Nuo gimdos vėžio mūsų šalyje ir pasaulyje miršta daugybė moterų. Tai ypatingai skaudu, nes gimdos gleivinės ligas laiku diagnozavus, galima išgydyti. Reikia tik laiku pasitikrinti. Plačiau apie tai pasakoja medicinos centro „Northway“ gydytoja akušerė ginekologė dr.
Gimdos gleivinės arba endometriumo vėžys - tai viena dažniausių piktybinių ginekologinių patologijų išsivysčiusiose Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse. Tai vienas dažniausių lyties organų piktybinių navikų ir tarp Lietuvos moterų. Sergamumas endometriumo vežiu kasmet auga.
Nors diagnozavus gimdos gleivinės vėžį ankstyvosiose stadijose iki penkerių metų išgyvena iki 75 proc. ligonių, remiantis statistika, kasmet vien Europoje nuo šios ligos miršta apie 9 tūkstančius moterų, pasaulyje - apie 42000. Endometriumo vėys daugiau nei 90 proc. atvejų diagnozuojamas moterims virš 50 metų. Dažniausiai šia liga serga 55-65 metų moterys.
Svarbiausi gimdos gleivinės vėžio rizikos veiksniai yra nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos faktoriai - tai aukštas kraujospūdis, aukštas cukraus kiekis kraujyje, didesnė rizika susirgti yra negimdžiusioms moterims.
Svarbiausias ankstyvojo endometriumo vėžio simptomas yra kraujavimas arba pakitusios, pagausėjusios, vandeningos su kraujo priemaišomis išskyros iš gimdos. Tai pasireiškia 95 proc. atvejų. Būtent dėl kraujavimo ši liga diagnozuojama anksti (I stadijos liga diagnozuojama 70-80 procentų ligonių). Tačiau simptomų gali ir nebūti, todėl brandaus amžiaus moterims ypatingai svarbu reguliariai tikrintis pas gydytoją ginekologą. Taip pat labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją atsiradus kraujavimui menopauzės laikotarpiu, kai jo jau neturėtų būti. Tada galima šią ligą laiku diagnozuoti ir efektyviai gydyti.
Kita vertus, prasidėjus kraujavimui po menopauzės, nereikia labai panikuoti, nes kraujavimo priežastis gali būti ne tik gimdos vėžys, bet ir polipai, miomos, atrofiniai pokyčiai. Visoms moterims, kurios kreipiasi dėl pomenopauzinio kraujavimo, pirmiausia rekomenduojamas gimdos kaklelio citologinis tyrimas, nes gimdos kaklelio vėžys taip pat gali sukelti kraujavimą po menopauzės. Toliau atliekamas transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (TVU). Gydytojas ginekologas, atlikęs šį tyrimą, jau gali įtarti gimdos vėžį. Tuomet diagnozės patikslinimui atliekama gimdos biopsija. Tai dažniausiai visiškai neskausminga procedūra, kai specialiu plonu (2 mm diametro) kateteriu atsiurbiamas nedidelis kiekis medžiagos iš gimdos ertmės, ir ji siunčiama ištirti gydytojui patologui. Po kelių dienų gaunamas atsakymas.
Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad gimdos gleivinės (endometriumo) vėžys diagnozuojamas tik apie 10 proc. moterų, kurios tiriamos del pomenopauzinio kraujavimo (PMK). Kraujavimas ar kraujingos išskyros iš gimdos pomenopauzės laikotarpiu vertinami kaip tikėtini endometriumo vežio požymiai, kol nepatvirtinta kita kraujavimo priežastis. Tačiau, kaip jau minėjau, gali būti ir daugybė kitų kraujavimo priežasčių.
Diagnozę patikslinti padeda hidrosonografija arba sonohisterografija. Tai yra paprastas, neskausmingas transvaginalinio ultragarsinio tyrimo papildymas, kai naudojant ploną kateterį (2 mm diametro), į gimdos ertmę suleidžiama sterilaus fiziologinio arba specialaus gelio, ir tai padeda gydytojui ginekologui ultragarsinio tyrimo metu apžiūrėti gimdos ertmę bei diagnozuoti kitas kraujavimo priežastis.
Ankstyvieji nėštumo požymiai
- Mėgstamas maistas nekelia apetito.
- Pilvo diegliai, spazmai ir tempimas.
- Pasikeitusi vulvos spalva.
- Metalo skonis.
- Pilvo pūtimas.
- Jautrios krūtys.
- Kraujavimas ar kraujo dėmės.
- Nuovargis.
- Nugaros skausmai.
- Kojų mėšlungis.
- Galvos skausmas.
- Karštis.
- „Jautiesi“ nėščia.
- Žemas libido.
- Dusulys.
Persileidimas
Nepriklausomai nuo nėštumo laikotarpio, net jei neprasideda stipresni skausmai, o tik pasirodo mažos kraujo dėmės ar „tepimai“, reikėtų nedelsiant kreiptis į ginekologą. Ne visi persileidimai turi tokią pačią eigą ir simptomus, todėl specialisto apžiūra yra būtina.
Kodėl įvyksta persileidimas?
Persileidimas gali įvykti dėl įvairių priežasčių, kartais net tiksliai ir nenustatomų. Įtakos jam gali turėti tiek pačios motinos ligos, tiek ir vaisiaus patologija. Taip pat dėl netaisyklingos gimdos padėties, įvairių sąaugų po uždegimų ar operacijų gimda gali netinkamai augti. Persileidimas gali įvykti ir sutrikus hormonų pusiausvyrai ar dėl infekcinių ligų, tokių kaip gripas, tymai, raudonukė.
Pusės visų savaiminių persileidimų priežastis yra sutrikusi paties apvaisinto kiaušinėlio raida. Tuomet persileidimas yra moters organizmo reakcija į nenormalų vaisiaus vystymąsi. Labai dažnai šio proceso neįmanoma sustabdyti, tačiau kai kuriais atvejais visgi galima apsaugoti moterį nuo persileidimo.
Gresiantis persileidimas
Gresiančiam persileidimui būdingas nežymus kraujavimas, kurį lydi pilvo skausmai. Daugelį gresiančių persileidimų galima išgelbėti. Tokiais atvejais gydytojai pataria gulėti lovoje, neretai moteris yra hospitalizuojama. Jai atliekamas ultragarsinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip vystosi vaisius. Taip pat atliekami hormoniniai tyrimai, norint nustatyti, ar hormonų koncentracija yra pakankama nėštumui išsaugoti.
Vis dėlto, jeigu skausmai dažnėja bei tampa reguliarūs, kraujavimas tęsiasi net 2 ar 3 savaites, kraujyje aptinkama mažai hormono chorioninio gonadotropino, tokio nėštumo prognozė yra nepalanki. Juolab, jeigu ultragarsu nustatoma, kad vaisius yra per mažas nėštumo laikui, nejudrus, o jo širdis neplaka.
Prasidedantis persileidimas
Jei moteris numoja ranka į pirmuosius persileidimo simptomus arba gydymas įtarus gresiantį persileidimą yra neefektyvus, tuomet išsaugoti vaisių tampa nebeįmanoma. Moteriai įvyksta persileidimas, o jo simptomai yra stiprūs skausmai, pilvo spazmai ir itin gausus kraujavimas. Gimda kietėja, nors jos dydis atitinka nėštumo laiką, tačiau gimdos kaklelis būna prasivėręs ir šiek tiek sutrumpėjęs.
Nėštumas nutrūksta tuomet, jei atsiskiria daugiau kaip trečdalis chorioninio dangalo. Nėštumo išsaugoti neįmanoma progresuojančio persileidimo metu. Pastarajam būdinga tai, kad atsiskyręs chorionas ir žuvęs gemalas dėl gimdos susitraukimų išstumiamas iš gimdos į jau atsidariusį gimdos kaklelį. Sąrėmiai nuolat stiprėja, moteris gausiai kraujuoja. Gimda būna standi, o gimdos kaklelyje apčiuopiami vaisiaus audiniai.
Dalinis ir visiškas persileidimas
- Dalinis persileidimas - jo metu vaisius pasišalina iš moters organizmo tik su dalimi placentos. Vėliau specialistai privalo iki galo išvalyti likusią placentos dalį. Tuomet gimda negali pakankamai gerai susitraukti, dėl to moteris kraujuoja gausiai, su krešuliais ir pasilikusių audinių gabalėliais.
- Visiškas persileidimas - tai toks procesas, kurio metu vaisius visiškai pasišalina iš moters organizmo. Papildomos procedūros nereikalingos. Tiesa, toks persileidimas yra gana retas reiškinys. Jis dažnesnis vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu. Visiško persileidimo požymiai - sukietėjusi, sumažėjusi ir susitraukusi gimda. Gimdos kaklelis uždaras ar atviras. Moteris gausiai nekraujuoja, būna tik nedaug kraujingų išskyrų.
Ankstyvas ir vėlyvas persileidimas
- Ankstyvas persileidimas yra tuomet, kai jis įvyksta iki 12 nėštumo savaitės. Būtent tokiu metu persileidimas įvyksta dažniausiai. Įprastai moteris tuomet jaučia skausmus ir pilvo spazmus centrinėje pilvo dalyje. Kartais pasireiškia aštrus skausmas pilvo apačioje, kuris gali trukti net keliasdešimt valandų. Skausmus gali, bet nebūtinai lydi kraujavimas. Neretai gali pasireikšti nežymūs „tepimai“, kurie tęsiasi net kelias dienas. Apie prasidėjusį persileidimą gali perspėti atsiradę kraujo krešuliai.
- Vėlyvas persileidimas įvyksta tarp 13 ir 22 nėštumo savaičių. Jis sudaro maždaug 25 proc. visų persileidimo atvejų. Skirtingai nuo ankstyvo persileidimo, kurio priežastis įprastai yra vaisiaus vystymasis, vėlesnis persileidimas įvyksta dėl sutrikimų moters organizme - per mažos hormonų gamybos, neteisingo vaisiaus prisitvirtinimo. Vėlesnio persileidimo požymiai - kelias dienas pasirodančios rožinės ar rudos išskyros, turinčios specifinį kvapą. Nors tai nebūtinai reiškia, kad nelaimė yra neišvengiama, tačiau būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.
Todėl gydytojai nuolat primena: pasitikrink sveikatą dar prieš pastodama. O jei sergate chroniškomis ligomis, nuolat lankykitės pas gydytoją ir atlikite visus būtinus tyrimus.
Komplikacijos po gimdymo
Kiekviena jauna mama tikriausiai žino, kad išleidžiant iš gimdymo namų gydytojai primena: po pusantro-dviejų mėnesių būtinai apsilankykite pas ginekologą profilaktinei apžiūrai. Tačiau prasidėjus sauskelnių, maitinimo, maudymo rutinai šis priminimas išlekia iš galvos.
Dėl susilpnėjusio imuniteto moters organizmas tampa mažiau atsparus infekcijoms. Taigi tau būtini idealiai švarūs apatiniai, patalynė, rankšluosčiai, dažnai keisk higieninius įklotus (tamponų pogimdyminiu laikotarpiu naudoti apskritai nerekomenduojama), keletą kartų per dieną apsiprausk. Atrodytų, elementaru. Ir vis dėlto, pasak gydytojų, daugybė net iš pažiūros tvarkingų moterų kaip tik taip pasigauna infekciją.
Lytiniai santykiai po gimdymo
Lytiniai santykiai po gimdymo turėtų būti atnaujinti ne anksčiau kaip po pusantro-dviejų mėnesių. Daugumai porų tai - rimtas išbandymas. O kas, jei atsiduosite aistrai anksčiau? Galbūt ir nieko. Tačiau nemenka tikimybė, kad pernelyg ankstyvas seksas po gimdymo taps gimdos uždegimo priežastimi. organai itin jautrūs infekcijai, taigi mechaninis jų dirginimas ir kontaktas su svetima flora gali išprovokuoti endometritą.
Gimdos susitraukimas po gimdymo
Sveikos moters gimda po gimdymo aktyviai susitraukinėja - maždaug po 2 cm per parą. Antrojo mėnesio gale ji susitraukia iki įprasto dydžio. Susitraukinėjant gimdai iš organizmo pasišalina lochijos - kraujingos išskyros, kurios ilgainiui blunka, jų kiekis mažėja, kol galiausiai visai išnyksta. 6-8 savaites organizmas intensyviai atsistato: gimda visiškai susitraukia, išskyros baigiasi, vėl sustangrėja tarpvietės raumenys. Maždaug pusei moterų atsinaujina menstruacijos, net jei ir toliau kūdikis maitinamas krūtimi.
Pirmomis dienomis po gimdymo dažniausiai sutrinka žarnyno, šlapimo organų veikla. Taip nutinka dėl to, kad nėštumo metu vaisiusi ilgai spaudė tam tikrus raumenis. Vėliausiai po 2 mėnesių viskas turėtų vėl būti kaip buvę iki nėštumo.
Vienu pirmųjų simptomu, kad organizmas atsistato ne taip, kaip turėtų, tampa gimdos dydžio neatitikimas bei kraujo krešulių kaupimasis jos ertmėje. Pirmuoju atveju būklė vadinama gimdos subinvoliucija, antruoju - lochiometra. Abiejų komplikacijų rizika tiesiogiai priklauso nuo gimdymo eigos. Didžiausia rizika - moterims, kurių vaisius buvo stambus, taip pat patyrusioms ilgą gimdymą. Silpna gimdymo veikla gali susilpninti gimdos gebėjimą susitraukti.
Chroniškos ligos - haimoritas, tonzilitas, kolpitas, pielonefritas ir kitos sumažina organizmo apsaugines galias, padidina infekcijų tikimybę. Dėl tos pačios priežasties rizikos faktoriams priskiriama anemija ir didelis kraujo netekimas gimdymo metu. Dažniau taip nutinka moterims, kurioms atliktas cezario pjūvis - natūralaus gimdymo metu vidutiniškai netenkama 200 ml kraujo, o per operaciją - iki 900 ml.
Geriausia jei prieš išeinant iš gimdymo namų jums atliktų patikrinimą ultragarsu - tada anksčiausiai galima pastebėti įvairius nesklandumus. Jei gimda susitraukia nepakankamai, paprastai išrašoma chinino arba oksitocino - preparatų, kurie stimuliuoja gimdos susitraukimus.
Gimdos subinvoliucija ir lochiometra ne tokios nekaltos, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jokiu būdu negalima jų ignoruoti - esą galbūt praeis savaime. Nepraeis. Tik pereis į kitą stadiją - vidinės gimdos gleivinės uždegimą. Infekcijos sukėlėjai į gimdos ertmę gali patekti iš makšties. Prasidėjus endometritui pakyla temperatūra, atsiranda skausmai pilvo apačioje, ima tekėti nemalonaus kvapo išskyros. Susirgimas gydomas ligoninėje.
Galiausiai visus šiuos nemalonumus vainikuoja pogimdyminis sepsis. Tai gimdos ertmėje prasidėjęs pūliavimas, kurio metu pūlių mikrobai prasiskverbia į kraujotakos sistemą ir pasklinda po visus moters organizmo audinius. Vietinės infekcijos perėjimas į bendrą taip pat sietinas su imuniteto nusilpimu ir avitaminoze, anemija ir dideliu kraujo netekimu. Sepsis jau kelia grėsmę gyvybei - laimė, jis pasitaiko itin retai.
Mastitas
Jaunoms mamoms mastitas - vienas baisiausių žodžių. Gimdyvės juo taip aktyviai gąsdinamos, kad kartais atrodo, jog jis - beveik neišvengiama pogimdyminio periodo dalis. Iš tikrųjų viskas nėra taip baisu. Svarbiausia - atsiminti, kad reguliarus kūdikio maitinimas krūtimi ir nepriekaištinga krūtinės higiena nuo pieno liaukų uždegimo iš tikrųjų gali apsaugoti.
Kai moteris tik pradeda maitinti kūdikį, įtrūkimai aplink spenelį - dažnas reiškinys. Todėl laktacijos pradžioje oda aplink spenelį labai išsausėja. Krūtinė paburksta, kūdikis dar nespėjo išmokti tinkamai žįsti, mama - jį žindyti, taigi iš čia - ir nemalonumai su įtrūkimais. Kad suminkštintum odą aplink spenelius, tepkite juos specialiais kremais. Pritekėjus pienui pieno liaukos sugrumba, kietėja. Jei pieno laiku nenutrauksi, gali atsirasti laktostazė - pieno užsistovėjimas. Tai priešmastitinė būsena, vienas iš dažniausiai pasitaikančių pogimdyminių nesklandumų. Laktostazę paprastai lydi aukšta temperatūra, šaltkrėtis.
Nepulk į paniką ir negailėdama savęs masažuok krūtis, kol išmasažuosi visus sukietėjimus ir krūtinė taps minkšta. Jei pienas krūtyse užsistovi ilgai, laktostazė perauga į mastitą. Taip nutinka į pieno liaukas patekus mikrobams. O jų kelias veda per spenelių įtrūkimus. Sergant endometritu mikrobai gali iš gimdos į pieno liaukas patekti per kraują.
Išsivysčius mastitui pakyla itin aukšta temperatūra, krečia šaltis, krūtinė skausminga. Kai tik pajusi krūtų liaukų sukietėjimus, skausmą ar ims kirti temperatūra - iš karto pulk kuo dažniau žindyti kūdikį, pridėk šaltą kompresą. Gali būti, kad gydytojai skirs ir laktaciją slopinančių preparatų, kol krūtinės būklė normalizuosis. Jei sukietėjimai nedingsta po keleto dienų, pradėk dėti aliejaus kompresus.
Tromboflevitas ir simfezitas
Prasideda jis paprastai nuo varikozinio venų išsiplėtimo nėštumo metu, kai didėjanti gimda spaudžia mažojo dubens venas. Kraujotaka jose sulėtėja, o tai provokuoja trombų susidarymą. Venose susidarę trombai ilgainiui gali sunykti, tačiau gali ir užkimšti kraujagyslę - tokiu atveju kraujotaka atkuriama per kitas venas. Trombas taip pat gali atitrūkti ir kraujo srovė nuneša jį į kitų organų kraujagysles.
Sutrikus normaliai kraujotakai oda išsiplėtusių venų plote suplonėja, iš po jos gerai matomos melsvos gyslelės. Atsiranda tinimai, sunkumas kojose, laužiantis, tempiantis skausmas raumenyse, ypač spaudžiant juos rankomis. Esant tromboflevitui jokiu būdu negalima daryti masažo - rizikuotum dar labiau pažeisti venas.
Kartais nutinka ir taip, kad sunkaus gimdymo metu prasiskiria gaktos srities kaulai, o tai sukelia raiščių uždegimus. Tokia komplikacija vadinama simfezitu - jaučiamas aštrus skausmas gaktos srityje, sunku judėti.
Kaip išvengti komplikacijų po gimdymo?
Svarbiausia visų pogimdyminių komplikacijų priežastis - į organizmą patekusi infekcija. Taigi infekcijas pageidautina išsigydyti dar prieš pastojant. Priešingu atveju net ir paprasčiausias ėduonis, atrodytų, toks tolimas nuo gimdymo takų, gali tapti vartais, į organizmą įleidžiančiais mikrobus.
Reguliariai lankykitės pas gydytojus jei sergi chroniškomis ligomis. Pirma, tokios ligos jau savaime rodo, kad imunitetas sumažėjęs ir organizmas negalės pasipriešinti infekcijai. Kuo sunkesnis ir komplikuotesnis buvo gimdymas, tuo daugiau dėmesio turėtum skirti savo sveikatai po jo. Net ir tarpvietės plyšimas, kirpimas ir siuvimas gali tapti pogimdyminių komplikacijų priežastimi: asmeninės higienos stoka, supūliavęs randas gali sukelti endometritą. Jei tarpvietė buvo siūta, kurį laiką nerekomenduojama sėstis - kad kirpimo ar plyšimo vietoje suaugtų jungiamasis audinys. Nesusiūti tarpvietės raumenys silpnina dubens dugno ir pilvo sienelių raumenis, tai gali sukelti gimdos nusileidimą.
Sukietėjusi krūtinė - dar viena neganda maitinančiai mamai, kadangi apsunkina patį maitinimo procesą. Todėl ruošk krūtinę maitinimui nuo pirmųjų dienų po gimdymo: masažuok, glostyk, kad neatsirastų sukietėjimų ar pašalintum jau susidariusius kamuoliukus kol jie dar visai maži.
Kai kurioms moterims iki gimdymo buvusi gimdos kaklelio erozija po gimdymo išnyksta. Tačiau nesitikėk stebuklo: vis dėlto daugumoje atvejų kaip tik po gimdymo ta erozija ir diagnozuojama. Čia kaltas ne tik susilpnėjęs imunitetas, bet ir mechaninis audinių pažeidimas gimdymo metu.
Pienligė - dar vienas dažnas susirgimas, gresiantis ne tik nėščiosioms, bet ir neseniai pagimdžiusioms. Tai taip pat aiškinama imuniteto nusilpimu. Taigi pajutusi įtarimus nedelsk pasikonsultuoti su ginekologu!
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Neįtikėtina tiesa apie gimdos placentos svorį nėštumo metu – ką turi žinoti kiekviena būsima mama!
- Burbuliuojanti gimda nėštumo metu: ką reiškia simptomai ir kaip elgtis?
- Neįtikėtini Pasmukusios Gimdos Po Gimdymo Priežastys, Simptomai Ir Efektyviausi Gydymo Būdai!
- Įkvepianti Laimos Mertinienės Gyvenimo Kelionė: Faktai, Kurie Jus Nustebins!
- Sužinokite, kodėl kūdikiai atpila ir kaip tai sustabdyti – svarbūs patarimai tėvams