Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Kam jau kam, o nėščiajai sirgti tikrai nereikėtų. Nėščiosios neturėtų sirgti, dėl to visais laikais, visose kultūrose jos buvo itin saugomos. Jos galėdavo neiti į maldos namus ir kitas masinio susibūrimo vietas, nes per ilgus amžius buvo pastebėta, jog tai pavojinga ir motinai, ir jos palikuoniui.

Kodėl nėščiosioms derėtų baimintis dėl peršalimo?

Kaip teigia medicinos mokslų daktarė, gydytoja ginekologė Žaneta Kasilovskienė, dažniausios šaltojo periodo ligos - peršalimas ir ypač gripas gali stipriai pakenti vaisiaus vystimuisi. Pavojingiausia sirgti pirmojo nėštumo trimestro metu (iki 12 savaitės), nes tada intensyviausiai formuojasi vaikelio organai ir audiniai, ypatingai svarbi gera moters sveikata.

Anot Ž.Kasilovskienės, nėštumo pradžioje peršalimas ir gripas gali sukelti persileidimą ar nėštumo nesivystymą, kai kuriuos apsigimus, kūdikio nervų sistemos pažeidimus. Nėštumo viduryje šios dvi ligos grasina priešlaikiniu gimdymu, nedideliais vaisiaus vystimosi sutrikimais, tuo tarpu nėštumui baigiantis virusinės infekcijos gali išprovokuoti vaisiaus vandenų pokyčius (jų padaugėjimą ar sumažėjimą), kurie gali stipriai pakenkti vaisiaus vystimuisi.

Ar tikrai nėščioji su virusais „tvarkosi“ ilgiau?

Su virusais nėščioji kovoja ne ilgiau, o sunkiau. Moteris savo organizme augina vaisių, o jis yra šioks toks svetimkūnis, todėl, kad jame - ne tik moters genetinė medžiaga. Kitaip tariant, vaisius - ne visai motinos kūno dalis.

Virusinių peršalimo ligų pavojai skirtingais nėštumo trimestrais

Šiame trimestre susirgus virusine liga pavojinga ir pačiai būsimajai mamai. Kadangi padaugėja kraujo kiekis, persitvarko visa organizmo sistema, dėl to į bet kokią infekciją ji reaguoja daug sunkiau. Tai gali sukelti komplikacijų, susijusių su pačios nėščiosios sveikata. Ji sunkiau serga, kyla grėsmė, kad prisimes naujų ligų.

Užsikrėtus bet kokia virusine liga, vaisiui pavojingiausia aukšta motinos temperatūra, nes viruso placenta paprastai nepraleidžia. Hipertermija veikia vaisių, ypač nėštumo pradžioje. Susirgus gripu, pirmajame trimestre didelė savaiminio persileidimo rizika, o vėlesniuose trimestruose - priešlaikinio gimdymo grėsmė.

Kaip apsisaugoti nuo virusų nėštumo metu?

Kiekviena moteris, kuri laukiasi ar planuoja tai daryti, turi būti labai atsakinga ir pasiskiepyti. Visos nėščiosios, nepriklausomai nuo nėštumo laiko, turėtų vakcinuotis, ypač tos, kurios patenka į padidintos rizikos grupę, pavyzdžiui, serga astma, autoimuninėmis ligomis. Moksliniai tyrimai įrodo, kad skiepai apsaugo nuo gripo komplikacijų, kurios pavojingiausios pačiai motinai bei jos vaisiui. Gripo vakcina nekelia pavojaus besilaukiančioms moterims.

Vakcinuotis reiktų kasmet, nes gripo virusas mutuoja, todėl pernykštė vakcina gali būti visiškai nebeveiksminga. Gera žinia ta, kad žmonės turi kaupiamąjį imunitetą, vieną kartą persirgęs, kitą kartą, vaizdžiai tariant, tos pačios rūšies gripu nebesirgsi.

Medikė besilaukiančioms moterims rekomendavo vengti didelių žmonių sambūrių, nes viešose erdvėse labai lengva „pagauti" kokį nors virusą, o susirgus vaistų į vaistinę siųsti artimuosius.

Ką daryti susirgus gripu?

Dėl gripo komplikacijų nėščiajai gali grėsti įvairiausių širdies ir plaučių ligų komplikacijos. Didžiausią poveikį būsimam kūdikiui turi motinos karščiavimas. Vienas pagrindinių dalykų susirgus gripu - mažinti karštį. Nuo 37,5 laipsnių derėtų susirūpinti ir save stebėti, pasiekus 38, jau reikėtų mušti temperatūrą. Būtina gerti gydytojo paskirtus vaistus, antipiretikus ir neleisti karščiui pakilti aukščiau 38 laipsnių.

Simptomų gydymas

Mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia" vaistininkė Virgilija Bečelytė nėščiosioms pirmuosius peršalimo simptomus - nedidelį karščiavimą, bendrą organizmo silpnumą patarė gydyti įvairiomis arbatomis: liepžiedžių, aviečių, čiobrelių. Anot jos, sergant labai svarbu gerti kuo daugiau skysčių, daugiau ilsėtis, vėdinti ir drėkinti patalpas.

„Jei simptomai stiprėja, užgula nosį, prasideda sloga, itin efektyvu paburkusią nosies gleivinę plauti jūros vandeniu, fiziologiniu druskos tirpalu. Slogai nepraeinant, tinka vartoti vietinio poveikio purškalus, lašus į nosį - tačiau juos vartoti reikėtų ne ilgiau nei 3-5 dienas. Gerklės skausmą, sausą kosulį palengvina augalinės pastilės, atsikosėjimą skatina įvairūs sirupai, pavyzdžiui čiobrelių, svilarožių", - pasakojo vaistininkė.

V.Bečelytės teigimu, visi peršalimo simptomai nėštumo metu gana efektyviai gydomi homeopatiniais preparatais, bet juos ligonei būtinai turėtų paskirti gydytojas.

Kitos virusinės ligos ir jų pavojai nėštumo metu

Vėjaraupiai: Jeigu nėščioji, tarkime, turi vyresnį vaiką, kurį veda į darželį ar mokyklą, ten jai gresia didelė tikimybė užsikrėsti vėjaraupiais. Tos nėščiosios, kurios neturi imuniteto vėjaraupiams (nepersirgo vaikystėje, nėra skiepytos), ypač pažeidžiamos. Tyrimais nustatyta, jog apie 20 proc. moterų, susirgusių šia liga, išsivysto plaučių uždegimas, kuris gali baigtis mirtimi.

Citomegalo virusas: Šis virusas pasireiškia lengvais peršalimo simptomais, tačiau yra nepaprastai pavojingas nėščiajai, nes, susirgus pirmajame nėštumo trimestre, labai dažnai sukelia persileidimus. Citomegalo virusas perduodamas per kūno skysčių kontaktą. Naujagimis gimdamas gali užsikrėsti šiuo virusu. Jis pavojingas tuo, kad pasireiškia nebūtinai iš karto.

Raudonukė: Ši viruso sukelta liga pavojinga, nors daugeliui gali praeiti visiškai be simptomų - maždaug 25-50 proc. žmonių. Ir jie vis tiek yra užkrečiami, o nėščiajai susirgus raudonuke pasekmės gali būti liūdnos, ypač ūmiai užsikrėtus pirmajame nėštumo trimestre. Užsikrėtus iki 12 savaičių nėštumo, vaisiaus pažeidimo rizika - 50 proc. Liga perduodama oro lašeliniu būdu, didelė grėsmė ją pasičiupti sukiojantis tarp vaikų.

Hepatitas A: Hepatitas A labiau paplitęs Pietų šalyse, pas mus pasitaiko rečiau, nėštumui nėra labai grėsmingas.

Hepatitas B: Nuo hepatito B geriausia yra pasiskiepyti, visoms nėščiosioms atliekami šio viruso tyrimai. Jei susirgimas yra latentinis, jis paprastai nėštumui įtakos neturi, tik reikia nuolat stebėti, kaip funkcionuoja kepenys.

Herpes virusas: Viena iš penkių moterų yra šio viruso nešiotoja - I tipo (lūpinis), II tipo (genitalinis). Virusas migruoja į nervinius audinius: jei nėra aktyvus, nėra ir labai pavojingas, tik kartais pasireiškia.

Svarbu atsiminti

Pačioms pasiskirti vaistukų tikrai nereikėtų, bet kreiptis į gydytoją ir vartoti tokius, kokius jis paskirs, būtina. Jeigu gydytojas sako, kad neapsieisite be antibiotikų, vadinasi, taip ir yra. Nepamirškite sveikos mitybos, ypač kryžmažiedžių. Įvairiausių kopūstinių, gražgarsčių ir kitų žalių lapų, nes šis maistas lemia mūsų mikrobiomo būseną, o šis tiesiogiai veikia imunitetą.

Reklama perša gražų vaizdelį: jei blogai jautiesi, paimk kokio stebuklingo vaisto ir gyvenk kaip įprastai. Tokių stebuklų nebūna, o tie, kurie tuo tiki ir veržiasi į viešumą, elgiasi neatsakingai toliau platindami virusą ir taip sukeldami pavojų didžiausioms rizikos grupėms, tarp kurių yra ir besilaukiančios moterys.

žymės: #Nestumo

Panašus: