Apie tai, kad nėštumo metu reikėtų vengti streso, veikiausiai yra girdėję daugelis. Didelis stresas nėštumo metu gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek kūdikiui. Todėl labai svarbu žinoti, kaip suvaldyti stresą ir užtikrinti tiek savo, tiek vaisiaus sveikatą.
Streso priežastys nėštumo metu
Nėštumas gali būti džiaugsmingas laikotarpis, tačiau jis taip pat gali atnešti įvairių iššūkių ir rūpesčių. Per nėštumą kūnas patiria daugybę pokyčių, tokių kaip svorio priaugimas, hormonų svyravimai ir fiziniai diskomfortai. Nėštumas gali sukelti įvairias emocijas - nuo džiaugsmo iki baimės. Pakeitęs visuomeninį statusą, nėštumas gali paveikti santykius su partneriu, šeima ir draugais. Įtampos tarp partnerių gali kilti dėl skirtingų lūkesčių, t.y.
Streso poveikis motinai ir kūdikiui
Ilgesnis stresas nėštumo metu gali sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip aukštas kraujospūdis, priešlaikinis gimdymas, ir netgi per didelis svorio priaugimas. Moterims, patiriančioms didelį stresą, gali pasireikšti depresijos ir nerimo simptomai. Stresas nėštumo metu gali turėti neigiamos įtakos nešiojamam vaikeliui. Tokie perspėjimai lydimi paaiškinimais, kad dėl mamos patirto streso kūdikis gali gimti irzlus, o vėliau netgi turėti psichologinių ar bendravimo problemų. Visgi, nors ryšys tarp mamos patiriamo streso ir naujagimio būklės gali atrodyti tik kaip iš piršto laužtos pasakos, naujai atliktas tyrimas įrodė, kad tai yra tiesa.
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 3 mėnesių kūdikių būklė smarkiai skyrėsi priklausomai nuo to, ar jų mamos nėštumo metu patyrė daug streso, ar ne. Daugiau streso patyrusios mamos pastebimai dažniau tikindavo, jog jų kūdikiai neretai atrodo pikti, verkia, yra neramūs, jei jie paliekami lovelėje. Depresija sergančių mamų vaikai patiria neigiamą tokios padėties poveikį.
Negana to, atlikti tyrimai parodė, jog motinų emocinė būklė veikia vaikus net ir šiems gimus. Depresija sergančių mamų vaikai, būdami ikimokyklinukais, linkę turėti didesnį streso hormono kortizolio kiekį. Pasak tyrėjų, tokie vaikai gali turėti prastus santykius su bendraamžiais, jiems gali išryškėti prasta savikontrolė, agresija ir problemos mokykloje.
„Įdomių rezultatų gauta tiriant paauglystės amžiaus vaikus, kurie įsčiose nepatyrė sunkių emocinių dirgiklių, ir vaikus, kuriems įsčiose teko patirti įvairių dirgiklių. Pastarosios grupės paaugliai buvo emocionaliai nepatvarūs. Tarp šių dviejų grupių paauglių buvo pastebėti skirtumai ir mąstymo procese. Pavyzdžiui, paaugliai iš pirmos grupės, žiūrėdami į atitinkamą paveikslą, buvo linkę turinį kūrybiškai interpretuoti. Antros grupės paaugliai turėjo tendenciją pasakoti konkrečiai, ką matė prieš save. Tad mamų psichologinė būklė tiek nėštumo metu, tiek ir po jo smarkiai veikia vaikų emocinę būklę, gebėjimą bendrauti ir susitvarkyti su savo mintimis.
Besivystančios vaisiaus smegenys yra itin jautrios ilgalaikiam stresui."Didelis bei ilgalaikis kortizolio kiekis žalingai veikia smegenų struktūrą, o jo poveikis gali būti juntamas visą mažylio gyvenimą. Mokslininkai jau prieš daugelį metų įrodė, kad vaikai, kurių besilaukdamos mamos patyrė bet kokį stresą (badavo, neteko artimo žmogaus ar tiesiog išgyveno gilų nerimą), užaugę daug dažniau turi psichologinių ar elgesio sutrikimų. Epigenetika tiria procesus, nuo kurių ryškiai priklauso genetinės informacijos transformavimas į konkrečius fenotipinius ar fiziologinius požymius. Taigi nėštumo metu patirti sunkumai gali turėti labai ilgalaikių pasekmių.
Atlikdami tyrimą mokslininkai tyrė motinos patiriamo streso įtaką 251 ankstuko smegenims. Motinų streso lygis buvo matuojamas užduodant joms klausimus apie stresą keliančius įvykius - nuo kraustymosi ar egzamino laikymo iki artimojo netekties ar skyrybų, ir kaip tie įvykiai jas paveikė. Mokslininkai padarė išvadą, kad reikia įdėti daug darbo besilaukiančių moterų psichinei gerovei gerinti.
Su nėščia moterimi aplinkiniai stengiasi elgtis atsargai: fiziškai, žinoma, jos nekliudyti ir neužgauti, psichologiškai - neįžeisti, nesupykdyti ir nepravirkdyti. Nėščioji dažniausiai atrodo tokia trapi emociškai, kad daugelis vengia su ja bet kokių konfliktų ir yra linkę nuolaidžiauti.
Nėštumo metu moterims dažnai būna padidėjęs jautrumas, būdingi dažni nuotaikų svyravimai, menki dirgikliai išprovokuoja stiprias emocines reakcijas, tačiau visa tai tik trumpalaikiai potyriai, kurie praeina be didesnių pasekmių. Vaisiui įtakos turi ilgalaikiai negatyvūs patyrimai, kurie tęsiasi 2 - 3 mėnesius ir ilgiau, dėl kurių motina nuolat pergyvena ir dėl to patiria daug streso.
Jeigu nėščioji patiria ilgalaikį stresą I-ojo trimestro metu, neigiamų emocijų įtaka vaisiaus vystymuisi yra tokia didelė, kad didžioji dalis tokių moterų patiria persileidimus. Kai nėščioji patiria ilgalaikį stresą III-iojo trimestro metu, išauga didelė tikimybė patirti priešlaikinį gimdymą.
K. O`Donnellis ir jo suburti mokslininkai stengėsi nėščiųjų ląstelėse ištirti biologinio senėjimo požymius. K. O`Donnelliui su kolegomis išanalizavus ankstyvojo, vidutinio ir vėlyvojo nėštumo metu paimtų kraujo mėginių pokyčius, buvo nustatytas neįprastai didelis cheminio „nusidėvėjimo“ lygis. Tai pasakytina ir apie DNR metilinimo lygius, kuriuos jie tikėjosi pamatyti 1 ar 2 metais vyresnių moterų mėginiuose, nei buvo tyrimo dalyvės. Nors, pasak K. O`Donnello, iš pradžių nėštumas 1-2 metais ląsteles pasendino, po gimdymo jų biologinis amžius buvo 3-8 metais mažesnis nei ankstyvojo nėštumo laikotarpiu.
Kaip apsaugoti save ir kūdikį nuo streso?
Nors nėštumas yra natūralus procesas, svarbu rūpintis savo emocine ir fizine gerove. Sveika mityba ir pakankamas miegas yra būtini, kad būtų palaikoma gera fizinė ir emocinė savijauta. Kuo daugiau žinosite apie nėštumą, tuo mažiau baimės jausite. Dar vienas svarbus aspektas - priimti, kad nėštumas gali būti sudėtingas laikotarpis, ir visiškai natūralu jausti stresą. Svarbiausia - rasti būdus, kaip su juo susidoroti, ir pasirūpinti savo, bei savo vaiko gerove.
Mamų turėtų stengtis patirti kuo mažiau streso. Natūralu, jog nėštumo metu moterys jaučia stresą. Veikiausiai joks žmogus negali pilnai atsiriboti nuo nors retkarčiais aplankančio nerimo, baimės ar kitų neigiamų emocijų. Tačiau svarbu stengtis, jog streso būtų patiriama kuo mažiau. Gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti stresą ir padažnėjusį širdies ritmą. Streso mažinimui ypač padeda pozityvūs jausmai ir juokas. Tad kiekvieną dieną reikėtų skirti nors kelias minutes trunkantiems apmąstymams, kuo ši diena yra graži, dėl ko jaučiate dėkingumą ir panašiai.
Tačiau reguliari mankšta taip pat gali sumažinti nerimą bei stresą nėštumo metu ir depresijos išsivystymo riziką. Pasirinkus tinkamą sporto šaką netgi galima padėti dėl kitų su nėštumu susijusių problemų. Joga, kaip ir kitos raminančios fizinio aktyvumo formos, taip pat gali pagerinti psichinę sveikatą, nes sporto metu išsiskiria endorfinai, kurie dar vadinami geros savijautos hormonais.
Be to, net ir patyrus didelį stresą nėštumo metu, nereikia iš karto nusiteikti, jog tiek mamos, tiek kūdikio psichologinė būsena ir toliau bus bloga. Specialistai tikina, kad ryšio kūrimas su kūdikiu teigiamai veikia vaikus ir padeda sumažinti prieš tai patirtą neigiamą įtaką.
Visai kitaip yra su ilgalaikiu (chronišku) stresu, kuris kyla nuo ilgalaikės įtampos, baimės, nerimo."Toks stresas tiek nėščiajai, tiek vaisiui gali būti netgi labai žalingas. Patiriant bet kokį stresą išsiskiria streso hormonas - kortizolis. Jei tai trumpalaikis stresas, kortizolio kiekis pakyla ir sumažėja. Jei ilgalaikis - streso hormono kiekis pakyla ir nebesumažėja. Dėl ilgalaikio streso sutrinka miegas, apetitas, padidėja kraujospūdis, mamos kūne prasideda uždegiminiai procesai, žūsta nervų ląstelės".
Nelengva, bet būtina užduotis nėščiajai - vengti ilgalaikio streso, stengtis mažinti nerimą, „nemaitinti“ savęs neigiamomis emocijomis. Persileidimas, priešlaikinis gimdymas, mažo svorio naujagimis, preeklampsija, imuninės sistemos sutrikimas ir dėl to kylančios infekcinės ligos ir pan.
Emocinė sveikata yra svarbi ne tik dėl motinos gerovės, bet ir dėl kūdikio vystymosi. Moksliniai tyrimai rodo, kad didelis stresas nėštumo metu gali paveikti kūdikio sveikatą ir padidinti priešlaikinio gimdymo riziką.
- Kvėpavimo pratimai: kvėpavimo pratimai yra puiki priemonė atsipalaiduoti ir sumažinti nerimą. Meditacija ir mindfulness: meditacija gali padėti nukreipti dėmesį nuo nerimo ir sukurti vidinę ramybę. Pradėkite nuo trumpų meditacijos sesijų ir kasdien šiek tiek padidinkite laiką.
- Fizinis aktyvumas nėštumo metu yra naudingas ne tik kūno, bet ir emocinei sveikatai. Prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą nėštumo metu, svarbu pasitarti su gydytoju, kad įsitikintumėte, jog pasirinkti pratimai yra tinkami ir saugūs.
- Rūpinantis kitais ir ruošiantis kūdikio atėjimui, dažnai pamirštama skirti laiko sau. Tačiau laikas sau yra būtinas emocinei sveikatai palaikyti. Nėštumo metu naudinga susikurti atsipalaidavimo ritualus, pavyzdžiui, naudoti aromaterapiją su eteriniais aliejais, kurie ramina ir padeda atsipalaiduoti.
- Būti nėščia kartais gali būti vieniša patirtis, ypač jei aplinkui nėra žmonių, kurie tai patyrė. Palaikymas iš artimųjų, draugų ar net kitų nėščių moterų gali suteikti stiprybės ir sumažinti nerimą. Nėščiųjų kursai, kuriuose galima dalyvauti kartu su kitomis būsimomis mamomis, taip pat gali būti gera emocinė pagalba.
- Nėštumo metu būtina rūpintis savo mityba ir miego kokybe. Be to, pakankamas miegas yra itin svarbus emocinei sveikatai.
- Nėštumo metu verta atkreipti dėmesį į veiklas ar situacijas, kurios kelia stresą, ir jas riboti. Pavyzdžiui, informacijos perteklius, ypač apie galimas nėštumo komplikacijas ar gimdymą, gali kelti papildomą nerimą. Taip pat galite apsvarstyti galimybę mažinti laiką socialiniuose tinkluose ar kituose žiniasklaidos kanaluose, kurie gali kelti papildomą nerimą.
- Jeigu jaučiate, kad stresas ir nerimas tampa per dideli ir nebegalite su jais susitvarkyti patys, svarbu nedvejoti ir kreiptis į specialistą. Nėštumo metu rekomenduojama rinktis psichologinę konsultaciją ar terapiją, kuri gali padėti rasti būdus, kaip susidoroti su emociniais iššūkiais.
Priešingai, teigiamos motinos emocijos yra labai reikalingos įsčiose augančiam ir besivystančiam mažyliui. Kuo pozityvesnė motina, tuo labiau atsipalaidavęs ir ramus pilvelio gyventojas. Nėštumo metu stenkites galvoti ne tik apie problemas, bet ir apie savo įsčiose esantį kūdikį. Vienus sunkumus keičia kiti, sudėtingos situacijos galiausiai vienaip ar kitaip išsisprendžia, o vaikas - visam gyvenimui, ir jis jausis saugus tiek, kiek jį saugosite.
Galimas išspręsti problemas bandykite spręsti, kol kas negalimų pajudinti - nejudinkite. Nebijokite kreiptis pagalbos, tarkitės su aplinkiniais, kalbėkite, prašykite pagalbos, tik svarbiausia neužsisklęskite savyje. Sprendimas visada yra, tik galbūt jūs per daug pavargusi jį pamatyti, todėl išsipasakokite jums artimam žmogui - išgirdusi pati save, galbūt išgirsite ir problemos sprendimą.
Mokėkite ilsėtis ne tik nėštumo laikotarpiu, tačiau ir nuolat gyvenime. Esant greitam kasdieniniam tempui, savo dienotvarkę planuokite iš anksto. Jeigu dažnai būnate prastos nuotaikos - susiplanuokite savo dieną. Nusistatykite ėjimo miegoti ir kėlimosi intervalą, negyvenkite gyvenimo „maždaug taip”. Atsikelkite tam tikru laiku ir užsiimkite jums mėgstama veikla (mankšta, knygos skaitymas, mezgimas) - persimiegoti taip pat nereikia.
Dienos metu turėkite laisvas minutėles, kurių metu neturėkite rankose telefono, kompiuterio ar kito dėmesį blaškančio įrenginio - ramiai išgerkite kavos ar pavalgykite, pasidarykite tai, ką planavote. Norėdami visur suspėti, žmonės ima panikuoti ir vienu metu daryti kelis darbus, tačiau, kaip patirtis rodo, tokiais atvejais dažniausiai nei vienas darbas nebūna padarytas iki galo gerai, o patiriamo streso lygis kaipmat išauga.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Sužinokite, Kaip Stresas Gali Paveikti Jūsų Nėštumą – Būkite Pasiruošę!
- Kaip Įveikti Stresą Darbe Nėštumo Metu: Efektyvūs Patarimai ir Sprendimai
- Stresas Darbe Nėštumo Metu: Kaip Jį Valdyti ir Išvengti Pavojingų Pasekmių
- Kalėdinės edukacijos vaikams: smagios ir naudingos veiklos
- Nuostabūs Vaikiški Eilėraščiai Apie Dramblius – Atrask Kūrybiškumo ir Fantazijos Pasaulį!