Preeklampsija - tai klinikinis sindromas, kuris pasireiškia hipertenzija po 20 savaičių nėštumo bei proteinurija. Eklampsija - tai ekstremalios būklės akušerijoje.
Preeklampsijos rizikos faktoriai
- Nėščiųjų amžius: iki 15-20 metų arba 40-45 metų.
- Pirmasis nėštumas.
- Daugiavaisis nėštumas.
- Genetinis paveldimumas (autosominis recesyvinis).
- I arba II tipo cukrinis diabetas.
- Lėtinė hipertenzija.
- Inkstų ligos.
- Buvusi preeklampsija (gali kartotis 10-15 proc. Nėščiųjų).
- Dirbtinis apvaisinimas gimdoje, ypač apvaisinimas donoro sperma preeklampsijos riziką didina 2-3 kartus.
- Socialinė padėtis (ypač dažnėja preeklampsija blogai besimaitinančioms nėščiosioms).
Patogenezėje svarbus vaidmuo tenka trombocitams.
Klinika
Preeklampsija (nėščiųjų hipertenzija su proteinurija) gali būti lengva ir sunki.
Lengvos preeklampsijos požymiai:
- AKS padidėjimas atitinka hipertenzijos kriterijus, bet diastolinis AKS mažesnis nei 110 mm Hg.
- Proteinurija ≥ 1+ ar > 300 mg per 24 val.
Sunkios preeklampsijos požymiai:
- Arterinis kraujo spaudimas > 160/110 mm Hg.
- Proteinurija > 5g per 24 val.
Svarbus požymis - viso kūno edemos.
Pirmieji požymiai - galvos skausmas, regėjimo sutrikimai. Kartais liga pradeda pasireikšti ir skausmais duobutės srityje ar po dešiniuoju šonkaulių lanku. Labai svarbus požymis - viso kūno pabrinkimai. Įprasta, kad nėščioms moterims vakarais pabrinksta kojos, tačiau rytais pabrinkimai būna atslūgę. Nėščiosioms reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu pabrinkimai neatslūgsta po nakties, pastebimi labai greitai atsirandantys pabrinkimai veido, rankų, kojų, pilvo srityse. Gali ir nebūti galvos skausmų.
Tačiau yra nustatyti rizikos veiksniai, kuomet galima iš anksto prognozuoti, kad šiai moteriai yra didesnė tikimybė, jog nėštumo metu jai pradės kilti arterinis kraujospūdis ir formuotis preeklampsija.
Dideli rizikos veiksniai ir tikimybė, kad preeklampsija pasikartos yra tuomet, kai ankstesnio nėštumo metu moteris sirgo sunkia preeklampsijos forma, dėl kurios reikėjo anksčiau užbaigti nėštumą. Kuomet pacientė pagimdė labai mažo svorio naujagimį, buvo placentos atšoka, netgi vaisiaus žūtis gimdoje - tai jau didelė rizika. Tuomet moteris dar prieš pastodama turėtų konsultuotis su akušeriu ginekologu dėl profilaktinio gydymo skyrimo, kad ši situacija nepasikartotų.
Esant pirmam nėštumui, preeklampsijos rizika išauga, kai moteris yra labai jauno amžiaus, nepilnametė arba vyresnė negu keturiasdešimties metų, kai yra dideli tarpai tarp nėštumų - didesni nei dešimt metų. Kai mama arba sesuo yra sirgusios nėštumo metu hipertenzija, kai yra daugiavaisis nėštumas - moteris nešioja dvynukus ar trynukus. Taip pat jau yra įrodyta, kad jeigu moteris yra nutukusi, - jos kūno masės indeksas yra didesnis nei trisdešimt penki, - irgi ženkliai išauga preeklampsijos rizika.
Cukrinis diabetas, jeigu iki nėštumo sergančiosios kraujospūdis buvo padidėjęs, įvairios lėtinės inkstų ligos taip pat padidina riziką. Kitas svarbus momentas - pakankamas kalcio kiekis moters organizme ir maisto produktuose. Jeigu jo trūksta, papildomai skiriame kalcio preparatų.
Gydymas
Atsiradus preeklampsijos požymiams, būtina guldyti ligonę į ligoninę. Taikomas gydymas:
- Griežtas gulimas režimas.
- Intensyvi terapija - širdies veiklos, kvėpavimo užtikrinimas.
- Kraujospūdžio mažinimas (labetololis, hidralazinas, nifedipinas).
Jeigu laiku nebus taikytas gydymas, esant labai dideliam kraujospūdžiui, gali moteriai atsirasti ir vadinamieji eklampsijos priepuoliai. Jie pavojingi tuo, kad stipriai pakilus arteriniam kraujospūdžiui gali atsirasti kraujosruvos smegenyse. Stiprus arterinio kraujospūdžio pakilimas pavojingas ir vaisiui, nes gali atšokti placenta. Tačiau jeigu moteris nėštumo metu lankosi pas medikus, liga sukontroliuojama.
Visą laiką pravartu nėščiai moteriai, ypač ilgesnį laiką laukiant kito vizito pas gydytoją, pasimatuoti arterinį kraujospūdį vienąkart per savaitę arba bent kas dvi savaites. Dažnai moteris neįsivaizduoja, kad pats nėštumas gali sukelti arterinio kraujospūdžio padidėjimą.
Kraujo spaudimas
Įprastai mūsų kraujo spaudimas turėtų siekti 120 / 80 mmHg, o žemas kraujo spaudimas arba hipotonija nustatoma tada, kai spaudimo matuoklis rodo mažiau nei 90 / 60 mmHg.
Žemą kraujo spaudimą galima palaipsniui padidinti vartojant tam tikrus maisto produktus: daugiau skysčių; daugiau folio rūgšties turinčių maisto produktų - pupelių, lęšių, kiaušinių, kepenėlių, citrusinių vaisių, šparaginių pupelių, lapinių daržovių; maisto produktų, turinčių daug vitamino B12; pakankamai druskos; kofeino turinčios kavos arba arbatos.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Vaistai nuo spaudimo nėštumo metu: ką svarbu žinoti?
- Neįtikėtini Kraujo Spaudimo Mažinimo Būdai Nėštumo Metu – Išbandyk Dabar!
- Sužinokite Vaikų Kraujo Spaudimo Normas Pagal Amžių – Ekspertų Patarimai Sveikatai
- Neįtikėtini gimtadienio eilėraščiai, kurie įkvėps ir sužavės kiekvieną!
- Neįtikėtina Partizanų Dainų Galia Lietuvoje – Atrask Istorijos Aidus Per Muziką!