Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kai moters kūnas saugo ne tik save, bet ir būsimo naujagimio sveikatą. Nėščiosios imuninė sistema veikia kitaip nei įprastai - ji tampa jautresnė įvairioms infekcijoms, todėl labai svarbu pasirūpinti tinkama apsauga nuo užkrečiamųjų ligų. Vienas iš efektyviausių būdų apsisaugoti - skiepai, kurie padeda apsaugoti nėščiąją ir kūdikį nuo rimtų ligų ir jų komplikacijų. Skiepai padeda apsaugoti moterį ir jos kūdikį nuo pavojingų infekcijų tiek nėštumo metu, tiek pirmosiomis naujagimio gyvenimo savaitėmis.
Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina.
Tačiau, svarbu žinoti, kad gyva susilpninta vakcina nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės nėščiajai skiepytis negalima. NVSC specialistė atkreipia dėmesį, kad gyva susilpninta vakcina nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės nėščiajai skiepytis negalima. „Šios vakcinos yra saugios. Tačiau klinikiniuose tyrimuose nėščiosios ir žindančios moterys nedalyvauja, tad nėra duomenų apie vakcinų joms poveikį. O kadangi duomenų nėra, kai kurių vakcinų naudojimas yra tiesiog ribojamas, - aiškina D.Razmuvienė. - Apsauga nuo šių infekcijų reikėtų pasirūpinti dar iki nėštumo.
Taip pat labai svarbu žinoti, kad nėščiųjų negalima skiepyti raudonukės, epideminio parotito („kiaulytės“), tymų, vėjaraupių vakcinomis. Pasiskiepijus šiais skiepais nėštumo metu (pvz., dar apie jį nežinant) didėja persileidimo, apsigimimų tikimybė.
Moterims, planuojančioms nėštumą ir nežinančioms, ar buvo skiepytos, pavyzdžiui, nuo tymų, raudonukės ar vėjaraupių, ar vaikystėje sirgo šiomis infekcinėmis ligomis, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti dėl imlumo tymams, raudonukei, vėjaraupiams. Jei laboratoriniai tyrimo rezultatai parodo, kad antikūnų titras prieš tymus, raudonukę ar vėjaraupius nėra pakankami - rekomenduojama pasiskiepyti. Apraše nurodyta, kad nėštumo reikia vengti 1 mėnesį po paskiepijimo.
„Vadovaujantis imuninio vaistinio preparato charakteristikos santrauka, negalima skiepyti nėščiųjų vakcina nuo tymų infekcijos. Taip pat apraše nurodyta, kad nėštumo reikia vengti 1 mėnesį po paskiepijimo“, - 15min aiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistė Kristina Žukauskaitė. Tymai nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų ir mamai, ir vaisiui: „Persileidimą, ankstyvą vaiko gimimą, taip pat vaisiui gali sukelti komplikacijų, tokių kaip vystymosi sutrikimai ir kt.“
Nėštumo metu moters imuninė sistema saugo dvi gyvybes - tiek mamą, tiek būsimą naujagimį. Dėl to imuninė sistema gali dirbti mažiau efektyviai, nėščioji tampa labiau imli įvairioms užkrečiamoms ligoms, įskaitant tas, kurios valdomos skiepais.
Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Didžiausią riziką tymai kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar nepilnai skiepytiems kūdikiams, nėščiosioms ir munosupresiniams asmenims. Pagrindinė tymų kontrolės priemonė - didelės skiepijimų nuo tymų apimtys (daugiau nei 95 proc.
Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Asmuo gali išskirti infekciją vidutiniškai 4 d. iki bėrimo atsiradimo ir 4 d. po bėrimo pasirodymo. Pagrindinis perdavimo būdas - oro lašelinis. Sąlytis tarp žmonių trunkantis ilgiau nei 15 min. yra pakankamas, kad įvyktų imlaus asmens užsikrėtimas. Tymams imlūs yra ir vaikai ir suaugusieji. Iki 90-95 proc. imlių imuniteto neturinčių asmenų, turėjusių sąlytį su sergančiuoju, suserga tymais.
Tymų inkubacinis periodas trunka apie 10 dienų (7-18-21 d.). Dažniausiai susirgimas tymais pradžioje (prodrominiu laikotarpiu) pasireiškia karščiavimu (38-39 laipsnių), vėliau - konjunktyvitu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės. Charakteringas makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3-7 ligos dieną, Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau - smegenų uždegimas (encefalitas).
S. D. Razmuvienė sakė, kad esvarbu, kelintais metais gimėte ir kiek kartų teoriškai turėjote būti skiepytas - tikrąją situaciją apie imunitetą pasakys tik jūsų gydytojas, patikrinęs įrašus apie vakcinas arba atlikęs kraujo tyrimą. „Buvo vieni skiepai, buvo kiti skiepai. Buvo vienoks skiepijimo kalendorius, buvo kitoks - jie keitėsi. „Jeigu asmuo pats sako „aš buvau skiepytas, nes esu gimęs kažkuriais metais“, tai nėra tikra“, - sakė ULAC atstovė. „Kartais žmonės, formuluodami klausimą, sako „ar dar galioja mano skiepas“. Savaime aišku, kad turintiems sunkias ligas imunitetas susiformuos sunkiau, senoliams imunitetas irgi gali lengviau išblėsti“, - sako S. D.
„Tymų virusas gali netgi nukeliauti į smegenis ir sukelti smegenų uždegimą. Komplikacijos, kalbant apie virusinę infekciją, yra pačios sudėtingiausios. Gali būti ir mirties atvejų. Jie, pasak medikės, mirtys nuo tymų užfiksuotos tose šalyse, kurios ekonomiškai pajėgios, visiems sudaryta gydymo galimybė.
S. „Ypač nepagalvoja kai kurie medikai. Ne paslaptis kad dauguma medikų gripu neserga arba serga lengviau, kadangi nuolat imunizuojasi (nuolat yra aplinkoje, kur yra ligonių). Bet juk jie virusą gali pernešti. Lygiai taip pat ir kalbant apie tymų virusą - jį galima „parnešti“ į namus - galbūt savo nėščiai žmonai, nėščiai marčiai ir pan.“, - pabrėžia S.
Skiepijimo apimtims sumažėjus iki 92 proc., jau susiduriame su viena iš ligų - tymais. Tačiau vakcina, kuri pastaruoju metu buvo ignoruojama, apsaugo ir nuo raudonukės bei parotito (vadinamosios kiaulytės). „Jeigu nėščia moteris, nežinodama, kad laukiasi, bus paskiepyta arba susirgs raudonuke, išeitis vienintelė - nutraukiamas nėštumas. Dėl maitinančių motinų skiepijimo, pasak D. Razmuvienės, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai. S. „Labai dažna komplikacija - sėklidžių uždegimas, kuris sąlygoja nevaisingumą“, - paaiškino D. „Ar padėkos jums jūsų sūnus, jeigu dėl jūsų fantazijų paskui bus nevaisingas? Kaip patys jausitės, jeigu pagimdysite vaiką su labai dideliais apsigimimais dėl to, kad nebuvote paskiepyta?“ - retoriškai klausė S. D.
N. Sakalauskė atkreipė dėmesį, jog labai svarbu yra pasiskiepyti bent 80 proc. populiacijos, kad būtų galima suvaldyti tam tikros ligos plitimą. Be skiepų klausimo, nepamirškite pasidomėti ir kitais profilaktiniais tyrimais nėščiosioms.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Skiepai nuo erkių vaikams: ar verta skiepyti?
- Gripo skiepai vaikams: ar būtina skiepyti?
- Skiepai nuo meningokoko kūdikiams: apsaugokite savo vaiką!
- Skiepai nuo tuberkuliozės kūdikiams: viskas, ką reikia žinoti
- Sužinokite Kūdikio Galvytės Dydžio Normą ir Svarbiausius Aspektus, Kurių Negalite Praleisti!
- Vaikų Urologas Panevėžyje – Patikima Pagalba Jūsų Vaikui Greitai ir Efektyviai!