Nors pigios prekės iš Kinijos ar Bangladešo jau nieko nebestebina, panašu, kad surogatinės motinystės paslaugas teikiančių agentūrų klestėjimo laikai baigėsi. Šalių, susirūpinusių vietinių moterų išnaudojimu, teisininkai ėmėsi priemonių nutraukti šį masinį reiškinį. Etinės ir moralinės priežastys nustelbė netgi stulbinančią materialinę naudą, kuri, pavyzdžiui Indijoje, siekia 400 mln. dolerių per metus.
Indija bei Kinija pasiekė, kad surogatinės motinystės paslaugos nebūtų prieinamos užsieniečiams. Įstatymų pakeitimus paskatino moterys ir tai, kad šią paslaugą teikiančios moterys išnaudojamos ne tik fiziškai, bet dažniausiai apgaunamos ir finansiškai: surogatinės motinystės paketus siūlančios agentūros iš paslaugą užsakančios poros prašo apie 50 tūkst. dolerių, o kūdikį išnešiojusiai moteriai sumoka mažiau nei dešimtadalį - vos 4 tūkst. dolerių.
Negana to, šios moterys, kurioms įsodinamas anoniminės poros embrionas, paprastai apgyvendinamos bendrabučiuose, kur 24 valandas per parą yra saugomos prižiūrėtojų: stebima kiekvienas jų žingsnis, jos niekur negali išeiti vienos. Vis dažniau tokios paslaugos pageidauja ir homoseksualai.
Tačiau dažniausiai surogatinės motinos neturi informacijos apie būsimo vaiko tėvus. Etines ir moralines normas pažeidžiančių elementų surogatinės motinystės sistemoje - daugybė. Ką jau kalbėti apie pačių medicininių procedūrų kokybę bei sąlygas joms atlikti.
Londono Universiteto medicinos etikos profesorės Donnos Dickenson teigimu, vietų pasaulyje, kur surogatinės motinystės paslaugos klestėtų, sparčiai mažėja. Lietuvoje surogatinė (pakaitinė) motinystė nėra įteisinta ir už tokią veiklą baudžiama.
Lietuvos perspektyvos: draudimas ir jo pasekmės
Vis dėlto, galima ir čia rasti moterų, kurios už tam tikrą užmokestį (apie 10 tūkst. eurų) „paskolins“ savo gimdą kitos poros kūdikiui. Esama įvairių nuomonių šia tema.
„Sunku kažką sakyti, kai jau turiu savo leliuką ir problemų šioje srityje nėra. Manau, kad nenorėčiau, jog svetima moteris nešiotų mano vaiką - nepasitikėčiau svetimu žmogumi. Kita vertus, kai paklausai kam ryžtasi šeimos, negalinčios susilaukti vaikų, tai gali tik įsivaizduoti, koks didelis gali būti tas noras. Atrodytų, jei nepavyksta susilaukti, juk galima įsivaikinti - tiek daug nuskriaustų vaikų, bet, matyt, savas yra savas," - teigia 32 m. Orinta.
Atsivežus tokį vaiką į Lietuvą gresia kalėjimas? „Čia neužtenka pasakyti, kad surogatinė motinystė Lietuvoje - nelegali. Surogatinė motinystė yra kvalifikuojama kaip sunkus kriminalinis nusikaltimas - vaiko pardavimas. Netgi yra pradėtų ikiteisminių tyrimų baudžiamosiose bylose, o už šią veiką baudžiama vienintele bausme - laisvės atėmimu nuo 5 iki 15 metų. Jis neslėpė, kad parsivežus tokį vaiką iš užsienio kyla labai reali rizika, kad jis bus atimtas, kadangi yra buvę atvejų, kada taip vaiko susilaukusios ir jį į Lietuvą atsivežusios poros yra persekiojamos baudžiamojo kodekso tvarka. „Suprantama, konsultacija tegali būti labai paprasta: jokiu būdu negrįžti į Lietuvą, kadangi rizika tapti įtariamuoju, kaltinamuoju ir nuteistuoju yra didžiulė."
Pasak G. Jo aiškinimu, jei filipinietė vaiką pagimdytų Lietuvoje, gimimo liudijime ji būtų nurodyta kaip mama, o tėvu ji galėtų registruoti lietuvį. Tuomet ji (surogatinė motina) turėtų sutikti vaiką įvaikinti tėvo sutuoktinei (lietuvei), tačiau ir toks būdas, anot advokato, nepadėtų išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės.
„Tai apima ir LGBT bendruomenę, kuriai surogacija dažnai yra viena iš nedaugelio galimybių turėti savo vaikų.“ Pasak vaisingumo specialistės, Europoje surogatinė motinystė yra draudžiama - vaikas priklauso gimdyvei, o ne tai, kurios kiaušialąstės buvo panaudotos. G. Bogdanskienės nuomone, vilčių, kad Europoje surogacija bus įteisinta, yra mažai. Jokių teisių donorai į naujagimį neturi. Ląstelių donorystė yra anoniminė ir altruistinė.
Surogacija - moterų išnaudojimas ir prekyba žmonėmis?
O tai, anot K. Pašnekovės teigimu, argumentas, kad moterys savanoriškai (ne už pinigus) atiduoda savo vaiką kitiems, tėra „dūmų uždanga“, leidžianti veikti tarsi nepažeidžiant įstatymų ir moralės. „Ekonomiškai pažeidžiamos moterys gali būti labiau linkusios tapti surogatinėmis motinomis dėl finansinių priežasčių, o tai gali sukelti etinių problemų“, - pridūrė A. Anot KOPŽI vadovės, įteisinus surogaciją klestėtų verbuotojai, tokių sandėrių organizatoriai, vykdytojai, o aukomis taptų moterys, kurių gimdos būtų išnuomotos trečioms šalims ir, žinoma, jų vaikai - parduoti, atiduoti žmonėms, kurie galėtų sau leisti tokius sandėrius. „Paprastai kalbant, tai, kad turi pinigų, nereiškia, kad gali nusipirkti vaiką“, - pabrėžė K. Mišinienė.
Ar vertėtų įteisinti šį „cinišką biznį“? 2020 m. Lietuvoje buvo priimta rezoliucija, smerkianti bet kokią surogacijos, kaip prekybos žmonėmis ir moterų išnaudojimo, formą. Viena jos autorių - konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė - naujienų portalui tv3.lt teigė, kad paradoksalu, jog garsiai apie moterų teises plyšaujančiose visuomenėse yra toleruojamas visiškas moters instrumentalizavimas, paverčiant ją gyvuoju inkubatoriumi. „Moteris filipinietė nešioja kūdikį po savo širdimi, žinodama, kad jis bus iš jos paimtas, nors 9 mėnesius jų širdys plakė kartu. Ciniškas biznis ir jokio žmoniškumo. Kūdikio ir tos moters atžvilgiu vykdoma atvira prekyba žmonėmis. Tai - nusikaltimas, smerktinas nepaisant jokių „poros norų“. Netoleruotina“, - pabrėžė V. A.
Tačiau A. Rudomanskis pabrėžė, kad legalizavimas turėtų būti griežtai reguliuojamas, saugant surogatinių motinų teises, užtikrinant vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir išvengiant komercinės surogacijos dėl išnaudojimo: „Surogacija neturėtų tapti verslo priemone, o turėtų būti humaniškas procesas, skirtas padėti šeimoms. Tarptautinė surogacija taip pat turėtų būti griežtai kontroliuojama, kad būtų išvengta išnaudojimo mažiau išsivysčiusiose šalyse.“
Surogatinės motinos pasaulyje
Vis dažniau nevaisingų porų iš Europos ir Šiaurės Amerikos kūdikius išnešioja indės. Užmokesčio jos gauna dešimt metinių atlyginimų ir taip užtikrina savo šeimų ateitį.Surogatinės motinos Holivude - ypač populiarios. Sarah Jessica Parker dvynukes išnešiojo biseksuali mergina. Matthew Broderick, Kelsey Grammar, Dennis Quaid, Ricky Martin ir net Nicole Kidman susilaukė vaikų būtent tokiu būdu. Apie surogatinės motinos paiešką užsiminė ir Jennifer Aniston.
Surogacijos metodas dažnai naudojamas kaip įsivaikinimo alternatyva ir kaip būdas turėti kūdikį, kuris būtų genetiškai artimas bent vienam iš tėvų. Daugiausia diskusijų kelia komercinė surogatinė motinystė. Iki 1992 metų JAV buvo vienintelė valstybė įteisinusi surogatinę motinystę pasirašius sutartis.
Akankšos klinika yra augančio vaisingumo turizmo pagrindinis tikslas Indijoje: vis daugiau susilaukti vaikų trokštančių klientų iš Europos ir JAV užsisako, kad indės išnešiotų jų kūdikius. Surogatinė motinystė, įskaitant visas medicinos paslaugas, kainuoja apie 10 tūkst. eurų. Europos šalyse, kuriose ji yra įteisinta, tektų pakloti mažiausiai 50 tūkst.
Dr.Nayna Patel, 47 metų klinikos direktorė, prieš dešimt metų padėjo moteriai, panorusiai išnešioti Anglijoje gyvenusios dukters kūdikį. Ji pagimdė dirbtinio apvaisinimo būdu pradėtus kūdikius, savo genetinius anūkus. Tai buvo sensacija, nuskambėjusi pasaulyje. Šiandien gydytoja yra sudariusi sutartį su 45 surogatinėmis mamomis, 27 iš jų šiuo metu laukiasi. Už paslaugas jos gaus 3200-4500 eurų, tai yra maždaug dešimt metinių atlyginimų. Klinikoje per pastaruosius 4 metus gimė daugiau kaip 80 kūdikių - dauguma klientėms iš Vakarų arba turtingoms indėms, gyvenančioms užsienyje. Visos surogatinės motinos Anande pasirašo sutartį, kuria įsipareigoja atsisakyti kūdikio. Būsimiesiems tėvams tai suteikia tikrumo. Tačiau kai kam tos sutartys atrodo abejotinos, nes daugelis moterų nemoka nei skaityti, nei rašyti.
Teisinis reglamentavimas Europoje ir pasaulyje
2008 metais Lenkijoje kilo didelis skandalas, kai buvo atidarytas pirmasis šalyje surogatinių motinų centras. Katalikų Bažnyčia griežtai tam prieštaravo, tačiau daugelis piliečių pritarė. 37 moterys yra pasiūliusios savo sveikus organizmus, kad suteiktų laimės tiems, kurie negali tapti tėvais. Vienas svarbiausių kriterijų pasirenkant surogatinę motiną ir porą, norinčią turėti vaikų, yra tik vienas - gyvenamoji vieta. Savo ruožtu potencialūs tėvai privalo garantuoti, kad bet kokiu atveju įvaikins kūdikį, nesvarbu, ar jis gimė sveikas, ar ne.
Kad nebūtų jokių būgštavimų, jog kūdikį nešiojanti moteris po gimdymo gali pareikšti pretenzijas, prieš pastodama ji privalo pasirašyti 140 tūkst. Kai kurios Amerikos valstijos, Kanada, Nyderlandai, Gruzija, Švedija ir kitos šalys pripažįsta tik altruistinę, ne komercinę surogatinę motinystę. Ukraina, Rusija, Indija, Lenkija, Čekija, Pietų Afrika surogatinė motina gauna kelių tūkstančių užmokestį.
Ne visur leidžiama, bet ne nusikalstama. Surogatinė motinystė iš tiesų nėra leidžiama daugelyje Europos šalių, tačiau tai priklauso nuo kiekvienos valstybės vidaus įstatymų ir apsisprendimo. Egzistuoja dvi surogatinės motinystės kryptys - savanoriška ir atlygintina. Vienur kai kurioms moterims tai tampa net pragyvenimo šaltiniu, kitur - paprasčiausiai gera valia.
Komercinė surogatinė motinystė ES yra neteisėta, tai įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 3 straipsnyje, kuriame teigiama, kad „Medicinos ir biologijos srityse ypač turi būti gerbiamas: c) draudimas naudoti žmogaus kūną ir kūno dalis kaip pasipelnymo šaltinį“. Tačiau tam tikros šalys leidžia neatlygintiną surogatinę motinystę. Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir keliose kitose šalyse surogatinė motinystė tam tikromis sąlygomis leidžiama. Kai kuriose Europos valstybėse, nepriklausančiose ES, įskaitant Ukrainą, Rusiją ir Baltarusiją, atlygintina surogatinė motinystė yra teisėta.
Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje surogatines motinas dažnai samdo europiečiai, įskaitant tos pačios lyties poras, norintys susilaukti vaikų, nors tą padaryti pavyks ne visose valstijose, tačiau pats faktas nelaikomas nusikaltimu ir neprilyginamas prekybai žmonėmis. Žvelgiant platesniu kontekstu, visame pasaulyje situacija šiuo klausimu yra pakankamai panaši. Kanadoje, Danijoje, Naujojoje Zelandijoje, Brazilijoje, ir Australijoje atlygintina surogatinė motinystė yra uždrausta, tačiau šiose šalyse tam tikromis sąlygomis leidžiama kūdikį išnešioti neatlygintinai. Bulgarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Taivane, Ispanijoje ir Prancūzijoje draudžiama visų formų surogatinė motinystė. Ji neįteisinta ir Baltijos šalyse.
Iki Rusijos invazijos pradžios, Ukraina buvo tarptautinis surogatinės motinystės centras, kuriame, kai kuriais skaičiavimais, kasmet gimdavo tūkstančiai kūdikių, daugelį jų užsieniečiai išveždavo. Sakartvelas taip pat yra populiari vaisingumo turizmo kryptis, nors komercinė surogatinė motinystė teisėtai prieinama tik heteroseksualioms poroms. Pagal šalies įstatymus, surogatinės motinos nepripažįstamos vaiko tėvais. Rusijoje irgi leidžiama surogatinė motinystė, nors religinės grupės kritikuoja šią praktiką kaip vaikų gimimo komercializavimą. 2022 m. gruodį prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, draudžiantį užsieniečiams naudotis Rusijos surogatinių motinų paslaugomis.
Filosofiniai ir etiniai aspektai
Su dirbtiniu apvaisinimu susiję daugybė moralinių ir etinių problemų, kurios įvairiose šalyse vertinamos skirtingai. „Bernardinai.lt“ trumpai pakalbino prancūzų kilmės Ariane Poulantzas, filosofę, žurnalistę, režisierę, kuri praėjusią savaitę Prancūzų instituto Lietuvoje „Vasaros dvelksmo“ renginiuose skaitė paskaitą „Rankų darbo vaikai“ bei pristatė dokumentinį filmą „Kelios motinos“, kuriame nagrinėjama surogatinės motinystės tema.
Dirbtinio apvaisinimo technologijos jau trisdešimt metų veja viena kitą. Šiandien gyvybė užsimezga ne vien lytiniu keliu. Savo paskaitose ir straipsniuose Jūs vartojate „vaikų fabrikų“ sąvoką. Šiuo atveju fabrikas yra priešprieša gamtai, natūraliam vaikų atsiradimo būdui.
„Tačiau šiandien iškyla esminis klausimas: ar tas vaikas, kuris gimęs iš donorų - spermatozoidų ir kiaušialąstės donorų - duotos sėklos, ar jis turi teisę žinoti, kas buvo jo tėvas, motina, kas buvo donoras? Tuo tarpu dabar jau nebūtinai tėvai yra tie, iš kurių ląstelių gimsta kūdikis" - teigia A. Poulantzas.
Prancūzijoje egzistuoja ypatinga praktika: kai kreipiasi nevaisinga moteris ar vyras, ieškoma fiziškai panašaus donoro, kad vaikas vėliau būtų panašus į tėvus, kurie jį augina. Filme „Kelios motinos“ pasakojate apie prancūzų porą, kuri vyksta į Kalifornijos valstiją, kur surogatinė motinystė nedraudžiama, ir ten suranda moterį, sutikusią išnešioti jų dvynukes. Pora pasakoja apie kovą su Prancūzijos teisėsauga. Mane domina nuomonių įvairovė ir kodėl įvairiose šalyse tai skirtingai priimama: vienur bioetikos įstatymai tai draudžia ir pasisako griežtai prieš, tuo tarpu kitose šalyse surogatinė motinystė laikoma didelio dosnumo išraiška ir geru elgesiu. Jūsų nuomone, kokie veiksniai - religiniai, socialiniai, kultūriniai - daro įtaką, kad vienur labai skatinama, o kitur, priešingai, draudžiama?
„Tai yra pagrįsta ekonominiais veiksniais, bioetikos įstatyme kalbama apie anonimiškumą ir nemokamą paslaugą. Kai kuriose šalyse, kaip Ukrainoje, Lenkijoje ar ir JAV, surogatinė motinystė įvardijama vos ne kaip įprastas darbas. Taip, būtent dėl to važiuojama į tas šalis. Juk tiek daug mažų širdelių pasaulyje ilgisi meilės ir šilumos. Kaip tokiu atveju sprendžiami etikos ir moralės klausimai? Nauji tėvai laimingi, bet moters, kuri „išnuomoja“ savo gimdą, jausmai lieka paskutinėje vietoje. Juk pasitaiko, kad ji apsigalvoja ir nebenori atiduoti vaiko. Kaip reglamentuojama tėvų atsakomybė, nusprendus susilaukti kūdikio dirbtinio apvaisinimo būdu? Juk kartais, belaukiant vaikelio, poros išsiskiria arba persigalvoja" - sako A. Poulantzas.
Taikant in vitro dirbtinio apvaisinimo procedūrą, sukuriama daugiau embrionų nei reikia. JAV tai irgi labai griežtai reglamentuota, žingsnio atgal nėra. Tėvai negali atsisakyti vaiko. Jeigu kūdikiui nustatoma patologija, pora sprendžia, ar daryti abortą, išskyrus tuos atvejus, kai yra grėsmė surogatinės motinos sveikatai, tada jau yra diskusijos klausimas. Dirbtinis apvaisinimas, ypač surogatinės motinystės atveju, pakeičia tradicinę šeimos sampratą, nes motinystės ir tėvystės sąvoka tampa labai neapibrėžta. Maža to, kad kūdikis turi skirtingas biologinę ir genetinę motinas, o išaugina jį dar kita motina. Jam ganėtinai sunku susivokti, kas jo tėvai.
Prancūzijoje pasigirdo kalbų, kad greitu laiku bus įteisintos vienos lyties porų santuokos. Netrukus po to gali iškilti kitas svarbus klausimas - įvaikinimo arba surogatinės motinystės. Žinoma, tokiu atveju homoseksualiems tėvams turėti savo genetinį kūdikį būtų džiaugsmas, bet ar toks pat džiaugsmas emocinis moteriai, kuri išnešiojo tą kūdikį?
Manau, kad tos ribos nėra. Kai atsiranda naujos technologijos, nauji mokslo pasiekimai, visuomet atsiranda gerų priežasčių juos taikyti, nesvarbu, kad jie turėtų blogų pasekmių. Kai kalbama apie žmogaus gimimą, tai sienos šioje srityje mažai ką reiškia.
Praėjusią savaitę Seime mėginta teikti pagalbinio apvaisinimo įstatymo papildymus, kuriais būtų leidžiama šią procedūrą atlikti ne tik susituokusioms, bet ir santuokos nesudariusioms poroms, taip pat vienišoms moterims. Visgi neabejojama, kad šie klausimai tik atidedami ir grįžti prie jų reikės.
Teisminė praktika: precedentai ir iššūkiai
Sternų šeima, dėl žmonos sveikatos būklės negalėjusi susilaukti vaikų, kreipėsi pagalbos į kitą šeimą, kurios moteris pažadėjo padėti išnešioti vaiką. Buvo sutarta dėl tradicinės surogacijos, t. y. kai apvaisinimui naudojama užsakovo ar donoro sperma ir surogatinės motinos kiaušialąstė. Surogatinė (ir biologinė) motina, ponas Stern (biologinis tėvas bei užsakovas) ir surogatinės motinos vyras sudarė sutartį.
Po ilgo bylinėjimosi proceso aukščiausios instancijos teismas nusprendė, kad sutartis nėra vykdytina. Surogatinei motinai nebuvo užtikrintos psichologinės bei teisinės konsultacijos, ką numatė įvaikinimo įstatymas. Trūko informacijos sprendimo priėmimo metu. Teismas nurodė, kad motina negali žinoti, ar norės atiduoti vaiką, kol nėra pagimdžiusi. Teismo nustatyti trūkumai yra ištaisomi. Tačiau šių kriterijų detalizavimas reiškia, jog užsakovų interesai ir lūkesčiai taps neapsaugoti, kadangi sandorį galima sudaryti tik po vaiko gimimo.
Calvert šeima norėjo vaikų, tačiau dėl medicininės būklės žmona negalėjo vaisiaus išnešioti. Buvo sudaryta sutartis dėl surogacijos, tik šiuo atveju buvo sutarta dėl gestacinės surogacijos - tai reiškia, kad surogatinė motina tik išnešioja vaiką. Embrionas yra sukuriamas naudojant užsakovo ar donoro sėklą ir užsakovo ar donoro kiaušialąstę. Surogatinei motinai pastojus, sutarties šalys susipyko ir abi padavė ieškinius į teismą, prašydamos pripažinti juos vaiko tėvais.
Vaisingumo centre buvo atliktas pagalbinis apvaisinimas, pasitelkiant savaiminį apvaisinimą ne moters kūne (IVF) iš Perry-Rogers šeimos lytinių ląstelių. Beje, ši procedūra yra atliekama bei finansuojama valstybės ir Lietuvoje. Embrionas turėjo būti implantuotas biologinei motinai. Tačiau per klaidą iš jų genetinės medžiagos sudarytas embrionas buvo implantuotas kitai moteriai - Donnai Fasano. Pagal įprastą praktiką atliekant implantavimą buvo implantuoti du embrionai, vienas iš jų buvo su Donnos ir jos vyro genetiniais duomenimis, kitas - su Perry-Rogers. Abiejų embrionų implantacija buvo sėkminga ir Donna Fasano pagimdė du vaikus.
Šioje byloje, kaip ir ankstesnėse, buvo keliama daug su etika susijusių klausimų. Teismas nurodė, kad esant klaidai ir apie klaidą sužinojus netrukus po gimdymo, turi būti stengiamasi kuo greičiau ją ištaisyti.
Bylose teismai vertina, kiek vaikas jau yra prisirišęs prie tėvų, kaip tėvai elgėsi su vaiku (ar auklėjo, išlaikė, prižiūrėjo). Be to, yra atsižvelgiama į privalomą valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą ir stengiamasi priimti sprendimą, geriausiai atitinkantį vaiko interesus.
Kai kalbama apie motinystės nustatymą, Lietuvoje dar teks atsakyti į daugiau klausimų. Ar įstatymai turi sieti motinystę su pagimdymo faktu? Ar biologinė motina turi turėti daugiau teisių nei biologinis tėvas? Taip pat koks turėtų būti numatytųjų tėvų santykis su biologiniais tėvais?
Surogatinės motinystės įkainiai skirtingose šalyse
| Šalis | Surogatinės motinystės tipas | Apmokėjimas surogatinei motinai |
|---|---|---|
| Ukraina, Rusija, Indija, Lenkija, Čekija, Pietų Afrika | Komercinė | Keli tūkstančiai eurų |
| JAV (kai kurios valstijos), Kanada, Nyderlandai, Gruzija, Švedija | Altruistinė | Nėra tiesioginio apmokėjimo |
| Lietuva | Neįteisinta | - |
žymės:
Panašus:
- Atskleista Surogatinė Motinystė: Viskas, Ką Privalote Žinoti!
- Surogatinė Motinystė Latvijoje: Naujausi Įstatymai ir Ateities Galimybės
- Surogatinė motinystė Lenkijoje: svarbiausi įstatymai ir ateities galimybės
- Atraskite Kiaušinių Maistinę Vertę: Sudėtis, Ženklinimas Ir Ekspertų Pasirinkimo Patarimai
- Neįtikėtini Sveikinimai Gimus Berniukui – Gražiausi ir Originaliausi Tekstai