Eimuntas Nekrošius - vienas žymiausių lietuvių teatro režisierių, gimęs 1952 m. lapkričio 21 d. Pažobryje (Raseinių rj.) ir miręs 2018 m. lapkričio 20 d. Vilniuje. Jis baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje 1978 m., būdamas A. Gončiarovo mokiniu.
E. Nekrošiaus kūrybinis kelias prasidėjo 1978-1979 m. Kauno dramos teatre, o vėliau, 1979-1991 m., tęsėsi Jaunimo teatre Vilniuje. Jo ankstyvieji spektakliai, tokie kaip Sh. Delaney „Medaus skonis“ (1977 m., Jaunimo teatre Vilniuje), S. Šaltenio „Duokiškio baladės“ ir A. Čechovo „Ivanovas“ (abu 1978 m., Kauno dramos teatre), išsiskyrė novatoriškumu ir savitu pasaulio suvokimu.
Žymiausi E. Nekrošiaus spektakliai Jaunimo teatre: „Kvadratas“ (1980, pagal Valentinos Jelisejevos apysaką „O buvo taip“), Vadimo Korostyliovo „Pirosmani, Pirosmani...“
1998 m. Vilniuje įkūrė teatrą „Meno fortas“ (kartu su žmona scenografe N. Gultiajeva ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija), ir iki 2018 m. buvo jo meno vadovas. Čia pastatė tokius spektaklius kaip W. Shakespeare’o „Makbetas“ (1999, Auksinė kaukė 2000) ir „Otelas“ (2000, Kristoforas 2001), „Pradžia. K. Donelaitis. Metai“ (2003, vėliau vadintas „Metai. Pavasario linksmybės“ ir „Metai“).
E. Nekrošius režisavo dramos spektaklių Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (A. Puškino „Borisas Godunovas“ 2015, „Cinkas (Zn)“ 2017, pagal S. Aleksijevič), Klaipėdos dramos teatre („Kalės vaikai“ 2018, pagal S. Šaltenį), taip pat Italijos, Rusijos (A. Čechovo „Vyšnių sodas“ 2003, Auksinė kaukė 2004), Lenkijos (A. Mickevičiaus „Vėlinės“ 2016, W. Gombrowicziaus „Santuoka“ 2018, abu Tautos teatre Varšuvoje), Kroatijos (A. Čechovo „Ivanovas“ 2017, Kroatijos nacionaliniame teatre Zagrebe) teatruose. Režisavo operų - Lietuvoje (R. Wagnerio „Valkirija“ 2007, G. Verdi „Otelas“ 2011, abu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre) ir užsienyje (Italijoje, Rusijoje, Lenkijoje).
Apie E. Nekrošių sukurti dokumentiniai filmai: „Nieko kito nemoku“ (1988, režisierius J. Javaitis), „Eimuntas Nekrošius: nutolinti horizontą“ (2015, režisierius J. Javaitis, autorius A. Liuga), „Eimuntas Nekrošius. Tėvo kėdė“ (2019), dokumentinis esė „Eimuntas Nekrošius. Pradžia“ (2022, abiejų režisierius A. Liuga).
E. Nekrošiaus spektakliai buvo vieni pirmųjų iš Lietuvos parodyti užsienyje - 1984 m. tarptautiniame Belgrado teatro festivalyje BITEF, vėliau - daugelyje Europos šalių, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje, Australijoje.
E. Nekrošius pelnė daugybę apdovanojimų, tarp jų: LSSR valstybinė premija (1983), SSRS valstybinė premija (1987, su kitais), Baltijos Asamblėjos premija, Europos teatro premija Už naująsias teatro realybes (abi 1994), Lietuvos nacionalinė premija (1997), K. Stanislavskio tarptautinio visuomeninio labdaros fondo premija už žymų indėlį į pasaulio teatro meno raidą (2001), Herderio premija (2005), tarptautinė premija „Baltijos žvaigždė“ (2006), Nacionalinė pažangos premija (2008). Taip pat apdovanotas Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1998), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi (2003).
Panašus:
- Spektaklis vaikams Palangoje: kur rasti, repertuaras, bilietai
- „Grybų karas“: interaktyvus spektaklis vaikams – bilietai ir datos
- Spektaklis vaikams nuo 2 metų: kaip išrinkti ir pasiruošti?
- Kaip greitai ir lengvai gauti gimimo įrašo išrašą Lietuvoje – visi žingsniai
- Ar skrydis lėktuvu pavojingas naujagimiui? Sužinokite tiesą dabar!