Nėštumas yra ypatingas moters gyvenimo etapas, kupinas fiziologinių, socialinių, psichologinių pasikeitimų bei lydimas įvairių emocijų. Gali susidaryti įspūdis, kad nėštumo laikas yra be galo šviesus ir moteris išgyvena tik pozityvias emocijas - laimę, džiaugsmą, viltį, prasmės pojūtį, bet dažnai šiame gyvenimo etape greta yra ir nerimas bei stresas. Sužinokite daugiau: Nėštumas kartais gali atrodyti neįveikiama paslaptis. Kamuoja nesibaigiantys klausimai. Ar mano kūdikis sveikas? Ar būsiu gera mama? Ar gimdymas nebus pernelyg skausmingas? Ar mano partneris vis dar manys, kad esu seksuali? Kiekviena moteris turi savo nėštumo patirtį ir nė vienos patirtis nėra lygiai tokia pat.
Hormonų Įtaka Psichologinei Būsenai
Nėštumo metu moters psichologinei būsenai didelę įtaką daro hormonai. Šiuo laikotarpiu sparčiau gaminasi estrogenas, progesteronas, kortizolis, serotoninas ir endorfinai. Estrogenas ir progesteronas - atsakingi už nuotaikų svyravimo dažnumą ir stiprumą. Kortizolis - už nerimą, adrenalinas - už pykčio momentus. Tačiau serotoninas, endorfinai yra atsakingi už didesnį pasitenkinimą gyvenimu, moterys dažnai randa prasmę, kur seniau jos nematė. Visas emocijas jausti nėštumo metu yra normalu. Labai svarbu kalbėtis apie juos ir įvardinti, ką aš jaučiu. Dažnai nerimo lygis kyla dėl nežinojimo, ką aš jaučiu, kas su manimi vyksta.
Reikia išsikelti klausimą, ko aš bijau? Artimieji vaidina labai didelį vaidmenį. Vienas iš pagrindinių patarimų - klausti ir domėtis. Reikia skatinti moterį kalbėtis, išsakyti savo jausmus, emocijas, įvardinti, kokių lūkesčių ji turi, kaip norėtų, kad su ja būtų elgiamasi. Priežasčių gali būti labai daug, įvardyti vienos būtų neįmanoma. Atlikti tyrimai rodo, kad labai svarbus moters depresiškumo vertinimas nėštumo metu: ar ji susidūrė su depresija, nuotaikų kaita. Svarbus ir pasiruošimo nėštumui vertinimas, santykis su partneriu.
Tiek prieš nėštumą, tiek jau pastojus rekomenduojama rūpintis savo psichine sveikata - lankyti individualias psichologo konsultacijas, grupinius užsiėmimus, stengtis geriau pažinti save. Būtina kreiptis į specialistus.
Streso Poveikis Vaisiui
Kuo dažniau nėščios moterys patiria stresą, tuo pavojingiau būsimojo kūdikio gyvybei, kuris motinos stresą jaučia per placentą. JAV mokslininkai išsiaiškino, kad stresą perduoda specifinis baltymas, skirtingai veikiantis mergaičių ir berniukų smegenis. Tyrimo autorių nuomone, tai gali paaiškinti ryšį tarp motinos streso ir tokių rimtų susirgimų, kaip autizmas ir šizofrenija, kurie žymiai dažniau pasitaiko tarp berniukų. „Beveik viskas, ką moteris išgyvena nėštumo metu, veikia placentą ir perrsiduoda vaisiui,- teigia tyrėjai, -mes išsiaiškinome kelią, kurio vaisiui perduodamas signalas apie tai, kad motina patiria stresą. Galutinis tyrimo tikslas - išsiaiškinti, kokia tikimybė, kad vaikas sirgs tam tikromis ligomis ar turės elgesio problemų“.
Atlikdami bandymus su pelėmis mokslininkai aptiko, kad pelėms, patiriančioms nuolatinį stresą, placentoje sumažėja tam tikrų hormonų. Paaiškėjo, kad tam tikrų hormonų sumažėjimas sukelia negimusių mažylių smegenų ir genetinius pakitimus. Būtent tai gali sukelti tokias genetines ligas, kaip Dauno liga. Panašiai stresas veikia ir žmonių besivystantį vaisių. Taigi, būsimosios mamos turėtų itin rūpintis savo ramybe ir kontroliuoti nervų sistemą.
Įtaka daroma smegenų daliai, vadinamai necina fasciculus, o tai yra baltoji medžiaga, jungianti limbinės sistemos dalis, atsakingas už ilgalaikę atmintį ir emocijas, su orbitofrontaline žieve - smegenų dalimi, siejama su gebėjimu priimti sprendimus, rašo independent.co.uk. Atlikdami tyrimą mokslininkai tyrė motinos patiriamo streso įtaką 251 ankstuko smegenims. Motinų streso lygis buvo matuojamas užduodant joms klausimus apie stresą keliančius įvykius - nuo kraustymosi ar egzamino laikymo iki artimojo netekties ar skyrybų, ir kaip tie įvykiai jas paveikė. Vėliau dalyvėms buvo pateiktas jų „streso stiprumo“ skaičius, pagrįstas streso dažniu ir jo poveikiu.
Mokslininkai padarė išvadą, kad reikia įdėti daug darbo besilaukiančių moterų psichinei gerovei gerinti. Vyriausioji tyrimo autorė Alexandra Lautarescu, Londono King's koledžo tyrėja-doktorantė, sakė: „Pamatėme, kad kūdikių, kurių mamos nėštumo metu ir prieš gimdymą patyrė daug streso, baltoji medžiaga buvo pakitusi.“ A.Lautarescu pridėjo, kad nepaisant to, jog šeimos gydytojai dažnai klausia nėščiųjų, ar jos patiria nerimą ar depresiją, jų retai klausia apie bendrą streso lygį.
„Nėštumo metu to nediagnozuoja taip dažnai, kaip turėtų, todėl bandome pabrėžti, kad motinos psichinė sveikata nėštumo metu gali padaryti įtaką kūdikio smegenų vystymuisi, o tai gali paveikti tolesnį jų gyvenimą, - tęsė mokslininkė. - Niekas neklausia moterų apie stresą, todėl jos nesulaukia tinkamo palaikymo. Priešgimdymines paslaugas teikiančios įstaigos turėtų žinoti, kad svarbu nepamiršti būsimų mamyčių patiriamo streso ir būti pasiruošus suteikti reikiamą paramą toms, kurios jį patiria.“ Ne pirmą kartą nėščios moters patiriamas stresas siejamas su neigiamu poveikiu kūdikiui. Rugsėjo mėnesį vienas tyrimas parodė, kad nėštumo metu stresą patyrusių mamų vaikai sulaukę paauglystės dažniau būna hiperaktyvūs.
Kaip Aplinkiniai Gali Padėti?
Su nėščia moterimi aplinkiniai stengiasi elgtis atsargai: fiziškai, žinoma, jos nekliudyti ir neužgauti, psichologiškai - neįžeisti, nesupykdyti ir nepravirkdyti. Nėščioji dažniausiai atrodo tokia trapi emociškai, kad daugelis vengia su ja bet kokių konfliktų ir yra linkę nuolaidžiauti.
Streso Priežastys ir Pasekmės
Dažniausiai gyvenime žmones supančios problemos iš esmės yra labai panašios: santuokos/santykių tvirtumo klausimas, finansinės bėdos, sveikatos sutrikimai ir panašiai. Skiriasi tik žmonių požiūriai į juos užklupusius sunkumus. Juk dėl pilno kiemo prikritusių rudeninių lapų galima dejuoti arba imtis grėblio ir išsivalyti kiemą. Nors turėti rūpesčių yra visiškai natūralu, turėti tą patį rūpestį ilgą laiką yra kenksminga ir nemalonu.
Nėštumo metu moterims dažnai būna padidėjęs jautrumas, būdingi dažni nuotaikų svyravimai, menki dirgikliai išprovokuoja stiprias emocines reakcijas, tačiau visa tai tik trumpalaikiai potyriai, kurie praeina be didesnių pasekmių. Vaisiui įtakos turi ilgalaikiai negatyvūs patyrimai, kurie tęsiasi 2 - 3 mėnesius ir ilgiau, dėl kurių motina nuolat pergyvena ir dėl to patiria daug streso.
- Jeigu nėščioji patiria ilgalaikį stresą I-ojo trimestro metu, neigiamų emocijų įtaka vaisiaus vystymuisi yra tokia didelė, kad didžioji dalis tokių moterų patiria persileidimus.
- Kai nėščioji patiria ilgalaikį stresą III-iojo trimestro metu, išauga didelė tikimybė patirti priešlaikinį gimdymą.
Priešingai, teigiamos motinos emocijos yra labai reikalingos įsčiose augančiam ir besivystančiam mažyliui. Kuo pozityvesnė motina, tuo labiau atsipalaidavęs ir ramus pilvelio gyventojas. Nėštumo metu stenkites galvoti ne tik apie problemas, bet ir apie savo įsčiose esantį kūdikį. Vienus sunkumus keičia kiti, sudėtingos situacijos galiausiai vienaip ar kitaip išsisprendžia, o vaikas - visam gyvenimui, ir jis jausis saugus tiek, kiek jį saugosite.
Galimas išspręsti problemas bandykite spręsti, kol kas negalimų pajudinti - nejudinkite. Nebijokite kreiptis pagalbos, tarkitės su aplinkiniais, kalbėkite, prašykite pagalbos, tik svarbiausia neužsisklęskite savyje. Sprendimas visada yra, tik galbūt jūs per daug pavargusi jį pamatyti, todėl išsipasakokite jums artimam žmogui - išgirdusi pati save, galbūt išgirsite ir problemos sprendimą.
Mokėkite ilsėtis ne tik nėštumo laikotarpiu, tačiau ir nuolat gyvenime. Esant greitam kasdieniniam tempui, savo dienotvarkę planuokite iš anksto. Jeigu dažnai būnate prastos nuotaikos - susiplanuokite savo dieną. Nusistatykite ėjimo miegoti ir kėlimosi intervalą, negyvenkite gyvenimo „maždaug taip”. Atsikelkite tam tikru laiku ir užsiimkite jums mėgstama veikla (mankšta, knygos skaitymas, mezgimas) - persimiegoti taip pat nereikia. Dienos metu turėkite laisvas minutėles, kurių metu neturėkite rankose telefono, kompiuterio ar kito dėmesį blaškančio įrenginio - ramiai išgerkite kavos ar pavalgykite, pasidarykite tai, ką planavote.
Norėdami visur suspėti, žmonės ima panikuoti ir vienu metu daryti kelis darbus, tačiau, kaip patirtis rodo, tokiais atvejais dažniausiai nei vienas darbas nebūna padarytas iki galo gerai, o patiriamo streso lygis kaipmat išauga.
Akušerė, projekto "Sumani mama" kūrėja ir knygų tėvams autorė Marija Mizgaitienė dalijasi, kaip nėščios moters organizmas reaguoja į stresą."Nėštumo metu gali kilti daugybė stresinių situacijų: tyrimų rezultatų laukimas, nerimas dėl karščiavimo, vaisiaus judesių ir t. t., tačiau toks stresas dažniausiai yra trumpalaikis ir pavojaus nekelia. Jis netgi gali būti naudingas, nes suteikia motyvacijos imtis veiksmų, domėtis, skatina nėščiąją pasitempti, labiau rūpintis tiek savimi, tiek būsimu vaikeliu, rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, lankytis pas gydytojus", - teigia medikė.
Visai kitaip yra su ilgalaikiu (chronišku) stresu, kuris kyla nuo ilgalaikės įtampos, baimės, nerimo."Toks stresas tiek nėščiajai, tiek vaisiui gali būti netgi labai žalingas. Patiriant bet kokį stresą išsiskiria streso hormonas - kortizolis. Jei tai trumpalaikis stresas, kortizolio kiekis pakyla ir sumažėja. Jei ilgalaikis - streso hormono kiekis pakyla ir nebesumažėja. Dėl ilgalaikio streso sutrinka miegas, apetitas, padidėja kraujospūdis, mamos kūne prasideda uždegiminiai procesai, žūsta nervų ląstelės", - vardija M.Mizgaitienė.
Besivystančios vaisiaus smegenys yra itin jautrios ilgalaikiam stresui."Didelis bei ilgalaikis kortizolio kiekis žalingai veikia smegenų struktūrą, o jo poveikis gali būti juntamas visą mažylio gyvenimą. Nelengva, bet būtina užduotis nėščiajai - vengti ilgalaikio streso, stengtis mažinti nerimą, „nemaitinti“ savęs neigiamomis emocijomis. Persileidimas, priešlaikinis gimdymas, mažo svorio naujagimis, preeklampsija, imuninės sistemos sutrikimas ir dėl to kylančios infekcinės ligos ir pan. Stresas nėštumo metu gali turėti neigiamos įtakos nešiojamam vaikeliui.
Apie tai, kad nėštumo metu reikėtų vengti streso, veikiausiai yra girdėję daugelis. Tokie perspėjimai lydimi paaiškinimais, kad dėl mamos patirto streso kūdikis gali gimti irzlus, o vėliau netgi turėti psichologinių ar bendravimo problemų. Visgi, nors ryšys tarp mamos patiriamo streso ir naujagimio būklės gali atrodyti tik kaip iš piršto laužtos pasakos, naujai atliktas tyrimas įrodė, kad tai yra tiesa. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 3 mėnesių kūdikių būklė smarkiai skyrėsi priklausomai nuo to, ar jų mamos nėštumo metu patyrė daug streso, ar ne. Daugiau streso patyrusios mamos pastebimai dažniau tikindavo, jog jų kūdikiai neretai atrodo pikti, verkia, yra neramūs, jei jie paliekami lovelėje.
Depresija sergančių mamų vaikai patiria neigiamą tokios padėties poveikį. Negana to, atlikti tyrimai parodė, jog motinų emocinė būklė veikia vaikus net ir šiems gimus. Depresija sergančių mamų vaikai, būdami ikimokyklinukais, linkę turėti didesnį streso hormono kortizolio kiekį. Pasak tyrėjų, tokie vaikai gali turėti prastus santykius su bendraamžiais, jiems gali išryškėti prasta savikontrolė, agresija ir problemos mokykloje. Apie tai, kad mamos emocijos daro stiprią įtaką vaikui, kalba ir daug kitų specialistų.
„Įdomių rezultatų gauta tiriant paauglystės amžiaus vaikus, kurie įsčiose nepatyrė sunkių emocinių dirgiklių, ir vaikus, kuriems įsčiose teko patirti įvairių dirgiklių. Pastarosios grupės paaugliai buvo emocionaliai nepatvarūs. Tarp šių dviejų grupių paauglių buvo pastebėti skirtumai ir mąstymo procese. Pavyzdžiui, paaugliai iš pirmos grupės, žiūrėdami į atitinkamą paveikslą, buvo linkę turinį kūrybiškai interpretuoti. Antros grupės paaugliai turėjo tendenciją pasakoti konkrečiai, ką matė prieš save. Tad mamų psichologinė būklė tiek nėštumo metu, tiek ir po jo smarkiai veikia vaikų emocinę būklę, gebėjimą bendrauti ir susitvarkyti su savo mintimis. Mamos turėtų stengtis patirti kuo mažiau streso.
Kaip Sumažinti Stresą Nėštumo Metu?
Natūralu, jog nėštumo metu moterys jaučia stresą. Veikiausiai joks žmogus negali pilnai atsiriboti nuo nors retkarčiais aplankančio nerimo, baimės ar kitų neigiamų emocijų. Tačiau svarbu stengtis, jog streso būtų patiriama kuo mažiau. Gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti stresą ir padažnėjusį širdies ritmą. Streso mažinimui ypač padeda pozityvūs jausmai ir juokas. Tad kiekvieną dieną reikėtų skirti nors kelias minutes trunkantiems apmąstymams, kuo ši diena yra graži, dėl ko jaučiate dėkingumą ir panašiai.
Tiesa, vien ramaus, gilaus kvėpavimo ar mėginimo mąstyti pozityviai gali nepakakti. Tačiau reguliari mankšta taip pat gali sumažinti nerimą bei stresą nėštumo metu ir depresijos išsivystymo riziką. Pasirinkus tinkamą sporto šaką netgi galima padėti dėl kitų su nėštumu susijusių problemų. Joga, kaip ir kitos raminančios fizinio aktyvumo formos, taip pat gali pagerinti psichinę sveikatą, nes sporto metu išsiskiria endorfinai, kurie dar vadinami geros savijautos hormonais.
Mamų patiriamas stresas ir neigiamos emocijos vėliau gali atsispindėti vaiko elgesyje ir emocinėje būklėje. Be to, net ir patyrus didelį stresą nėštumo metu, nereikia iš karto nusiteikti, jog tiek mamos, tiek kūdikio psichologinė būsena ir toliau bus bloga. Specialistai tikina, kad ryšio kūrimas su kūdikiu teigiamai veikia vaikus ir padeda sumažinti prieš tai patirtą neigiamą įtaką.
Streso Priežastys Nėštumo Metu
Didelis stresas nėštumo metu gali turėti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek kūdikiui. Todėl labai svarbu žinoti, kaip suvaldyti stresą ir užtikrinti tiek savo, tiek vaisiaus sveikatą. Nėštumas gali būti džiaugsmingas laikotarpis, tačiau jis taip pat gali atnešti įvairių iššūkių ir rūpesčių. Per nėštumą kūnas patiria daugybę pokyčių, tokių kaip svorio priaugimas, hormonų svyravimai ir fiziniai diskomfortai. Nėštumas gali sukelti įvairias emocijas - nuo džiaugsmo iki baimės. Pakeitęs visuomeninį statusą, nėštumas gali paveikti santykius su partneriu, šeima ir draugais. Įtampos tarp partnerių gali kilti dėl skirtingų lūkesčių, t.y. Ilgalaikis stresas nėštumo metu gali sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip aukštas kraujospūdis, priešlaikinis gimdymas, ir netgi per didelis svorio priaugimas. Moterims, patiriančioms didelį stresą, gali pasireikšti depresijos ir nerimo simptomai.
Kaip Apsaugoti Save ir Kūdikį Nuo Streso?
Nors nėštumas yra natūralus procesas, svarbu rūpintis savo emocine ir fizine gerove.
- Reguliarus fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, plaukimas arba joga, gali padėti sumažinti stresą.
- Meditacija, gilus kvėpavimas, ar jogos praktikos gali būti puikus būdas sumažinti stresą.
- Bendravimas su šeima ir draugais gali suteikti reikalingą emocinę paramą.
- Jei stresas tampa nevaldoma problema, pasitarkite su psichologu ar terapeutė.
- Sveika mityba ir pakankamas miegas yra būtini, kad būtų palaikoma gera fizinė ir emocinė savijauta.
- Kuo daugiau žinosite apie nėštumą, tuo mažiau baimės jausite.
Dar vienas svarbus aspektas - priimti, kad nėštumas gali būti sudėtingas laikotarpis, ir visiškai natūralu jausti stresą. Svarbiausia - rasti būdus, kaip su juo susidoroti, ir pasirūpinti savo, bei savo vaiko gerove.
Nerimas Nėštumo Metu ir Gestacinis Diabetas
Nėštumo metu moters organizme vyksta daug fiziologinių pokyčių, kurie taip pat gali turėti poveikį nėščiosios psichikos būklei, tad padidėjęs nerimas ar depresiškumas gali glaudžiai sietis su besikeičiančia fiziologija. Nerimas nėštumo metu pasireiškia įvairiomis formomis: nuo fizinių simptomų, tokių kaip pagreitėjęs širdies ritmas ar miego sutrikimai, iki psichologinių, pavyzdžiui, nuolatinio jaudinimosi dėl visko, kas gali nutikti. Gestacinio diabeto diagnozė, o tuo labiau - šios būklės valdymas, - kai kurioms nėščiosioms virsta tikru išbandymu, sukeliančiu daug streso bei provokuojančiu nuolatinį nerimą ir depresijos simptomus.
Gestacinio diabeto sukelti gliukozės kiekio kraujyje svyravimai taip pat siejasi su nuotaikos, emociniais, elgesio pokyčiais. Dažnai tai susiję su neigiamomis emocijomis: nervingumu, nerimu, baimingumu, pykčiu, liūdesiu. Be to, tyrimai rodo, kad nuolatinis nerimas ir depresiškumas tik dar labiau leidžia įsismarkuoti gestaciniam diabetui, blogina šią būklę. Depresiškumas ir nuolat patiriamas nerimas nėštumo laikotarpiu gali padidinti pogimdyvinės depresijos atsiradimo riziką. Tyrimai liudija, kad moterims, kurios turi gestacinį diabetą, pogimdyvinė depresija pasireiškia net keturis kartus dažniau, palyginti su moterimis, kurioms gestacinio diabeto nėra.
Nerimas, depresiškumas ir gestacinis diabetas glaudžiai susiję ir gali turėti skaudžių pasekmių tiek mamos, tiek vaiko psichikos sveikatai. Įgūdis valdyti nerimą yra svarbus kiekvienam asmeniui, ne tik nėščiajai, kuriai diagnozuotas gestacinis diabetas. Pastaruoju metu apie nerimo, savo nuotaikų valdymą daug kalba profesionalai, ekspertai, tyrėjai visame pasaulyje ir tai skatina platų diskursą visuomenėje, nes nuolat besikeičiančiame pasaulyje nerimo patiriame visi.
Kaip Valdyti Nerimą Esant Gestaciniam Diabetui?
Moterims, kurios laukiasi ir joms yra diagnozuotas gestacinis diabetas, galioja tie patys patarimai, kaip ir visiems kitiems, susiduriantiems su nerimu bei stresu: labai svarbu rasti savo būdus atsipalaiduoti ir stebėti savo būsenas, nedelsti, veikti. Kiekvienam asmeniui atsipalaidavimo būdai bus skirtingi - miegas, mankšta, vaikščiojimas, kvėpavimo pratimai, meditacija, skaitymas, dienoraščio rašymas, mityba. Tai ypač svarbu kalbant apie gestacinio diabeto valdymą, nes būklės ir būsenos viena kitą provokuoja bei „maitina“.
Moterims, kurios išgyvena ypatingą gyvenimo etapą ir yra atsakingos už savo ir būsimo veikelio (-ių) sveikatą, būtina ne tik rasti atsipalaidavimo būdus, bet ir paprašyti pagalbos iš kitų asmenų bei mokėti ją priimti. Nerimą labai veiksmingai mažina kalbėjimasis. Tad labai svarbu kalbėtis su artimais asmenimis apie tai, dėl ko nerimaujama, nepamiršti, kad galimos ir savipagalbos grupės, kurių yra socialiniuose tinkluose, internete.
Kartais labai sunku pačiam susitvarkyti su nerimu ir depresiškumu, tad prireikia profesionalų - psichologų, psichoterapeutų, o kartais ir psichiatrų - pagalbos. Profesionali pagalba labai svarbi, kai tampame nerimo įkaitais, kai nerimas mus įkalina neracionalios baimės pasaulyje, kur stiprus katastrofiškumo jausmas. Nerimas ir depresija dažnai eina koja kojon: atsiradus nerimui, randasi ir depresiškumas. Tai irgi gali būti vienas iš signalų, kad reikia profesionalų pagalbos.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar nerimas nesukėlė fizinės sveikatos pakitimų - virškinimo sutrikimų, ūmių galvos skausmų ar lėtinio skausmo, nes stiprus nerimas glaudžiai siejasi su fiziniais simptomais. Nors apie psichinę sveikatą vis garsiau kalbama viešoje erdvėje, vis dar ne retam žmogui nejauku kreiptis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus net tada, kai tai būtina.
Tyrimų rezultatai liudija, kad moterys, kurios laukiasi ir turi gestacinį diabetą, jaučiasi stigmatizuojamos dėl šios diagnozės. Jos taip pat dažnai internalizuoja - priima kitų žmonių požiūrį, nuomonę, standartus, vertinimus - visuomenės stigmą, jaučiasi kaltos dėl savo diagnozės. Internalizuota stigma, kuri turi ryšį su menkavertiškumu, savęs nuvertinimo išgyvenimu, savęs kaltinimu, dažnai ir sulaiko nėščiąsias nuo kreipimosi į specialistus dėl psichikos sveikatos.
Tam nepadeda ir visuomenėje dar gaji nuomonė, kad į psichikos sveikatos specialistus kreipiasi tik silpni žmonės, kurie patys nesusitvarko su savimi ir pan. Vis dėlto klaidinga manyti, kad mūsų būklė yra asmeninio silpnumo požymis arba, kad turėtumėme sugebėti ją kontroliuoti be jokios pagalbos. Kreipimasis į specialistus, savišvieta apie savo būklę ir bendravimas su asmenimis, kurie turi panašių simptomų, gali padėti įgyti savigarbos ir įveikti destruktyvų savęs vertinimą. Svarbu atpažinti nerimo simptomus ir ieškoti paramos, nes teigiamos emocijos ir ramybė gali turėti didelę įtaką tiek moters, tiek vaiko gerovei.
Pogimdyvinė Depresija ir Streso Įtaka Vaikams
Jei su nerimu nėštumo metu nepajėgiama susitvarkyti, jeigu jis trukdo kasdienei veiklai, bet nesikreipiama pagalbos, tai gali turėti skaudžių pasekmių būsimos mamos psichikos sveikatai - padidėja rizika atsirasti pogimdyvinei depresijai atsirasti. Nors nėštumo metu patiriamas nerimas dažnai sumažėja gimus vaikui ir po gimdymo, tačiau labai aukštas ¾ moterų nerimo lygis nėštumo metu lemia pogimdyvinę depresiją.
Remiantis Amerikos psichologų asociacijos paskelbtu tyrimu, vaikai, kurių motinos nėštumo metu patyrė didelį stresą ar nerimą, vaikystėje ir paauglystėje gali turėti didesnę psichikos sveikatos ar elgesio problemų riziką. Tyrimo rezultatai rodo, kad psichologinis stresas nėštumo laikotarpiu turi nedidelį, bet nuolatinį poveikį vaikų agresyvaus ir impulsyvaus elgesio rizikai. Tyrėjai nustatė, kad moterų, kurios nėštumo metu patyrė didesnį nerimą, depresiją ar stresą, gimusiems vaikams dažniau pasireiškė aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai bei agresyvus elgesys ankstyvos vaikystės metu.
Kiti tyrimai taip pat liudija, kad didelis stresas ir nerimas nėštumo metu gali sietis su mažesniu naujagimio svoriu, prastesne vaiko sveikata, blogesnėmis pažintinėmis funkcijomis ar būsimais mokymosi rezultatais. Psichologė prof. dr.
Ką Daryti, Jei Jaučiate Didelį Spaudimą?
Jei spaudimas darbe darosi per didelis, gal reikėtų atvirai pasikalbėti su viršininku. Skirtingiems žmonėms tinka skirtingos streso mažinimo strategijos.
- Mankšta.
- Išsilaisvinimas.
- Bendravimas. Raskite su kuo pasikalbėti - partneriu, draugu, mama ar psichologu.
- Negatyvo vengimas. Žmonės mėgsta reikšti savo nuomonę - norite ją girdėti ar ne, o pokalbis apie neigiamus dalykus gali turėti įtakos jūsų streso lygiui.
- Neskubėjimas. Pasivaikščiokite, paskaitykite laikraštį, pažiūrėkite filmą, pasidarykite manikiūrą.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Naujagimio rūbelių skalbimas: svarbiausi patarimai tėvams – kaip užtikrinti švarą ir saugumą
- Neįtikėtini žaidimai vaikams, kurie padės pažinti aplinką ir smagiai mokytis!