Epilepsija - lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais priepuoliais. Tai - viena dažniausių neurologinių ligų. Lietuvoje šia liga serga apie 24 tūkst. žmonių, iš kurių 4 000 - vaikai. Apie 60 % ligos atvejų prasideda dar vaikystėje.
Epilepsija yra nervų sistemos liga, pasireiškianti pasikartojančiais priepuoliais. Ši liga veikia smegenų nervines ląsteles, sukeldama nenormalų elektros impulsų išsiskyrimą, dėl kurio žmogus gali patirti įvairias fizines ir psichines reakcijas - nuo lengvo sąmonės sutrikimo iki stiprių traukulių.
Paprastai paaiškinus, mūsų smegenyse yra milijonai nervų ląstelių, neuronų. Šie neuronai sąveikauja vieni su kitais bei perduoda nervinį signalą tarpusavyje per elektrinius impulsus. Epilepsijos priepuolis pasireiškia tuomet, kai didelis nervinių ląstelių skaičius siunčia nervinius signalus tuo pačiu metu. Tokia neįprasta, galinga elektrinių impulsų iškrova pasireiškia traukuliais, raumenų spazmu, sąmonės netekimu, keistu elgesiu ir kitais simptomais.
Pagal simptomus, kurie vyrauja priepuolio metu, epilepsija gali būti skirstoma į daugybę rūšių. Pavyzdžiui, miokloniniai traukuliai, absansai, kloniniai traukuliai, toniniai traukuliai. Liga gali būti rūšiuojama ir pagal kitus faktorius.
Tačiau įdomu yra ir tai, kad traukulių priepuolį nors kartą gyvenime susiklosčius tam tikroms aplinkybėms gali turėti bet kuris žmogus. Pavyzdžiui, sergant tam tikromis virusinėmis ligomis, smarkiai karščiuojant, po traumų, kai organizme, o kartu ir smegenyse, trūksta deguonies ir t.t.
Nors, kaip minėjome, epilepsijos rūšių gali būti daug, šįkart akcentuosime vaikų epilepsiją, dar dažnai vadinamą epilepsijos sindromu. Daugelį tėvų kamuoja klausimas, kas vyksta su jų vaiku ir ar tai tęsis ilgai.
Vaikų epilepsijos rūšys
Pati sindromo sąvoka byloja, jog kalbame apie grupę simptomų, kurie leidžia juos prisikirti tam tikrai ligai. Jei vaikui diagnozuotas epilepsijos sindromas, tai reiškia kelis dalykus:
- Epilepsijos sindromas pasireiškia tam tikra traukulių rūšimi;
- Simptomatika yra būdinga tam tikram vaiko amžiui;
- Yra pastebėti tam tikri pokyčiai elektroencefalogramoje.
Elektroencefalografija - vienas iš puikiausiai epilepsijos diagnostikai pasitarnaujančių metodų. Svarbūs ir išoriniai požymiai - traukulių priepuoliai, sąmonės netekimas, laikinas atminties praradimas po priepuolio ir kt.
Kaip ir pati epilepsija, taip ir epilepsijos sindromas gali būti kelių rūšių. Pavyzdžiui, gali nebūti jokių traukulių arba šis sindromas gali praeiti vaikui sulaukus tam tikro amžiaus. Taip, beje, dažniausiai ir būna. Tačiau retesniais atvejais simptomatika gali būti stipri, sunkiai kontroliuojama ir tęstis visą gyvenimą.
Yra penkios pagrindinės vaikų epilepsinio sindromo rūšys:
Rolando epilepsija
Ji būdinga 15 proc. epilepsijos sindromą turinčių vaikų ir prasideda bet kuriame amžiaus tarpsnyje nuo 3 iki 10 metų. Vaikas gali turėti kelis priepuolius per visą ligos istoriją ir dažniausiai jie pasibaigia, kai asmeniui sukanka 16 metų. Priepuoliai dažnai ištinka naktį. Jaučiamas keistas dilgčiojimas burnoje, gali sutrikti kalba, atsirasti generalizuoti toniniai kloniniai traukuliai. Antiepilepsiniai vaistai sergant šia ligos forma nėra būtini, tačiau gali būti paskiriami.
Tai dažniausia epilepsijos forma vaikystėje, prasidedanti apie 7-10 gyvenimo metus. Ši ligos forma dar vadinama gerybine židinine vaikystės epilepsija, nes dažniausiai vaistai priepuolius sulaiko, o vaikų pažintiniai sugebėjimai, būdas ar asmenybė išlieka nepakitę, net jei priepuoliai kartojasi. Šeimose neretai esti asmenų, patyrusių panašius priepuolius vaikystėje. Jei įtariama ši ligos forma, bent jau ligos pradžioje dažniausiai susilaikoma nuo vaizdinių tyrimų, vaistus galima leisti vartoti trumpiau.
Ja sergantys vaikai dažnai pabunda iš miego dėl keisto jausmo aplink burną ar kurioje nors veido pusėje, viename burnos kampe ar skruoste galimi spazmai, dažnai būna seilėtekis. Vaikai negali kalbėti, tačiau dažnai atkreipia tėvų dėmesį gestais ar nesuprantamais garsais. Paprastai sąmonė išlieka, tačiau ji gali ir sutrikti.
Absansų epilepsija
Prasideda tarp 4 ir 10 metų ir gali būti būdinga 16 proc. epilepsijos sindromą turinčių vaikų iki 16 metų amžiaus. Priepuoliai yra labai staigūs, trumpi ir sąlyginai švelnūs, todėl dažnai net nepastebimi. Kai kuriais atvejais vaikas gali prarasti sąmonę arba gali pakisti jo elgesys - kuriam laikui vaikas tampa abejingas, nereaguoja į aplinką. Dažniausiai tokia simptomatika gydoma antiepilepsiniais vaistais. Be to, šios ligos prognozė yra džiuginanti - iš ligos dažnai išaugama po 12-ųjų vaiko metų.
Apie 4 - 7 gyvenimo metus prasideda sąmonės netekimo serijos, kurios negydomos tolydžio dažnėja, kartais ištinka keli traukulių priepuoliai. Gilus kvėpavimas sukelia priepuolius. Iki priepuolių, o dažnai ir jiems prasidėjus vaikas vystosi neblogai.
Jaunuolių miokloninė epilepsija
Prasideda kiek vėliau, tarp 12 ir 18 metų. Šiai epilepsijai būdingi keli traukulių pobūdžiai: miokloniniai traukuliai viršutinėje kūno dalyje, toniniai kloniniai traukuliai arba traukulių gali išvis nebūti. Dažniausiai priepuoliai ištinka jaunuoliui atsibudus. Liga gydoma antiepilepsiniais vaistais, tačiau ji gali kamuoti žmogų visą gyvenimą, iš jos galima ir „neišaugti“. Ypač, jei žmogus patiria daug streso, nuolatinį nuovargį, vartoja alkoholio, rūko. 40 proc. turinčiųjų šią epilepsijos rūšį patiria priepuolius, kurių metu akys tampa itin jautrios šviesai. Tai vadinama fotojautria epilepsija.
Prasideda paauglystėje. Jų metu gali būti traukuliai po miego ar paryčiais, bei reti sąmonės netekimai. Sergantieji šia forma yra jautrūs mirgančiai šviesai, miego trūkumui, staigiam žadinimui, atsikėlimui.
Vesto sindromas
Pasireiškia pirmaisiais kūdikio metais ir dažniausiai būdingas vaikams, kurie turėjo gimdymo traumą arba galvos smegenų pažeidimą iki 6-ojo mėnesio. Liga apibūdinama kaip viso ar dalies kūno spazmai, dažniausiai pasireiškiantys vaikui nubudus. Iki šių dienų besitęsiantys tyrimai ieško tinkamų antiepilepsinių medikamentų tokiai epilepsijos rūšiai. Tiriami net steroidiniai vaistai. Tačiau iki šiol dažniausiai liga nepasiduodavo medikamentiniam gydymui.
Pasireiškia kūdikiams trijų rūšių simptomais: simetriškais raumenų spazmais, vaiko raidos sustojimu ar net blogėjimu. Spazmai yra serijiniai trumpi vaiko sprando, rankų ar kojų linktelėjimai arba tiestėjimai. Dažniausiai jie kartojasi netrukus po nubudimo. Vienoje serijoje būna nuo 2-3 iki keliolikos spazmų. Iš pradžių tėvai jų nepastebi arba palaiko krūpčiojimu dėl išgąsčio. Kai priepuoliai gausėja, ima kisti vaiko elgesys: jis tampa vangesnis, rečiau šypsosi, mažiau domisi žaislais ar juda, tampa suglebęs, blogiau miega. Šie priepuoliai rodo, jog nervų sistema pažeista ir reikia skubaus gydymo. Dažnai šiuos priepuolius sunku nuslopinti vaistais, prireikia daug kantrybės. Išeitys priklauso nuo nervų sistemos pažeidimo kilmės bei laipsnio. Jei šie spazmai prasidėjo kūdikiui, kurio nervų sistema nebuvo tobula iki priepuolių, juos nuslopinti būna sunku. Tuomet vaikui augant jie pakinta, bet vis tiek kartojasi, o vaiko raida būna sutrikusi.
Lenokso Gastau sindromas
Šis sindromas dažniausiai prasideda tarp 3-5 metų, bet gali prasidėti ir jau suaugus. Priepuolių metu gali pasireikšti kelių rūšių traukuliai: toniniai, atoniniai, miokloniniai, toniniai kloniniai - arbagali nebūtų jokių traukulių. Toks atvejis vadinamas atipiniu. Atipiniu atveju traukulių nėra, vaikas gali reaguoti į išorinę aplinką. Šis priepuolis trunka ilgiau, bet yra retai pastebimas.
Priepuoliai prasideda 3 - 5 metų amžiuje arba pakeičia spazmus. Priepuoliai kelių rūšių: trumpi paryčiais su galūnių įsitempimu ir silpnu veido pamėlimu, lemiantys staigų vaiko kritimą; sąmonės netekimai, kai vaikas tampa neorientuotas, nesueina į kontaktą, atlieka smulkius automatinius judesius. Gali vyrauti viena ar dvi priepuolių rūšys, arba vienos gali keisti kitas. Kartais būna kelis ar keliolika kartų per dieną, jie atkaklūs. Ima kisti vaiko elgesys: jis tampa ypač judrus, piktas, net agresyvus, sunkiai sukaupia ir išlaiko dėmesį, sutrinka miegas bei atmintis. Priepuolių dažnis linkęs keistis, blogesnius periodus keičia geresni. Gydymas vienu vaistu dažniausiai neefektyvus, tenka derinti įvairius vaistus ir skirti dideles jų dozes, dėl to sunku išvengti nepageidaujamo vaistų poveikio. Galima ir visai nebloga eiga, kai gydant priepuoliai retėja, kol liaujasi.
Vis dėlto vaikus kamuoja sunkumas mokytis, atminties, dėmesio stoka, elgsenos problemos. Sindromas sunkiai įveikiamas antiepilepsiniais vaistais, dažniausiai taikomos įvairių vaistų kombinacijos. Dažnai priepuoliai pasireiškia ir vėlyvesniame amžiaus tarpsnyje, iš jų neišaugama.
Pagalbos galimybės
Dažnai tėvus dėl vaikų, turinčių epilepsijos sindromą, kamuoja baimė ir nerimas - kaip dažnai vyks priepuoliai, ar vaikas pasveiks, kuo gydyti? Geriausiai į šiuos klausimus atsakyti padės pediatras arba vaikų neurologas, tačiau iš prieš tai pateiktos informacijos matome, kad kai kurios sindromo rūšys yra „išaugamos“ ir gali apsiriboti keliais priepuoliais vaikystėje ar paauglystėje. Tačiau kai kurios yra sunkesnės ir gali tęstis visą likusį gyvenimą.
Ligai gydyti dažnai skiriami antiepilepsiniai medikamentai, pavyzdžiui, karbamazepino, gabapentino, valproinės rūgšties, lamotrigino grupės preparatai. Kai kada - ir raminamieji vaistai. Anot specialistų, labai svarbi ir psichosocialinė reabilitacija, mat sergantysis epilepsija ir jų šeimos nariai gali susidurti su tam tikrais apribojimais kasdieniame socialiniame gyvenime. Svarbu ir fiziniai pratimai, pavyzdžiui, kineziterapija. Kitose šalyse rengiami specialistai, padedantys vaikams ir tėvams įveikti šią ligą, kuriamos pagalbos grupės. Be to, sergantiesiems epilepsija rekomenduojama ketogeninė dieta.
Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad epilepsiją palaiko ir priepuolius skatina tokie išorės faktoriai, kaip alkoholis, stresas, rūkymas, traumos. Tai beveik neaktualu epilepsija sergantiems vaikams, tačiau aktualu epilepsija sergantiems jaunuoliams, tad šie jaunuoliai turėtų būti šviečiami ne tik apie alkoholio, rūkymo ir kt. panašių veiksnių žalą bendrai, bet ir žalą individualiai sergančiajam epilepsija.
Daugelis specialistų linkę likti optimistais ir teigia, jog vaikų nervų sistema yra labai lanksti ir atspari ilgalaikiams pokyčiams dėl epilepsijos priepuolių.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Epilepsijos priepuolis kūdikiui: kaip atpažinti simptomus ir svarbiausios rūšys
- Efektyvūs Vaistai Nuo Epilepsijos Vaikams: Išsamus Gydymo Ir Prevencijos Vadovas
- Kūdikio plaukai slenka: ką daryti ir kada sunerimti?
- Atverkite Paslaptis: Kaip Atpažinti ir Įveikti Disleksiją bei Disgrafiją Vaikams!
- Amoksicilino šalutinis poveikis: svarbiausi faktai, kuriuos privalote žinoti dabar!