Dažnai kartojama, kad nėštumas nėra liga. Tai tiesa, tačiau krūvis moters organizmui nėštumo metu tenka išties nemenkas. Reta nėščioji nežino, kas yra rėmens graužimas, įvairūs skausmeliai, dusulys, nemiga ir t.t. Kita vertus, net, jei negalavimai atrodo visai nedideli, į juos ne visada galima numoti ranka. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti kraujospūdžio padidėjimas.
Kraujospūdžio Pokyčiai Nėštumo Metu
Nėštumo pradžioje labai padidėja progesterono kiekis kraujyje. Šis hormonas turi įtakos kraujagyslėms ir kraujospūdžiui, t.y. atpalaiduoja smulkiųjų arterijų lygiuosius raumenis. Dėl to arterijos tarsi netenka savo tonuso, jų spindis šiek tiek padidėja, o kraujo spaudimas - sumažėja. Per pirmąsias 24 nėštumo savaites arterinis kraujospūdis paprastai sumažėja apie 10 mmHg ir iki nėštumo pabaigos pasiekia tokį lygį, koks buvo iki nėštumo. Jei nėštumo pradžioje kraujospūdis nesumažėja, nors ir lieka normalus, gali būti didesnė tolimesnio AKS padidėjimo rizika nėštumo metu. Tokioms nėščiosioms reikėtų atidžiau sekti kraujospūdį.
Rekomenduojamos kraujospūdžio reikšmės, kurioms esant reikėtų pradėti gydyti vaistais, nėra vienodos, tačiau daugelis gydytojų pritaria nuomonei, kad nėščiųjų hipertenziją reikia gydyti jau tuomet, kai AKS siekia 140/90 mmHg. Esant kraujo spaudimui 160/100 mmHg, beveik visada būtina pradėti gydyti vaistais, net ir tuo atveju, jei nėščioji fiziškai nejaučia kraujospūdžio padidėjimo. Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, gimdos kraujagyslės būna spazmuotos, todėl vaikutis nepakankamai aprūpinamas deguonimi ir jam reikalingomis maisto medžiagomis, dėl to gali sulėtėti jo vystymasis. Aukštas kraujospūdis padidina ir placentos atsisluoksniavimo, kuris gali sukelti ir motinai, ir vaikui pavojingą kraujavimą, riziką.
Jei antroje nėštumo pusėje iš lytinių takų sunkiasi kraujas, nedelsdamos kreipkitės į gydytojus, tai gali būti placentos atsisluoksniavimo požymis.
Preeklampsija ir Eklampsija
Preeklampsija - tai būklė, kuria serga tik nėščios moterys. Esant šiai būklei, pakyla kraujospūdis, šlapime randama baltymo, atsiranda patinimų. Kai kurios moterys skundžiasi regėjimo sutrikimais (pavyzdžiui, „viskas kaip rūke”, „skraido musytės”), gali pykinti, varginti stiprūs skausmai skrandžio srityje. Dažniausiai ši būklė pasireiškia po 30 nėštumo savaitės ir, žinoma, ne kiekvienai moteriai. Preeklampsija suserga maždaug 6 procentai moterų, kurioms nebuvo kraujospūdžio sutrikimų iki nėštumo, ir apie 20 procentų tų būsimų mamyčių, kurios prieš pastodamos jau buvo susidūrusios su padidėjusio kraujospūdžio problema.
Esant indikacijoms, gali būti atliktas cezario pjūvis net ir esant neišnešiotam nėštumui, nes preeklamsija kelia grėsmę vaikelio vystymuisi ir net gyvybei, mamos sveikatai. Net, jei preeklampsijos forma lengva, į ją negalima numoti ranka, ši būklė gali progresuoti ir išsivystyti dar rimtesnė - eklampsija. Eklampsijai būdingi traukuliai, gali ištikti koma. Eklampsija pavojinga tiek mamos, tiek vaikelio gyvybei.
Preeklampsijos Rizikos Faktoriai:
- Nėščiųjų amžius: iki 15-20 metų arba 40-45 metų.
- Pirmasis nėštumas.
- Daugiavaisis nėštumas.
- Genetinis paveldimumas (autosominis recesyvinis).
- I arba II tipo cukrinis diabetas.
- Lėtinė hipertenzija.
- Inkstų ligos.
- Buvusi preeklampsija (gali kartotis 10-15 proc. Nėščiųjų).
- Dirbtinis apvaisinimas gimdoje, ypač apvaisinimas donoro sperma preeklampsijos riziką didina 2-3 kartus.
- Socialinė padėtis (ypač dažnėja preeklampsija blogai besimaitinančioms nėščiosioms).
Lengvos preeklampsijos požymiai:
- AKS padidėjimas atitinka hipertenzijos kriterijus, bet diastolinis AKS mažesnis nei 110 mm Hg;
- proteinurija ≥ 1+ ar > 300 mg per 24 val.
Sunkios preeklampsijos požymiai:
- arterinis kraujo spaudimas > 160/110 mm Hg;
- proteinurija > 5g per 24 val.
Eklampsija - tai ekstremalios būklės akušerijoje. Guldyti ligonę į ligoninę. Taikomas gydymas: griežtas gulimas režimas, intensyvi terapija - širdies veiklos, kvėpavimo užtikrinimas, kraujospūdžio mažinimas (labetololis, hidralazinas, nifedipinas).
Kaip Sumažinti Kraujospūdžio Padidėjimo Riziką?
Ir taip, ir ne. Vakcinos, 100 procentų apsaugančios nuo kraujospūdžio padidėjimo, dar niekas nesukūrė. Kita vertus, atlikti tyrimai parodė, kad visos nėščios turi galimybę sumažinti arterinio kraujospūdžio padidėjimo riziką. Visų pirma reikia vengti per didelio kūno masės padidėjimo. O štai sumažinto druskos kiekio dieta (tai dažnai rekomenduojama kiekvienam „eiliniam“ žmogui) šį kartą netinka. Paaiškinsiu, kodėl: nėštumo metu didėja cirkuliuojančio skysčio kiekis, jei su maistu gausime per mažai elektrolitų, taip pat ir natrio, kurio pagrindinis šaltinis - druska, organizmas patirs jų stoką. Taigi šis punktas, norint sumažinti kraujospūdį nėščiai moteriai (I ir II trimestrą), turi kiek kitą reikšmę nei visiems kitiems.
Atlikus tyrimus įrodyta, kad moterims, kurioms yra padidėjusi aukšto kraujospūdžio rizika, gali būti tikslinga vartoti mažas aspirino dozes. Dėmesio! Nevartokite aspirino pačios. Šio vaisto nėštumo metu gali paskirti tik gydytojas. Aspirinas mažina kraujo krešėjimą ir, esant tam tikroms būklėms, gali būti pavojingas.
Kalcio papildai mažina kraujospūdžio padidėjimo tikimybę nėštumo metu. Šis metodas gali būti taikomas tuomet, kai moteris vartoja nepakankamai kalcio turinčių maisto produktų, arba yra padidėjusi nėštumo sukeltos hipertenzijos rizika. Nevartokite kalcio papildų nepasitarusios su gydytoju. Kalcio papildų dozės viršijimas gali sumažinti vaikelio kaulinių siūlių paslankumą, o tai gresia papildomais rūpesčiais gimdymo metu.
Intrahepatinė Nėščiųjų Cholestazė (INC)
Kas yra Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė? Tai išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla - tulžies rūgščių apykaita. Pakitus kepenų veiklai sutrinka tulžies nutekėjimas, tulžies kapiliarai išsiplečia, juose padidėja spaudimas ir tulžies sudedamosios dalys patenka į limfinius kapiliarus ir per limfą pasiekia kraują, su kuriuo yra išnešiojamos po visą organizmą, taip per placentą pasiekdamos ir vaisių.
Sergant intrahepatine nėščiųjų cholestaze tulžies druskos kaupiasi organizme ir sukelia niežulį. Tai dažniausias šios ligos simptomas, kuris praeina po gimdymo.
Ligos Priežastys
Tikslios priežastys, kodėl atsiranda nėščiųjų intrahepatinė cholestazė, nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos gali turėti hormonų poveikis, paveldimumas ar aplinkos veiksniai.
- Hormonai: Manoma, kad padidėjęs nėštumo hormonų kiekis gali pakeisti kepenyse vykstančius procesus, kurių metu perdirbamos įvairios medžiagos. Viena iš tų medžiagų - tulžies druskos. Pastebėta, kad dėl didesnio hormonų fono, intrahepatinė cholestazė dažniau pasitaiko moterims besilaukiančioms dvynių ar trynių.
- Genetiniai veiksniai: Pastebėta, kad ši liga turi šeiminį polinkį, be to, didelė pasikartojimo rizika ir kito nėštumo metu. Moterims, kurių mamos ar seserys turėjo cholestazę, rizika atsirasti šiam sutrikimui nėštumo metu taip pat didesnė.
- Aplinkos veiksniai: Nėščiųjų cholestaze dažniau serga moterys iš Šiaurės Amerikos ir Skandinavijos.
Sutrikus kepenų funkcijai, moters kraujyje padaugėja tulžies rūgščių, kurios praeina placentos barjerą ir patenka į vaisiaus organizmą, amniono skystį. Patekusios į vaisiaus kraują, tulžies rūgštys gali nukeliauti į kitus audinius ir ten kauptis. Manoma, kad susikaupusios tulžies rūgštys gali sukelti staigią vaisiaus žūtį. Vaisiaus žūties rizika didėja augant tulžies rūgščių kiekiui motinos kraujyje. Ši rizika žymiai padidėja, kai TR yra ≥100 µmol/l bet kuriuo nėštumo laikotarpiu.
Taip pat pastebėta, kad padidėjęs tulžies rūgščių kiekis moters kraujyje gali sukelti padidėjusią oksitocino receptorių gamybą gimdos raumenyse. Būtent dėl padidėjusio šių receptorių kiekio įtariama, kad intrahepatinė cholestazė gali sukelti ir priešlaikinį gimdymą.
Ligos Požymiai
- Niežulys: Pagrindinis intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - niežulys. Tipiniu atveju (80 proc.) jis pasireiškia antrąjį ir trečiąjį trimestrą (dažniausiai po 28-osios nėštumo savaitės), retesniais atvejais (20 proc.) - pirmąjį trimestrą. Svarbu paminėti, kad bėrimai odoje nėra būdingi. Ant odos galima stebėti tik nusikasymo žymes. Dažniausiai niežti padų ir delnų srityse, nors kartais pasitaiko ir viso kūno niežulio atvejų.
- Gelta: Gelta - tai pageltusi oda ir akių odenos. Gelta pasireiškia ganėtinai retai, apie 10-20 proc. atvejų. Ji pasireiškia kraujyje padidėjus kepenyse gaminamo bilirubino kiekiui, kai rodikliai viršija 34 μmol/l.
- Kiti požymiai: Itin retai gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, apetito stoka, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, šlapimo ir išmatų pokyčiai (šlapimas patamsėja, o išmatos pašviesėja). Išskirtinis ir labai dažnas intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - staigi simptomų baigtis po gimdymo. Visgi, retais atvejais simptomai gali tęstis ir pagimdžius.
INC Nustatymas ir Gydymas
INC nustatoma remiantis pacientės skundais bei atlikus kraujo tyrimus. Pagrindinis pacientės skundas, kai skiriami kraujo tyrimai - niežulys. Pasireiškus skundams, iškart atliekami kraujo tyrimai (atliekami ryte - nevalgius ir negėrus skysčių): tulžies rūgštys (pagrindinis kraujo tyrimas), kepenų fermentai (AST, ALT, LDH). Šie tyrimai kartojami periodiškai, siekiant stebėti ir vertinti skiriamo gydymo efektyvumą, ligos eigą.
Pagrindinis INC gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Pirmiausia, pacientėms akcentuojama mitybos korekcijos svarba. Sveika ir subalansuota mityba mažina išskiriamą tulžies rūgščių kiekį, todėl tai, iš esmės, yra vienas iš gydymo metodų. Pagrindinis ir labai svarbus vaistas, skiriamas INC gydymui - ursodeoksicholio rūgštis. Tai preparatas, kuris mažina kepenų fermentų kiekį, gerina tulžies tekėjimą kepenyse, mažina niežulį. Svarbu tai, kad naudojant šį vaistą mažėja perinatalinės nėštumo baigties tikimybė, t.y., mažėja vaisiaus pažeidimo, mirties rizikos bei didėja šansas, kad nėštumas bus sėkmingas, vaisius išnešiotas.
Remiantis įvairiais tyrimų duomenimis nuatatyta, kad laikantis mitybos rekomendacijų ir vartojant skirtą gydymą, niežulys sumažėja iki 60-85 %, o visiškai išnyksta iki 41% pacienčių. SVARBU: ursodeoksicholio rūgštis yra saugi, kadangi neturi žalingo poveikio vaisiui ir naujagimiui.
Greiti Būdai Sumažinti Kraujo Spaudimą Be Vaistų
Šią būklę gali nulemti stresas, miego trūkumas, nutukimas ir kitos ligos. Laimė, yra keletas paprastų būdų, kurie gali padėti atpalaiduoti jūsų kraujagysles ir raumenis beigi padėti sukontroliuoti kraujo spaudimą.
- Pamerkite kojas į karštą vandenį: Pamerkdami kojas į karštą, bet ne per karštą vandenį, galite padėti išlaikyti galvą ir kaklą vėsius bei tokiu būdu apsaugoti kraują nuo per didelio pritekėjimo į smegenis. Taigi tiesiog įpilkite į dubenį ar vonią karšto vandens, įmerkite į jį kojas ir palaikykite 10-15 min. Kraujas iš galvos nutekės į kojas ir kraujospūdis pamažu susireguliuos.
- Atsipalaiduokite savasanos pozoje: Savasana arba numirėlio poza gali padėti sumažinti širdies ritmą ir smarkiai sumažinti kraujo spaudimą. Tiesiog atsigulkite ant nugaros, užsimerkite ir pasistenkite atpalaiduoti kiekvieną kūno raumenį. Pabūkite šioje pozoje 10-15 min. ir po to pasijusite kur kas geriau. Be to, kad susireguliuos jūsų kraujo spaudimas, tai taip pat padės sureguliuoti nervų sistemą.
- Klausykitės klasikinės muzikos: Pasirodo, kad ramios muzikos, tokios, kaip klasikinė, keltų arba indėnų, klausymasis gali padėti sumažinti kraujo spaudimą, ypač jeigu tai derinsite su kvėpavimo pratimais ar meditacija. Taip yra todėl, kad tokia muzika mūsų kūną veikia raminančiai ir sumažina streso hormono kortizolio lygį. Tyrėjai mano, kad muzika, kuri gali padėti sumažinti kraujo spaudimą, turėtų būti tokia, kurios garsas ar ritmas labai retai kinta. Ji yra be jokios lyrikos, o kai kurios jos dalys atsikartoja tam tikrais intervalais.
- Išmėginkite dūzgiančios bitės kvėpavimą: Bhramari pranayama, arba dūzgiančios bitės kvėpavimas padės atsikratyti galvos skausmo ir su hipertenzija sietinos migrenos.
- Atsisėskite ant žemės patogia poza, tiesia nugara;
- Uždėkite rodomuosius pirštus ant abiejų ausų landų;
- Giliai įkvėpkite;
- Iškvėpdami skleiskite dūzgimo garsą, tarsi būtumėte bitė, ir lengvai spauskite ausies landą tuo pačiu metu.
- Kartokite šį pratimą 7-10 kartų.
- Praktikuokite kvėpavimą kairiąja šnerve: Gilus kvėpavimas pilvu tik pro kairiąją nosies šnervę padės jums sureguliuoti kraujo spaudimą, atpalaiduojant kraujagysles ir sumažinant streso hormonus.
- Atsiėskite ant grindų ar kėdės patogioje pozoje, ištiesta nugara;
- Uždėkite kairiąją ranką ant pilvo;
- Uždenkite dešiniąją šnervę dešiniu nykščiu;
- Giliai įkvėpkite kairiąja šnerve, sulaikykite kvėpavimą kelioms sekundėms ir iškvėpkite;
- Kvėpuokite lėtai ir giliai tik kairiąja šnerve apie 3-5 minutes.
- Išmėginkite akupresūrą: „GB 20“ arba „vėjo telkinys“ yra vienas iš veiksmingiausių akupresūros būdų, padedančių sumažinti aukštą kraujospūdį. Galite surasti reikiamus taškus: jie yra kaukolės apačioje abiejose kaklo pusėse esančios duobutės. Aktyvuokite šiuos taškus tuo pačiu metu, juos spausdami tvirtai, bet kartu švelniai nykščiais. Po minutės ar dviejų pajusite, kad jūsų galvos skausmas gerokai sumažėjo.
- Masažuokite ausis ir kaklą: Yra 3 taškai jūsų galvoje ir kakle, kurie gali padėti sumažinti kraujo spaudimą vos per porą minučių:
- Pirmasis taškas (1) yra tiesiai po ausies speneliu. Nuo jo nubrėžkite įsivaizduojamą liniją iki raktikaulio centro, kur yra antrasis taškas (2). Pirštais švelniai masažuokite kaklą lengvais judesiais aukštyn-žemyn šia linija. Pakartokite pratimą 10 kartų iš abiejų kaklo pusių.
- Trečiasis taškas (3) yra ant veido ties ausies speneliu už maždaug pusės centimetro nuo ausies. Masažuokite kiekvienoje veido pusėje šį tašką pirštų galais apie minutę sukamaisiais judesiais prieš laikrodžio rodyklę.
Kaip išlaikyti nepadidėjusį kraujo spaudimą? Izometriniai rankų pratimai, kurių metu sutraukiami ir atpalaiduojami rankų raumenys, spaudžiant streso kamuoliuką, padeda pagerinti kraujagyslių lankstumą ir sugebėjimą atsipalaiduoti. Darykite šiuos pratimus triskart per savaitę po 12-15 min. Po mėnesio kraujo spaudimo lygis sumažės 10 proc.
Žinoma, visi šie išvardinti būdai yra tik pagalbinės priemonės.