijos, kai į gimdą perkeliami procedūros metu sukurti geros kokybės embrionai nesiimplantuoja; po 6-8 tokių nesėkmingų procedūrų gali būti siūloma surogatinė motinystė).

Dar viena grupė pacienčių, kurioms gali būti siūloma surogatinė motinystė - tai sunkiomis ligomis sergančios ligonės (inkstų, širdies), kurioms nėštumas pablogintų sveikatos būklę ir sukeltų pavojų gyvybei. Surogatinė motinystė - kontraversiškas gydymo metodas, todėl reikalinga griežta teisinė reguliacija.

Pagrindinės problemos, su kuriomis gali būti susiduriama:

  • Surogatinė mama gali nenorėti atiduoti vaiko genetinei porai.
  • Jei gimsta nesveikas vaikas, jo gali atsisakyti ir genetinė pora, ir surogatinė mama.
  • Dažnai iškyla klausimas - ar etiška mokėti surogatinei motinai už pagalbą. Jei mokėti, tai kiek?
  • Šiuo metu nėra duomenų apie vaikų, gimusių surogatinėms motinoms, ilgalaikių sveikatos bei psichologinės būklės stebėjimų rezultatų. Taip pat nėra aiški surogatinės motinystės įtaka pačios surogatinės mamos bei genetinių tėvų psichologijai.

Surogatinė motinystė Lenkijoje

Ukraina tapo tarptautiniu su surogatine motinyste susijusio verslo centru, todėl Lenkijos, kur šis verslas draudžiamas, gyventojai norintys vaikų vyksta pas rytinius kaimynus. Pasak knygos apie surogatinę motinystę Lenkijoje ir Ukrainoje autoriaus Jakubo Kortuso, ukrainietėms tokia veikla yra būdas užsidirbti pinigų.

Jakubas Kortusas, knygos apie surogatinę motinystę Lenkijoje ir Ukrainoje autorius, „Wirtualna Polska“ leidiniui pasakojo, kodėl poros iš jo šalies aktyviai naudojasi šia paslauga savo rytinėse kaimynėse. Ten veikia trys specializuotos klinikos, be to, yra daug įstaigų, kurios specializuojasi reprodukcinės medicinos srityje. Lenkų šeimos aktyviai naudojasi jų paslaugomis ir dirbtinio apvaisinimo, ir surogatinių motinų paieškose.

„Ukrainoje liberalesni įstatymai, Lenkijoje valstybės vadovybei ši tema tarsi neegzistuoja. Neįmanoma įvertinti, kiek žmonių naudojasi surogatinių motinų paslaugomis. Pasak jo, įvairiais skaičiavimais, per metus surogatinės motinystės programoje dalyvauja apie 3 tūkst. moterų. Dar apie 3 tūkstančius moterų nusprendžia tapti surogatinėmis motinomis užsienyje. Ukrainoje, norinti vaiko pora pora, turi sumokėti nuo 35 000 iki 55 000 JAV dolerių, surogatinės motinos gauna mažiau - 15-16 tūkst. Pasekoje, paslaugos kaina gali siekti iki 20 tūkst.

Pastaruoju metu Rytų Europa tapo viena patraukliausių vietų vaikų negalinčių turėti europiečių šeimoms, teigia dienraštis. Maži paslaugų tarifai ir pakantūs įstatymai, daugybė „kūdikių verslu“ besiverčiančių agentūrų ir klinikų: Ukrainoje jų apie 20, Čekijoje - 17, Lenkijoje - 40. „Surogatinės motinystės“ programos kaina vidutiniškai svyruoja nuo 15 iki 30 tūkstančių eurų.

Teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Surogacija Lietuvoje nėra įteisinta, t.y. nėra surogacijos klausimus reglamentuojančių įstatymų. Lietuvoje atlygintina surogacija galėtų būti prilyginta prekybai žmonėmis ir taikomos baudžiamosios atsakomybės priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. „Prekyba žmonėmis“ (baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 10 metų); baudžiamojo kodekso 157 str.

2001 m. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso V skirsnio „Dirbtinis apvaisinimas“ 3.154 straipsnyje yra numatyta, kad dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus ir tvarką, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės bei tėvystės klausimus reglamentuoja kiti įstatymai. Rengiant Civilinio kodekso projektą, mėginta reglamentuoti santykius, susijusius su dirbtiniu apvaisinimu.

Pagal Civilinio kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, dirbtinio apvaisinimo įstatymas turėjo būti parengtas iki 2002 m. gegužės 1 d. Nors buvo parengti ir svarstyti keli dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektai, tačiau praėjus 13 metų, toks teisės aktas nėra priimtas, o dirbtinio apvaisinimo atlikimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“, kuris, reprodukcinei medicinai sparčiai žengiant į priekį ir keliant vis aukštesnius kokybės bei saugos reikalavimus, atsilieka nuo dabarties medicinos mokslo ir praktikos.

Seime 2010 m. rugsėjo - spalio mėn. buvo įregistruoti dviejų dirbtinį (pagalbinį) apvaisinimą reglamentuojančių įstatymų projektai. Seimo narys, liberalas, buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Čaplikas pateikė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą (XIP-2388). Seimo nariai D. Mikutienė ir V. Gapšys netrukus pateikė alternatyvų Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą (Nr.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi minėtus įstatymų projektus, 2011 m. pritarė tikslui įstatymu sureguliuoti dirbtinį (pagalbinį) apvaisinimą ir siekiui padėti nevaisingoms poroms susilaukti vaikų taikant pasaulinėje praktikoje naudojamus dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo metodus ir atkreipė dėmesį į prieštaringas tiek vieno, tiek kito įstatymų projektų nuostatas.

žymės:

Panašus: