Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nėštumas - ypatingas ir jautrus laikotarpis moters gyvenime. Kiekvienas fizinis pokytis, ypač kraujavimas, gali sukelti nerimą. Nors kraujavimas nėštumo metu ne visada reiškia grėsmę būsimai mamai ar vaisiui, svarbu žinoti, kada tai gali būti normali būklė, o kada - rimto sutrikimo požymis. Nėštumas - nuostabus laikotarpis, nors neretai, kaip ir kiekviena nauja patirtis, sukelia nemažai nerimo ir klausimų. Kaip besilaukiant pasirūpinti savimi ir vaikelio sveikata bei nuo ko pradėti tai daryti?

„Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Pagrindiniai šio nuostabaus etapo aspektai, padedantys pasirūpinti sveikata, yra palankios aplinkos kūrimas, prenatalinė priežiūra ir sveikos gyvensenos taikymas“, - sako G. Šukienė. Pasak G. Šukienės, moteriai, sužinojusiai, kad laukiasi, svarbu kuo greičiau apsilankyti pas savo gydytoją ginekologą. Vėliau nėštumo metu apsilankymai pas gydytoją yra reguliarūs - antrąjį trimestrą (13-28 nėštumo savaitės) - kartą per mėnesį, trečiąjį trimestrą (29-40 nėštumo savaitės) - kas dvi savaites, o vėliau - kas savaitę.

„Taip pat iki 12 nėštumo savaitės reikėtų apsilankyti ir pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, o moterims, kurios serga cukriniu diabetu ar turi kitų endokrininių sutrikimų - pas gydytoją endokrinologą. Kai yra padidėjusi genetinių ligų rizika, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku“, - akcentuoja G. Šukienė. Verta atkreipti dėmesį, kad nėštumas gali sukelti įvairių sudėtingų emocijų, todėl išgyvenant padidėjusį nerimą ar depresijos simptomus, juos suvaldyti gali padėti psichinės sveikatos specialistai.

„Naudinga žinoti, jog kai kuriose gydymo įstaigose yra teikiamos nėščiųjų priežiūros paslaugos pagal įvairias individualizuotas programas, pritaikytas atsižvelgiant į kiekvienos nėščiosios poreikius ir sveikatos būklę. Jas vykdo patyrę akušeriai-ginekologai, užtikrinantys kvalifikuotą ir rūpestingą priežiūrą viso nėštumo metu, nėščiosioms atliekami tyrimai modernia įranga, užtikrinama tiksli diagnozė ir ankstyva ligų prevencija“, - pasakoja G. Šukienė.

„Kai genetinių ligų rizika yra padidėjusi, atliekami papildomi tyrimai - choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė, prenatalinis kraujo tyrimas, atliekamas 11-13 nėštumo savaitėmis. Įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką leidžia ir neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas 9-14 nėštumo savaitėmis. Verta pažymėti, kad vyresnėms nei 35 metų ar anksčiau patyrusioms nėštumą su chromosomų anomalija moterims, ši rizika didesnė.

„Šį testą galima atlikti nuo 9 nėštumo savaitės. Tai neinvazinis prenatalinis tyrimas, kuris nekelia jokios rizikos nėščiajai ar vaisiui bei siekia 99 proc. tikslumą. Tyrimas atliekamas iš motinos kraujo mėginio, kuriame yra laisvai cirkuliuojančios motinos ir vaisiaus kraujo DNR“, - teigia gydytoja akušerė-ginekologė G. Šukienė. Gydytojas ginekologas gali skirti ir papildomų tyrimų, naudingų individualiai nėščiosios situacijai. Vitaminas D yra reikalingas kaulų sveikatai ir imuninei sistemai.

„Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų“, - atkreipia dėmesį G. Šukienė. Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo - reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą.

„Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie kriterijai yra bendrinio pobūdžio, o kiekvienas nėštumas yra individualus.

Kraujavimo Priežastys Nėštumo Metu

Pirmąjį trimestrą kraujavimas pasitaiko net iki 25 proc. nėščiųjų. Dažnai tai būna implantacinis kraujavimas, kuris pasireiškia, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos gleivinėje. Tačiau jokių garantijų nėra, berčiau pasitikrinti pas ginekologą. Negausūs “tepliojimai” - pirmąjame nėštumo trimestre jie gali nekelti pavojaus ir į tikrą kraujavimą neperaugti.

Kraujavimo nėštumo metu dažniausios priežastys: placentos pirmeiga, placentos atšoka ir vaisiaus kraujagyslių pirmeiga.

  • Persileidimo grėsmė - kraujavimas, lydimas pilvo skausmų ar spazmų, gali būti pirmasis persileidimo ženklas. Gresiančio ar prasidėjusio savaiminio persileidimo. Gresiančiam persileidimui būdingos negausios kraujingos makšties išskyros, jį dažniausiai lydi gimdos tonuso padidėjimas, nestiprus skausmas pilvo apačioje. Kai persileidimas būna progresuojantis arba dalinis - gausiai kraujuojama iš makšties, kamuoja sąrėminio ar spazminio pobūdžio skausmas pilvo apačioje. Visiško persileidimo metu kraujavimas iš pradžių būna gausus, po to greitai sumažėja.
  • Negimdinis nėštumas - kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina už gimdos ribų (dažniausiai kiaušintakyje). ●Pastojimas “ne vietoje”- tai būklė, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina ir auga ne gimdos ertmėje, o kiaušintakiuose, gimdos kaklelyje, kiaušidėse, gimdos kampuose arba pilvo ertmėje. Tai dažniausia “ūmaus pilvo” priežastis nėščiosioms. Moterys esant tokiam pastojimui skundžiasi kraujingomis išskyromis, įvairaus intesyvumo pilvo skausmais. Kai negimdinis nėštumas vystosi, pvz., kiaušintakyje, jis plyšdamas sukelia moteriai labai stiprius spazminius skausmus, dažniausiai vienoje pusėje. Skausmą lydi sumažėjęs kraujospūdis, pila šaltas prakaitas, pykina. Reikalinga skubi medikų pagalba.
  • Placenta previa - tai būklė, kai placenta dengia gimdos kaklelį. Kraujavimas dažniausiai pasireiškia neskausmingai ir netikėtai. Placentos pirmeigos - kai placenta prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir visiškai arba iš dalies dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis. Šiuo atveju vienintelis simptomas - periodiškai pasikartojantis kraujavimas antroje nėštumo pusėje. Moterys skundžiasi netikėtai, be skausmo pasirodančiomis kraujingomis išskyromis. Placentos pirmeiga dažniausiai diagnozuojama ultragarsinės patikros 18-20 nėštumo savaitę metu. Planinė CPO placentos pirmeigos atvejais rekomenduojama 38+0-39+0 nėštumo savaitę.
  • Placentos atšokimas - kai placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės. Tai sukelia stiprų kraujavimą, pilvo skausmus, gimdos įsitempimą. Priešlaikinio placentos atsisluoksniavimo - tai iki gimdymo įvykęs placentos atsiskyrimas nuo jos prisitvirtinimo vietos. Būsimos mamytės skundžiasi skausmais apatinėje pilvo dalyje paskutiniais nėštumo mėnesiais arba per gimdymą. Jos jaučia gimdos įsitempimą, silpnumą ir galvos svaigimą. APIBRĖŽIMASPlacentos atšoka - tai normaliai prisitvirtinusios placentos priešlaikinis (t. y. Diagnozė patvirtinama po gimdymo prie placentos motininio paviršiaus aptikus tvirtai prilipusį kraujo krešulį.
  • Nesivystančio nėštumo - tuomet pasirodo negausios kraujingos išskyros, kurios dažniau būna tamsios, “šokoladinės”.
  • Gimdymo pradžia - nedidelis kraujingas išskyrų kiekis gali būti ženklas, kad prasideda gimdymas.

Ką Daryti Pajutus Kraujavimą?

  • Veiksmai esant placentos pirmeigai: iškvietus greitąją, atsigulti pakėlus dubenį - po juo galite pakišti pagalvę.
  • Veiksmai esant priešlaikiniam placentos atsisluoksniavimui: iki atvažiuojant greitąjai pagalbai, atsigulti ant šono ir pagulėti.
  • Aštrus, intensyvus pilvo skausmas, kurį dažnai lydi pykinimas, vėmimas - ypač pavojingas nėščiajai. Jis gali būti susijęs ir su ginekologinėmis būklėmis ir ūmiais vidaus organų susirgimais.
  • Jei skausmas intensyvėja ir atsirado kraujingos išskyros - kuo greičiau skambinkite 112.
  • Tegul skausmai ir nėra labai intensyvūs, o kraujavimo nėra - būtina kreiptis į savo ginekologą arba ligoninės priėmimo skyrių vakare ar savaitgalį.

Kiti Galimi Negalavimai Nėštumo Metu

  • Nėštumo metu toks skausmas - dažnas moterų palydovas. Iki 20- tos nėštumo savaitės gali kamuoti maudžiančio ar spazminio pobūdžio skausmai pilvo apačioje, kryžkaulio srityje. Šie skausmai gali būti susiję su gimdos augimu, gimdą laikančių raiščių tempimu, pilvo pūtimu ar vidurių užkietėjimu. Antroje nėštumo pusėje, kai padidėja krūvis nugaros raumenims, pėdoms - atsiranda juosmens srities skausmai.
  • ●Gimdos plyšimas senojo pjūvio vietoje - tai atsitikti gali tuomet, jeigu gimdoje yra randas po buvusios operacijos (cezario pjūvio, operuotos miomos ir kitos operacijos).
  • ●Miomos kraujotakos sutrikimas - šį negalavimą galima įtarti tik tuomet, kai nėščiajai anksčiau buvo aptikta gimdos mioma.
  • ●Ūminis apendicitas nėštumo metu “užsimaskuoja” ir yra sunkiai atpažįstamas, todėl neretai kyla pavojus ir vaisiui, ir motinai. Dažniausiai apendicitas užklumpa pirmoje nėštumo pusėje. Šiuo laikotarpiu liga nesiskiria nuo įprastinės. Antroje nėštumo pusėje apendicitas pasireiškia kitaip, nes padidėjusi gimda pakeičia aklosios žarnos ir kirmėlinės ataugos padėtį, todėl moteriai skauda aukščiau. Be to, ne toks ryškus būna priekinės pilvo sienos raumenų įtempimas.
  • ●Ūminis cholecistitas - tai antras pagal dažnumą nėščiųjų susirgimas. Liga prasideda labai stipriu skausmu - kepenų diegliais dešinėje pašonėje, kurie atsiranda po riebaus, gausaus valgio. Skausmas plinta į dešiniąją mentę ir petį arba už krūtinkaulio. Skausmas būna toks stiprus, kad moteris negali giliai įkvėpti, neranda sau vietos, blaškosi.
  • ●Ūminis kasos uždegimas pasireiškia juosiančio pobūdžio skausmais viršutinėje pilvo dalyje, kamuoja pykinimas, intensyvus vėmimas (išsivėmus nepalengvėja).
  • ●Skrandžio ar dvylikapirštės opos prakiurimas lydimas labai stiprių ir aštrių tarsi dūris skausmų. Tokia bėda gali įvykti tuomet, kai moteris nežinojo turinti opą.
  • Hipertenzinės nėščiųjų būklės dažniau esti antroje nėštumo pusėje. Svarbiausias ir pavojingiausias simptomas - padidėjęs kraujospūdis. Jis gali būti vienintelis simptomas, o gali ir nurodyti kitas, sunkesnes ligas (pvz. preeklampsiją, eklampsiją). Šios ligos yra itin pavojingos moteriai ir vaisiui, todėl nėštumo metu rekomenduojama nuolat matuotis kraujospūdį.

Pogimdyminis Kraujavimas

- Kokia pogimdyminio kraujavimo rizika ir kiek moteris turi netekti kraujo, jog kiltų pavojus jos gyvybei? - Mokslinės literatūros duomenimis, pogimdyminio kraujavimo rizika gali būti nuo 3 iki 5 proc. gimdymų. Kai gimdoma natūraliais gimdymo takais, moteris vidutiniškai netenka iki pusės litro kraujo. Atliekant cezario pjūvio operaciją, gimdyvė dažniausiai netenka iki 1 litro kraujo. Gausus kraujavimas yra, kai netenkama daugiau nei 1 litro ar iki 1,5 litro kraujo. Jei moteris netenka daugiau nei 1,5 litro kraujo, tai jau yra masyvus kraujavimas, kinta gyvybiniai rodikliai (pulsas, kraujospūdis, atsiranda vegetacinės reakcijos) ir gali kilti grėsmė gimdyvės gyvybei. Svarbu žinoti, jog nėštumo metu moters kūne kraujo kiekis padidėja apie 30 proc. Taip organizmas apsisaugo, jei po gimdymo būtų prarasta daugiau kraujo nei vidutiniškai. Grėsmė gimdyvės gyvybei atsiranda tada, kai ji netenka daugiau nei 30 proc. cirkuliuojančio kraujo. Vidutinio kūno sudėjimo ir svorio moteriai - tai maždaug 1,5 litro kraujo.

- Kokios gali būti gausaus ir gyvybei pavojingo kraujavimo priežastys? - Pogimdyminio kraujavimo priežastys yra keturios. Viena iš dažniausių priežasčių - tai gimdos tonusas, kai gimda po gimdymo nesusitraukia. Tokiu atveju reaguojama labai greitai, nes kraujuojama iš placentos dydžio pločio vietos ir kyla didelė grėsmė moters gyvybei. Kita priežastis - gimdymo takų plyšimai (gimdos, gimdos kaklelio, makšties, tarpvietės) arba įkirpimų vietoje esantis kraujavimas. Trečia priežastis - netaisyklingas placentos įsitvirtinimas arba placentos likutis gimdoje. Pati rečiausia priežastis, kodėl moteris gali kraujuoti, tai kraujo krešėjimo sutrikimai. Dažniausiai jau iki gimdymo medikai žino apie moters kraujo krešumo problemą ir gali tam pasiruošti.

- Kokie gali būti rizikos veiksniai? - Dažniausiai kraujavimas prasideda, kai nėra jokių rizikos veiksnių. Džiaugiamės, kad pasaulinė literatūra ir medikų žinios leidžia įvertinti kraujavimo riziką dar neštumo metu. Dalis veiksnių, nustatomų nėštumo metu: buvusi cezario pjūvio operacija, kraujavimai ankstesnių gimdymų metu, placentos įsitvirtinimo gimdoje sutrikimai ar placentos įaugimas. Vienas iš veiksnių yra gimdos pertempimas, jei laukiamasi labai stambaus vaisiaus arba yra daug vaisiaus vandenų. Daugiavaisis nėštumas taip pat priskiriamas prie veiksnių, turinčių įtakos kraujavimui. Kita rizikos veiksnių grupė yra nustatoma gimdymo metu. Pavyzdžiui, atliekama skubi cezario pjūvio operacija ar kitos medicininės intervencijos, ilgai užsitęsia gimdymas ar skiriami gimdą sutraukiantys medikamentai.

- Ar yra būdų, galinčių sumažinti pogimdyminio kraujavimo tikimybę? - Lietuvoje naudojami tarptautinių sveikatos organizacijų patvirtinti efektyvūs būdai, galintys sumažinti pogimdyminio kraujavimo riziką. Nėštumo metu labai svarbu išsiaiškinti, ar moteris neserga mažakraujyste (anemija). Nustačius anemiją, turi būti skiriamas atitinkamas gydymas, kad moteris gimdymo metu kraujyje turėtų pakankamą kiekį eritrocitų ir organizmas būtų pasiruošęs galimam kraujavimui. Gimdymo metu taip pat yra taikomos profilaktinės priemonės, pavyzdžiui, aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra, turinti tris etapus. Vienas iš jų, kai gimsta naujagimis, moteriai suleidžiamas oksitocinas, padedantis greičiau susitraukti gimdai ir vienu kartu atsidalinti visai placentai. Antras etapas - nustojus pulsuoti virkštelei, ji perspaudžiama, nukerpama ir kontroliuojant švelniai traukiama, jog atsidalinusi placenta greičiau pasišalintų iš gimdos. Paskutinis etapas - trumpas gimdos masažas per pilvo sieną, kad iš jos pasišalintų visi kraujo ir krešulių likučiai. Ankstyvas žindymas - viena iš kraujavimą mažinančių profilaktinių priemonių. Taip pat pirmas dvi valandas per pilvo sieną akušeris reguliariai tikrina gimdos susitraukimą. Naujausia rekomendacija, kai matoma, jog yra labai didelė pogimdyminio kraujavimo rizika, skiriamas tam tikras gimdą sutraukiantis medikamentas.

- Ar kraują skystinančių vaistų skyrimas gali turėti įtakos kraujavimui gimdymo metu ir po gimdymo? - Yra situacijų, kai moters organizme vyksta būsenos, didinančios krešėjimo riziką, todėl gali pradėti formuotis krešuliai, pavyzdžiui, kojų venose atsirasti trombai. Tokiose situacijose mes turime skirti kraują skystinančius medikamentus. Tačiau bent 12 valandų iki gimdymo mes stengiamės sustabdyti šių vaistų skyrimą, o gydymą pratęsti 12 valandų po gimdymo.

- Kiek laiko po gimdymo kraujuoti normalu ir kada reikėtų sunerimti bei vykti į gydymo įstaigą? - Pogimdyminis laikotarpis tęsiasi nuo 6 iki 8 savaičių. Pasakyti, kiek laiko kraujuoti normalu, būtų netikslu, nes kiekvienos moters organizmas yra skirtingas. Tačiau laikoma, jog pirmąją savaitę kraujingos išskyros yra normalu. Vėliau kraujavimas turėtų vis mažėti ir per 4-6 savaites turėtų atsirasti kitokio pobūdžio išskyros iš gimdos. Jei kraujingos išskyros buvo išnykę, tačiau po kurio laiko vėl atsirado, reikėtų prisiminti, ar nekėlėte sunkių daiktų ir neturėjote didesnio fizinio krūvio. Negausios kraujingos išskyros (kraujo krešuliai) yra galimi ir neturėtų kelti baimės. Tačiau, jei kraujavimas buvo išnykęs ir po kurio laiko iš gimdos pradėjo lašėti ar tekėti kraujas, jums reikėtų kreiptis į prižiūrintį akušerį ar gydytoją akušerį ginekologą.

Lentelė: Veiksmai Diagnozavus Placentos Atšoką Esant Gausiam Kraujavimui

Diagnozavus placentos atšoką ir esant gausiam kraujavimui ar nestabiliai moters ar vaisiaus būklei atliekami veiksmai, nurodyti 1 lentelėje:

Veiksmas Aprašymas
Kraujo paėmimas Parenkami ir rezervuojami 4 vnt. eritrocitų masės.
Deguonies terapija Tiekiamas deguonis pro kaukę 10-15 l/min.

Ramybė, sveika mityba, pakankamas poilsis ir reguliarūs vizitai pas gydytoją - tai pagrindiniai dalykai, padedantys užtikrinti sklandų nėštumą. Nepamirškite: kiekvienas nėštumas - unikalus. Net ir turint nedidelių sutrikimų, dauguma moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus kūdikius.

žymės: #Nestuma

Panašus: