Gimtadienis - žmogaus atėjimo į šį pasaulį diena. Bet ar daug apie jį žinome? Apie gimtadienius kalbamės su psichologe Inga Verbiejūte-Vilde. Gimimo data suteikia mums tapatybę: iš asmens kodo galima pasakyti, kokios lyties, kada ir kelintas tądien žmogus gimė.
Gimtadienio Psichologinė Reikšmė
Žmogaus raida prasideda dar iki jo gimimo, tad neretai diskutuojama, nuo kada gi prasideda naujo žmogaus egzistavimas: nuo jo pradėjimo ar nuo gimimo momento? Ir nors pats gimimas kūdikiui galbūt yra labiau traumuojantis nei džiuginantis procesas, vėliau gimtadieniai tampa (ar bent jau turėtų tapti) džiaugsmo kupina švente. Procesai, lemiantys fiziologinius ir psichologinius aspektus, vyksta dar motinos įsčiose.
Gimimo diena - tai procesas, reguliariai besikartojantis žmogaus gyvenime. Pirmasis gimtadienis svarbiausias kūdikio tėvams ir artimiesiems, o vėliau gimimo dienos minėjimas tampa svarbus ir pačiam gimusiajam. Gimtadienis ir jo (ne)šventimas neabejotinai siejasi su tapatumu, tarpasmeniniais santykiais, saviverte, gyvenime iškylančiais egzistenciniais klausimais.
Juk kiekvienas gimtadienis vis labiau priartina žmogų prie jo gyvenimo baigties, tad nekeista, kad su amžiumi žmonės vis mažiau linkę jį švęsti. Bet gimtadienis ir jo minėjimas neturi tapti pareiga - ar paversime jį privalomu dalyku, priklauso tik nuo mūsų. Ir nors kartais jis atneša neigiamų minčių, artina mirties laiką, manau, be tokių „stotelių“ mūsų gyvenimas būtų ne toks spalvingas.
Kodėl Vieniems Gimtadienis - Džiaugsmo, O Kitiems - Liūdesio Kupina Šventė?
Gimimo dienos šventimas paliečia daug svarbių gyvenimo aspektų: santykius, savivertę, mirties baimę, o šie lemia gimtadienio šventimo įvairovę. Atvejis atvejui nelygus, tad sunku pasakyti, kuriose iš mano paminėtų sričių glūdi nepasitenkinimas. Bet kuo jis didesnis, tuo daugiau neigiamų jausmų sukelia gimimo diena.
Šventei paprastai norime pasiruošti iš anksto, todėl, neišsipildžius mūsų tikslams (pavyzdžiui, „iki 30 metų būti..., turėti..., jaustis...“), mes nejaučiame pasitenkinimo dar vienais „tuščiai“ prabėgusiais metais... Suaugę žmonės nebemoka besąlygiškai kaip vaikai pasidžiaugti savo gimimo diena.
Vaikai itin natūraliai reikalauja dėmesio, jiems būdingas stiprus egocentrizmas, mažėjantis metams bėgant. Vaikų gimtadieniai dažnai būna ypatinga diena, nes begalinis dėmesys ir liaupsės yra legalūs, lengvai gaunami. Suaugusiųjų gimtadieniuose rečiau pasitaiko nevaržomo džiaugsmo būti dėmesio centre apraiškų, nors jubiliatai kilnojami kėdėse, sakomi tostai į jų sveikatą.
Dažnai tai nebeatneša besąlygiško džiaugsmo, veikiau sukuria spektaklio, kurio vaidmeniui ne kiekvienas yra pasirengęs, pojūtį. Tikiu, kad žinodamas, jog kažkas besąlygiškai tavimi džiaugiasi ir tave myli, daug labiau džiaugiesi savo gimimo diena.
Dėmesio Dalis Kitos Šventės Dieną Gimusiems
Sakoma, nuskriausti gimusieji kokią nors minėtiną ar švęstiną dieną (pavyzdžiui, per šv. Kalėdas), nes savotiškai netenka savo gimtadienio. Gryna tiesa. Čia dera pratęsti dėmesio temą: bet koks dėmesio dalinimasis su kitais žmogui paprastai nėra malonus. Tokia gimimo diena tarsi praranda dalį ypatingumo, nes ji nebėra žinoma vien kaip tavo gimtadienis - šią datą žino ir dėl skirtingų priežasčių ja džiaugiasi daugybė žmonių.
Neretai tenka išgirsti nedidelio apmaudo gaidelių žmonėms pasakojant, kad jų gimtadieniai tą pačią dieną, kaip mamos ar tėčio; kartais būna nepatenkinti ir tie, aplink kurių gimtadienius kelių dienų skirtumu būna kitų jiems svarbių žmonių gimtadieniai.
Tiesa, iš dalies mes galime patys kurti savo gyvenimą, taigi, gimtadienių šventimą - taip pat. Jei norisi didelės šventės, o visuotinai minima diena neleidžia to daryti, šventę galima nukelti. Bet artimieji neturėtų pamiršti, kad „gimtadienininkui“ svarbiausia ta diena, kai jis gimė, vadinasi, kuklus sveikinimas ir subtilios staigmenos tinka bet kokią metų dieną.
Kodėl Kartais Nenorima Eiti Į Gimtadienį?
Nesu girdėjusi sakant: „Ech, kaip norėčiau į jo(s) gimtadienį.“ Greičiau jau atvirkščiai: „Nenoriu į tą gimtadienį, bet reikia...“ Nors dažniau pasakau pirmąjį sakinį, mūsų aplinkoje vyraujantys stereotipai lemia, kad gimtadienio nešventimą ar atsakymą į kvietimą laikome neigiamais dalykais. Pastebiu, kad vertimas būtinai kažką daryti nugesina net ir labai stiprų norą: žinojimas, kad būtinai reikia ateiti ir švęsti, įpareigoja ir sukuria išankstines nuostatas, jog laukia prastas vakaras.
Kita dalis žmonių bijo neigiamo kitų svečių vertinimo: jie „neturi kuo apsirengti“, jų „dovana prasta“ arba, atvirkščiai, pati brangiausia, bet labai skauda širdį dėl jai išleistų pinigų. Taigi, dalis jubiliatų, bijodami tokių „nusiminusių“ svečių, patys nebenori švęsti. Taip įsisuka vienas kitą pastiprinančio elgesio karuselė, ir gimtadienio šventimas, turėjęs būti džiuginantis bei įdomus, visiškai nebetenka prasmės.
Pamiršti Gimtadieniai: Ką Daryti?
Pasikalbėkime apie pamirštus gimtadienius. Pirma ir, ko gero, dažniausia mintis taip nutikus: „Aš jam nesvarbus.“ Ir kuo svarbesnis mums yra tas užuomarša, tuo didesnis skaudulys taip nutikus. Juk patys, stengdamiesi atsiminti kitą, tikimės iš jo mainais sulaukti to paties. Todėl dažnai, užmiršę kažką pasveikinti, užuot atsiprašę labai greitai prisimename, kad ir tas žmogus kadaise buvo pamiršęs... Tai savotiškas nusiraminimas, nes skaičiuojame kaip „lygiąsias“: „Jis manęs irgi nepasveikino!“
Kitas klausimas: ką gi daryti su savo jausmais, kai mus kažkas pamiršta? Ko gero, priimti juos kaip labai reikalingus ir kartais net savęs paklausti, ar tik nepamiršau, jog pasaulis sukasi ne aplink mane vieną? Manau, sveikinimo turinys visuomet yra neabejotinai svarbesnis nei uolus gimimo dienos prisiminimas. Nejaugi faktas, kad kiekvienais metais su gimtadieniu pasveikiname vis daugiau žmonių, reiškia, jog jie nuo to jaučiasi laimingesni?
Žmonės skundžiasi, jog yra kviečiami į gimtadienį, kurio šventė organizuojama už 200 km, tad turėtų skirti kur kas daugiau laiko ir pinigų nei planavo, kad įkyriai skambinama pasiteirauti, ar ateis, net kelis kartus per dieną... Labai norisi gimtadienių šventimo temoje atskirti du dalykus: dėmesį nuo paties pokylio. Turinys - tai mūsų nuoširdus dėmesys vienas kitam, ir ne tik per gimtadienį. Labiau pasirūpinti reikėtų turiniu, ne forma.
Gimtadienio Kultūros Paveldėjimas
Iš ko paveldime gimtadienio kultūrą, išmokstame (ne)švęsti? Gimtadienių (ne)šventimui įtaką daro kultūra, šeimos tradicijos: jos ne tik perduodamos iš kartos į kartą, bet kiekvienos kartos yra ir pakoreguojamos. Laimingi prisiminimai apie džiaugsmingas vaikystės gimtadienių šventes, ko gero, skatina pratęsti šias tradicijas.
Kita vertus, vaikai, matydami savo gimtadienių metu prislėgtus, besiskundžiančius tėvus, susikuria neigiamą gimtadienio šventės paveikslą. Maža to, jei vaikui sakoma: „Pažiūrėk, kaip nuvargau visą dieną ruošdama tau puotą“, noras būti dėmesio centre susipina su kalte. Ne veltui egzistuoja dar vienas jubiliato pavadinimas - šventės kaltininkas.
Nešvenčiantis asmuo taip pat gauna dėmesio porciją - juk jis yra „kitoks“. Norime to ar ne, gimtadienis ateina ir atsiranda žmonių, kurie nori jį paminėti. Įsisąmoninkime, kad gimtadienis nėra vieno žmogaus reikalas, tai - santykių šventė. Gimtadienių nešvenčiantys žmonės apskritai dažnai prastai jaučiasi dideliuose žmonių susibūrimuose, o kartais - tiesiog nesidžiaugia buvimu šiame pasaulyje.
Pozicija nešvęsti gali būti susijusi su santykių problemomis, perdėm materialiu šventimo modeliu, baime „ne taip pasirodyti“ ar perdėta atsakomybe, kad visiems būtų linksma ir smagu. Teisingos pozicijos, švęsti ar ne, nėra. Svarbiausia - nuoširdžiai paaiškinti bet kokią savo poziciją artimiesiems.
Materilumas Gimtadienių Šventime
Liūdniausia, kad pastaruoju metu šventės labai sumaterialėjo. Tikiuosi, neateis tokia baisi diena, kai gimimo dieną brangiam žmogui persiųsime piniginę perlaidą ir parašysime porą žodžių jo socialiniame tinklalapyje. Manau, išgelbėti šį reikalą gali kūrybiškumas ir dėmesys tarpusavio santykiams.
Laimės bei džiaugsmo vaikams ir suaugusiesiems gali suteikti nuoširdus dėmesys, praėjusių metų aptarimas, vaikystės nuotraukų peržiūra, netikėta iškyla ir kiti dalykai, kuriuos kiekvienas iš mūsų galime sugalvoti.
Gimtadienis Dėl Svečių?
Gimtadieniai, kaip ir žmonės, yra skirtingi. Manau, dideli pokyliai - proga gauti didesnę dėmesio porciją, o teigimas, kad tai daroma tik dėl svečių, kuria aukos poziciją, kuri, tikėtina, suteikia galimybę gauti dar daugiau dėmesio.
Be to, tuo pasakymu ir puikiai apsidraudžiama: jei pokylis kažkam nepatiks, argi bus galima kaltinti jubiliatą, kuris, aukodamas savo paties gerovę, šitaip stengėsi dėl kitų? Kad ir kai būtų, viso to reikia jam pačiam ir visai nesvarbu, jog prisidengiama gera svečių nuotaika.
"Sveikinu Jus Su Savo Gimtadieniu!"
Girdėjau sakant: „Sveikinu jus su savo gimtadieniu!“ Priklauso nuo konteksto. Tokiais sveikinimais gali būti išreiškiama aukos pozicija,pavyzdžiui: „Kokia čia man šventė dėl jūsų stengtis, gaminti, tvarkyti ir linksminti.“ Tiesa, žinau ir kitokių pavyzdžių: štai vaikas, atėjus jo gimtadieniui, pasveikina savo tėvus. Tai logiška ne tik todėl, jog gimus vaikui būtent tėvai užverčiami didžiausiais sveikinimais.
Juk ir vėliau gimtadienio šventė gali simbolizuoti bendrą džiaugsmą, kad „aš esu“. Ir jei jaučiu, jog žmonėms su manimi gera, kodėl gi nepasveikinus jų, kad dar vienus metus buvau šalia jų?
Gimtadienio Tradicijos Įvairiose Pasaulio Šalyse
Keliausime per įvairias pasaulio šalis, kad atskleistume, kaip skiriasi gimtadienio šventimo būdai. Nuo Japonijos, kur gimtadienio proga akcentuojama šeimos harmonija ir pagarba, iki Lotynų Amerikos, kur gimtadieniai verda gyvos muzikos, šokių ir bendruomeniškumo atmosferoje.
- Japonija: Gimtadienis nėra tiesiog asmeninė šventė, bet ir proga parodyti pagarbia elgesį ir gerbimą šeimai. Vienas iš labiausiai paplitusių būdų - tai „Chanchanko” ceremonija, kurios metu vaikas, sukantis trejiems metams, apsirengia tradiciniais drabužiais ir dalyvauja šventinėje eisenoje.
- Indija: Gimtadienis prasideda nuo ryto maloniomis malda ir šventimis šeimos šventovėje. Viena iš išskirtinių tradicijų - „Aarti” ceremonija, kurios metu šeimos nariai laiko rankose degančias žvakes ar lemputes ir šoka aplink gimtadienio vaiką, dainuodami tradicines dainas.
- Lotynų Amerika (pvz., Meksika): Gimtadieniai yra nepaprastai spalvingi ir triukšmingi. Šventės neapsieina be tradicinio „piñata” - spalvoto popierinio figūros, pilno saldainių, kurį vaikai bando sudaužyti aklinai užrištomis akimis.
- Afrika (pvz., Gana): Gimtadienis yra laikomas bendruomenės reikalu. Šventės metu bendruomenė susirenka, kad pasveikintų jubiliatą, o šventė paprastai apima gausius maisto pasiruošimus ir dovanų įteikimą.
- Vokietija: Gimtadieniai yra švenčiami su ypatingu dėmesiu ir kruopštumu. Vienas iš įdomiausių papročių yra „Kinderfest” - vaikų gimtadienio šventė, kurioje būtinai dalyvauja draugai ir šeimos nariai. Tradiciškai šeimininkas ruošia „Geburtstagstorte”, gimtadienio tortą su žvakutėmis, kurių skaičius atitinka amžių plius viena žvakė sėkmei ateinančiais metais.
- Pietų Korėja: Gimtadienis turi didelę simbolinę reikšmę, ypač pirmasis gimtadienis, vadinamas „Doljanchi”. Ši šventė yra labai svarbi, nes tradiciškai Korėjoje vaikai nebuvo laikomi pilnaverčiais gyvenimo dalyviais iki jų pirmojo gimtadienio, dėl didelio kūdikių mirtingumo.
- Australija: Gimtadienio šventės dažnai apima aktyvias veiklas lauke, pavyzdžiui, barbekiu parkuose ar paplūdimyje. Australai mėgsta šventes, kurios apima didelius draugų ir šeimos būrius, o atmosfera paprastai yra atsipalaidavusi ir draugiška. Vaikų gimtadienių metu populiaru organizuoti teminius vakarėlius su kostiumais, o suaugusiems - atsipalaiduotas susibūrimus su gėrimais ir grilio patiekalais.
- Rusija: Gimtadienio šventimas yra labai asmeniškas ir šiltas reikalas, turintis gilias tradicijas. Vienas iš unikalių papročių yra „imeninnik” šventė, kur švenčiama ne tik gimimo diena, bet ir vardo diena pagal Ortodoksų kalendorių. Šeimos nariai ir draugai susirenka į namus, kur pasiūloma gausi maitinimo stalas su įvairiais patiekalais, o svarbiausia dalis - tortas su žvakėmis.
- Brazilija: Gimtadienio šventės yra garsios dėl savo spalvingumo ir energingumo. Čia populiarus „Festa de aniversário” yra švenčiamas su muzika, šokiais ir žinoma, būtinu elementu - piñata, kuriai panašūs žaidimai. Vaikams ir suaugusiems rengiami dideli vakarėliai su temomis, kurios atspindi šventėjo pomėgius ar pomėgius.
- Kenija: Gimtadienio šventimas taip pat turi stiprų bendruomenės aspektą. Tradiciškai, šeimos nariai ir kaimynai susirenka, kad kartu pažymėtų šią svarbią dieną. Šventimo būdas priklauso nuo regiono, tačiau bendras bruožas - tai dalyvavimas ir įsitraukimas. Ypatingą vietą šventėje užima maistas, dažnai kepama arba verdoma dideliuose katiluose lauke, kur visi gali matyti ir dalyvauti ruošiant.
Nors skirtingos tautos švenčia gimtadienius įvairiais būdais, vienas dalykas visada išlieka - tai ypatinga proga pasidžiaugti gyvenimu ir pasidalinti šia džiaugsmo akimirka su artimaisiais.
Gimtadienio Depresija
Ligų klasifikacijose tokio "sutrikimo" nėra... Na, o kalbant rimtai, manau, šiuo terminu žmonės apibūdina įvairius jausmus, tarkime, nerimą ir stresą, kylantį dėl pačios šventės organizavimo, kai užmojai ar lūkesčiai pranoksta galimybes. Pavyzdžiui, norima surengti įspūdingą vakarėlį, o spaudžia laikas, lėšų stygius ar tiesiog trūksta idėjų.
Kai labai svarbu aplinkinių nuomonė, vertinimas, kai trokštama kitus nustebinti, padaryti įspūdį ir baiminamasi, kad nepavyks. "Gimtadienio depresija" galima apibūdinti ir liūdesį, kai suvokiama laiko tėkmė, kai galvojama, kad prabėgo dar vieneri gyvenimo metai, kad gyventi lieka vis trumpiau. Kai praėję metai juntami ne kaip Dievo dovana, o kaip netektis.
Šio laikotarpio būseną galima apibūdinti ir kaip nusivylimą, jei neišsipildo planai, svajonės, troškimai. Gimtadienis dažnai priverčia mus tarsi stabtelėti ir peržvelgti nuveiktus darbus, laimėjimus. Konsultuojant žmones dažnai tenka išgirsti: "Buvau užsibrėžusi ištekėti iki 30 metų", "maniau, kad pirmo vaiko susilauksiu iki 25-erių", "Per šiuos metus turėjau pakeisti darbą" ir pan.
"Gimtadienio depresija" reiškia ir vienatvės jausmą, kuris gali paaštrėti, jei aplink nėra žmonių, su kuriais būtų galima švęsti gimtadienį, jei artimieji pamiršta pasveikinti. Galimi ir kiti įvairūs išgyvenimai, kuriuos žmonės patiria prieš, per ar po savo gimimo dienos.
Amžiaus Baimė
Žmonės bijo mirties, senatvės, ligų, nežinomybės. Tai natūralu. Pasinėrę į kasdienybę dažniausiai užmirštame savo būties laikinumą, o gimtadieniai primena mūsų amžių ir bėgantį laiką. Vaikai paprastai nori greičiau užaugti, paaugliai nekantriai laukia pilnametystės. Mirtis jiems dar svetima, nesuvokiama, nesietina su jais pačiais sąvoka.
Gyvenimiška patirtis, tikėjimas, branda išmoko mus susitaikyti ir su didėjančiu metų skaičiumi, ir su mirties neišvengiamybe. Išmokstame vertinti, ką turime, pragyventus metus suvokti kaip dovaną, o ne praradimą. Specialių mokslų tam dažniausiai nereikia. Tai natūrali dvasinė žmogaus prigimties sklaida.
Brandus žmogus dažniausiai realistiškai žiūri į gyvenimą, objektyviai vertina save, suvokia ne tik savo galimybes, bet ir ribas, geba prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, moka išgyventi krizes, konstruktyviai veikti užklupus sunkumams. Dažniausiai išlaiko emocinę pusiausvyrą, kita vertus, geba priimti savo pusiausvyros stokos apraiškas, nesėkmes. Brandus žmogus laikosi esminių vertybių, savo gyvenimo filosofijos.
Sąvoka "amžiaus krizė" tradiciškai taikoma 40-50-mečiams, ji būdinga ir vyrams, ir moterims. Būtent šie gimtadieniai būna tam tikras psichologinio lūžio taškas. Pasiekusieji vidurio amžių gana dažnai jaučiasi kaip sėdintys kalno viršūnėje. Praeitį vertina kaip kopimą į kalną, o perspektyvą - kaip pasyvų ritimąsi nuokalnėn.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Edgaras Eidėjus: Įdomiausia Biografija, Verslo Paslaptys ir Meilės istorija su Natalija Bunke
- Atrask Geriausius Lauko Žaislus Vaikams „Senukai“ Asortimente – Linksmybės Lauke Garantijos!