Mėnesinės - kiekvienos moters gyvenimo dalis, signalizuojanti apie sveiką organizmą ir vaisingumą. Visgi, kartais dėl tam tikrų ligų ar gyvenimo būdo pokyčių šis ciklas gali sutrikti. Kaip atpažinti, kada šie pokyčiai yra įprasti, o kada reikėtų apsilankyti pas gydytoją?
Noriu paminėti, kad šiame straipsnyje kalbėsiu apie natūralų ciklą, o ne tą, kuris vyksta naudojant kontraceptines priemones. Kiekvieną mėnesį vaisingo amžiaus merginos ar moters kūnas (nuo paauglystės, kai atsiranda menstruacijos, iki menopauzės, kai jos dingsta) patiria įvairius hormonų pokyčius tam, kad pasiruoštų nėštumui. Visa tai ir yra vadinama mėnesinių ar menstruaciniu ciklu. Kiekvienų mėnesinių ciklo metu subrandinamas ir iš kiaušidžių išlaisvinamas kiaušinėlis. Gimdos gleivinė išveša, prisipildo krauju ir gleivėmis. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, neprasideda nėštumas, gimdos gleivinė kartu su krauju bei gleivėmis pasišalina menstruacijų metu. Vėl prasideda kitas mėnesinių ciklas.
Dažniausiai jaunų merginų ciklas yra 21-45 dienos, o mėnesinės trunka 2-7 dienas. Pastoviausia ciklo trukmė yra 20-40 metų amžiaus, tada ciklas būna 28 (+-7) dienos, vėliau ciklas ima trumpėti, likus 10 metų iki menopauzės vėl gali atsirasti nereguliarumas. Ciklas neturėtų būti ilgesnis nei 35 dienos. Jei ciklas nuolatos yra ilgesnis, reiktų kreiptis į specialistą. Taip pat ciklas neturėtų būti trumpesnis nei 21 diena.
Mėnesinių ciklas nebūtinai turi būti griežtai tikslus, pvz., kiekvieną kartą vis 28 dienos tiksliai ir nei viena diena daugiau ar mažiau, arba kraujuoja būtent 5 dienas. Šioks toks svyravimas gali būti ir sveikoms moterims.
Remiantis Amerikos ginekologų koledžu (American College of Gynecologists), reguliarios mėnesinės yra svarbus ženklas, kad organizmas yra sveikas. Reguliarios menstruacijos taip pat geras ženklas, kad moteris turi ovuliaciją.
Menstruacijų pradžioje, pirmus vienerius ar dvejus metus, menstruacijų ciklas paprastai būna nereguliarus - tarp menstruacijų gali būti ir 3 mėnesių tarpas, ir ilgesnis, jos gali tęstis tik 2-3 dienas, kraujavimo gausumas gali svyruoti. Taip yra todėl, kad pradžioje ne kiekvieno ciklo metu įvyksta ovuliacija, kūnui reikia laiko prisiderinti prie hormonų pokyčių. Tačiau trečiaisiais metais jis nusistovi 95 procentams merginų.
Dažniausios priežastys, dėl kurių mėnesinės laikinai išsireguliuoja
Visi nukrypimai nuo normos yra vadinami nenormaliu kraujavimu iš gimdos. Tai gali būti ir nereguliarios mėnesinės, mėnesinių dingimas (antrinė amenorėja), prailgėjęs ar sutrumpėjęs ciklas, gausus ar/ir ilgas kraujavimas, kraujavimas tarp mėnesinių.
Dažnai mėnesinių ciklo svyravimą sukelia „nekaltos priežastys”, t.y. emocinis arba fizinis stresas: liga, trauma, operacija, kelionė lėktuvu, egzaminas, kraustymasis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Patiriant stresą, mūsų smegenų dalis - pagumburis siunčia signalus mūsų endokrininei sistemai, taip pat kiaušidėms, skydliaukei, antinksčiams, kad kyla pavojus, todėl laikinai „išjungiama“ reprodukcijos galimybė. Smegenys įvertina, kad tai nėra geras laikas ateiti vaikeliui, todėl dingsta mėnesinės. Tada užtenka ramiai luktelėti ir nebūtina atakuoti poliklinikos.
Gyvenančios lytinį gyvenimą moterys turėtų namuose atlikti nėštumo testą. Tačiau ciklui neatsistatant ar sutrikimams kartojantis, reikia apsilankyti pas ginekologą, aiškintis priežastis ir būtina gydyti, nes tai gali turėti įvairių nepageidaujamų pasekmių ateityje.
Ciklas gali tapti nereguliarus taip pat dėl staigaus ir didelio svorio netekimo, dietų, intensyvaus sporto. Jei esate sportininkė, pastebėsite, kad menstruacijų ciklas priklauso nuo fizinio krūvio. Per didelis fizinis krūvis gali būti silpnesnio kraujavimo priežastis, mažiau menstruacijų metuose, arba menstruacijos gali visai nepasirodyti. Menstruacijos sugrįžta nustojus intensyviai sportuoti keletą mėnesių.
Menstruacijos sutrinka ir dėl valgymo sutrikimų, tokių kaip anoreksija ar bulimija. Ankščiau buvo manoma, jog amenorėja priklauso nuo kūno masės indekso, tačiau dabar yra teigiama, kad ji priklauso nuo sunaudotos ir suvartotos energijos santykio. Tai reiškia, kad kiek suvartojama energijos, tiek jos ir turi sugrįžti į organizmą kalorijų pavidalu. Kai kalorijų suvartojama per mažai, organizmas „galvoja”, kad jis pradeda badauti, todėl išjungia hormoną, kuris atsakingas už ovuliaciją. Netgi vartojant pakankamai kalorijų, tačiau suvartojant per mažai angliavandenių, mėnesinės taip pat gali dingti.
Ne visoms moterims reikia vienodo angliavandenių kiekio, kai kurioms reikia mažiau, kai kurioms daugiau. Bet net ir pradėjus teisingai maitintis, menstruacijos gali sugrįžti tik po 3 mėnesių, nes folikulo kelionė iki ovuliacijos užtrunka 100 dienų. (Remiuosi Lara Briden knyga „Period Repair Manual“.)
Mūsų organizmas yra vientisa sistema, jei vienoje vietoje kas stringa, atsiliepia - kitoje. Pvz., skamba keistai, bet dėl įsisenėjusio karieso ar sinusito gali sutrikti mėnesinės, jos tapti skausmingos, dažnesnės ir pan. Taigi kartais reikia išsigydyti kitas ligas, ir ciklas tampa normalus.
Priežastys, dėl kurių mėnesinės gali nuolat būti nereguliarios
Šie klausimai gali padėti atsakyti, kodėl mėnesinės nereguliarios:
- Ar nesi pastojusi?
- Ar esi paauglė?
- Ar esi perimenopauzinio amžiaus (virš 40)?
- Ar maitini krūtimi?
- Ar turi kažkokių sveikatos sutrikimų?
Dažna pasikartojančių nereguliaraus ciklo priežastis yra skydliaukės ligos. Kai kurie vaistai, tokie kaip reguliuojantys kraujo spaudimą as stiprūs psichiatriniai vaistai, gali lemti nereguliarų ciklą. Ar pakankamai valgai? Ar esi vegetarė? Ar tavo hormonų balansas nėra išsiderinęs? Tai gali nustatyti tik gydytojas.
Kada kreiptis į specialistą
Jei moters ciklas yra trumpesnis nei 21 diena ar ilgesnis nei 35 dienos, kraujuojama ilgiau nei 8 dienas ar labai gausiai, reikia kreiptis į ginekologą ir aiškintis to priežastis. Gydytojas ginekologas atlieka visus reikiamus tyrimus, reikalingus mėnesinių ciklo sutrikimų priežastims įvertinti, tad pajutus pokyčius organizme reikėtų kreiptis į profesionalus.
Paauglėms pas gydytoją reiktų apsilankyti, jei brendimas prasidėjo anksčiau, nei 8 metų amžiaus, jei 14 metų amžiuje dar nėra nei vieno brendimo požymio, jei 16 metų dar neprasidėjo menstruacijos. Tai gali būti individualios fiziologinės priežastys, bet gali būti ir patologija, todėl reikalinga gydytojo konsultacija ir ištyrimas.
Ar nereguliarios mėnesinės gali būti pranašas kažkokių kitų ligų?
Taip, yra daug nenormalaus kraujavimo iš gimdos priežasčių. Tarp jų policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės patologija, hiperprolaktinemija, įvairūs navikai, Kušingo sindromas, tam tikrų vaistų poveikis, uždegimai, endometriozė, krešėjimo sutrikimai, diabetas, gimdos patologijos ir t.t..
Nemedikamentiniai būdai, kaip sureguliuoti ciklą
Reikia klausytis savo kūno, ką jis diktuoja: laikytis miego režimo, duoti jam pailsėti, ypač artėjant menstruacijoms bei menstruacijų metu (jeigu įmanoma nesiimti jokių svarbių ir sunkių darbų šiais periodais). Gerai yra reguliariai sportuoti, bet nealinti savęs. Sportas reguliuoja hormonų pusiausvyrą. Prieš menstruacijas ir mėnesinių metu (ypač tomis dienomis, kai gausiai kraujuojama) patratina lengvesnė mankšta, joga, pasivaikščiojimas gryname ore.
Labai svarbi visavertė mityba. Įvairios „keto“ dietos taip pat gali sutrikdyti menstruacijų ciklą, nes mums, moterims, reikia valgyti viską, ne tik riebalus ar baltymus, reikia ir angliavandenių ir krakmolo (taip, bulves valgyti galima). Mityba turi būti subalansuota, su maistu reikia gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų.
Stresas daro didžiulę įtaką menstruacijų ciklui. Nors trumpalaikis stresas žmogui yra naudingas, tačiau nuolatos patiriamas stresas išbalansuoja hormonų pusiausvyrą, sutrikdo moters ciklą, netgi sukelia ligas. Jeigu pagrindinė menstruacijų ciklo sutrikimo priežastis yra trumpalaikis stresas, situacija išsisprendžia pašalinus streso šaltinį. Tarkim, moteris pakeitė darbą ir dėl to jaudinasi. Tikėtina, kad ji greitai prisipras ir nebeliks papildomo dirgiklio. Kita situacija - jei ji iki išnaktų sėdi darbe, nepailsi ir neišsimiega, problema išsprendžiama, grįžus į normalų poilsio ir darbo režimą. Jei streso priežastis - santykiai su žmonėmis, galbūt reikia psichologo. Valdyti stresą gali padėti meditacija, masažas, kvėpavimo pratimai. Tokie vitaminai, kaip magnis, cinkas, B grupės, padeda susidoroti su stresu. Žinoma, nereikia skubėti pirkti papildų, nes geriausiai vitaminus mūsų organizmas pasisavina su maistu.
Kaip mėnesinių reguliarumą veikia amžius?
Kaip jau minėjau, dažniausiai jaunų merginų ciklas yra 21-45 dienos, o mėnesinės trunka 2-7 dienas. Pastoviausia ciklo trukmė yra 20-40 metų amžiaus, tada ciklas būna 28 (+-7) dienos, vėliau ciklas ima trumpėti, likus 10 metų iki menopauzės vėl gali atsirasti nereguliarumas.
Kodėl yra svarbu turėti reguliarų mėnesinių ciklą?
Tai yra veidrodis į tavo sveikatą. Geriausi moterų draugai - moteriškieji hormonai estrogenas ir progesteronas, kurių teisinga pusiausvyra lemia reguliarias menstruacijas, reguliarią ovuliaciją, normalią nuotaikų kaitą, gerą medžiagų apykaitą ir svorį, sveikus plaukus ir sveikus kaulus.
Planuojant vaikelį, moteris tampa aidesnė savo kūnui. Nuovargis, jautri krūtinė, noras į lovą kristi vos grįžus po darbo - visa tai jai gali sufleruoti apie būsimą nėštumą. Mėnesinių nebuvimas - vienas iš patikimiausių požymių, kad jūs nėščia. Tačiau jų dingimas gali būti susijęs ne tik su nėštumu. Kai kuriais atvejais mėnesinės dingsta dėl streso, hormoninių ligų.
Pasikeitusi krūtinė moterims taip pat signalizuoja apie galimą nėštumą. Dėl nėštumo metu vykstančių hormoninių pokyčių, krūtinė tampa didesnė, o krūties speneliai - didesni. Pykinimas irgi gali reikšti, jog jūsų svajonė tapti mama ima pildytis. Pykinimas skirtingoms moterims pasireiškia nevienodai. Vienoms jis būna pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais ir labiau kamuoja rytais. Kitas pykina labiau vakarais arba visos dienos metu. Kaip vieną iš nėštumo požymių, jį nurodo daug moterų.
Mieguistumas, jėgų neturėjimas gali reikšti nėštumą, tačiau taip pat jis gali kamuoti dėl pervargimo darbe, patirto streso. Tai irgi vienas iš galimų nėštumo požymių, paaiškinamas tuo, kad pastojus ima didėti gimda, ir ją laikantys gimdos raiščiai tempiasi. Jeigu moteris jaučia padidėjusį apetitą, norą valgyti „keistų” patiekalų, ji neretai suverčia kaltę nėštumui.
Vaistinėse parduodami nėštumo testai atliekami su moters šlapimu. Geriausiai tinka rytinis šlapimas. Šiuos testus rekomenduojama atlikti ne anksčiau kaip dvi savaitės po galimos pastojimo datos. Kiti tyrimai: Kraujo tyrimas, Gydytojo apžiūra ir ultragarso tyrimas.
Ne laiku prasidėjusios mėnesinės gali sukelti diskomfortą - sugadinti ilgai lauktas atostogas ar laisvalaikį, sujaukti kitus planus. Prasidėjus pirmosioms mėnesinėms, jos dažniausiai susireguliuoja per keletą metų nuo jų atsiradimo pradžios. Normalus mėnesinių ciklas yra 21-35 dienos, o kraujavimo trukmė svyruoja nuo 2 iki 7 dienų.
G. Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad stabiliausias mėnesinių ciklas stebimas tarp 20-40 m. amžiaus moterų. Pirmieji 3-5 m. nuo mėnesinių pradžios ir paskutiniai 10 m. Jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios jų ciklas ir kraujavimo trukmė svyruoja, tai normalu. Kreiptis į specialistą reiktų tada, jei ciklo trukmė staiga tapo trumpesnė nei 21 diena arba ilgesnė nei 35 dienos, jei mėnesinių ciklas staiga prarado bet kokį iki tol buvusį reguliarumą ir dėsningumą, jei kraujuojama daugiau nei 7-10 dienų, arba jei mėnesinių nebuvo 6 mėn.
Žinoma, kiekvienos moters mėnesinių trukmė gali būti skirtinga. Vienos kraujuoja 7 dienas, kitos vos 2-3 dienas. Susirūpinti reiktų, jei pavyzdžiui 3 dienų trukmės kraujavimas staiga pailgėjo iki 8 ar dar daugiau dienų ir tai nutiko ne vieną kartą, bet tampa tendencija.
Anot specialistės, mėnesinių reguliacija yra itin sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja tam tikros smegenų struktūros ir vidiniai lytiniai organai. Mėnesinių ciklo sutrikimų priežasčių gali būti daug ir įvairių, o tarp jų - tiek fizinės kilmės, tiek psichologinės kilmės negalavimai. Verta paminėti skydliaukės veiklos sutrikimus - dažniausiai mėnesinės sutrinka dėl nepakankamos skydliaukės funkcijos. Mėnesinių ciklas taip pat gali sutrikti sergant sunkiomis lėtinėmis ligomis, esant kai kurioms kiaušidžių patologijoms, kaip policistinių kiaušidžių sindromas, taip pat dėl gimdos miomų, polipų. Menstruacijos gali išsibalansuoti ir dėl gyvenimo būdo pokyčių, pavyzdžiui, griežtos dietos, didelio fizinio krūvio, streso ir įtampos.
G. Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad stresas, o ypač itin didelis stresas bei įtampa, gyvenimo sukrėtimai gali sutrikdyti iki tol buvusį reguliarų mėnesinių ciklą. Dažniausiai tai yra laikina - stresui praėjus, mėnesinės dažniausiai susireguliuoja savaime. Nėra atlikta didelių ir patikimų mokslinių tyrimų rodančių, kaip tiksliai stresas veikia mėnesines, bet pavienės, nedidelės apimties studijos arba paneigia, arba pagrindžia šį ryšį.
Jei moters simptomus įvertinęs ginekologas nustato, kad mėnesinių ciklas neatitinka normos, jį sureguliuoti reikia. Priemonės ciklo reguliavimui priklauso nuo moters amžiaus ir nuo ciklo sutrikimo priežasties. Pasak G. Denafaitės-Jaseliūnienės, vienais atvejais užtenka sudėtinių kontraceptinių tablečių, kitais atvejais galima rinktis hormoninę gimdos spiralę.
Gydytojas ginekologas atlieka visus reikiamus tyrimus, reikalingus mėnesinių ciklo sutrikimų priežastims įvertinti, tad pajutus pokyčius organizme reikėtų kreiptis į profesionalus. G. Denafaitė-Jaseliūnienė sako, kad sunerimti reikėtų pasikeitus ne tik mėnesinių ciklui, bet ir atsiradus kitiems požymiams. Skausmingos mėnesinės gali būti endometriozės požymis, taip pat skausmingumas gali būti sąlygotas gimdos miomų, kartais dėl dubens uždegiminės ligos, gimdos kaklelio patologijų ir kt. Reikėtų paminėti, kad skausmingos mėnesinės dažniau būdingos merginoms iki 20 m. amžiaus, negimdžiusioms, toms, kurios turi itin gausias mėnesines, taip pat pastebimas ir šeiminis polinkis. Priemonių sureguliuoti mėnesines ir sumažinti jų skausmingumą yra.
Ji atkreipia dėmesį, kad nereguliarios mėnesinės iš esmės netrukdo pastoti. Tačiau jei esant nereguliariam ciklui kartu diagnozuojamos tokios ligos kaip policistinių kiaušidžių sindromas arba endometriozė, pastoti gali būti sunkiau. Reikėtų paminėti, kad gydytojui visada lengviau skaičiuoti nėštumo trukmę ir nustatyti gimdymo terminą, kai mėnesinės būna reguliarios ir moteris žino paskutinių mėnesinių datą.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. Jonas Ališauskas pranešime spaudai pastebi, kad toli gražu ne visos moterys žino, kas yra menstruacijų norma. Gausus kraujavimas, ciklo sutrikimai gali signalizuoti ir apie ginekologines ligas.
Mėnesinės nėra liga. Tai natūrali moters endokrininių liaukų veiklos išraiška, rodanti, kad organizme vyksta fiziologiniai procesai. Jei moteris nėra nėščia, o menstruacijos išnyksta, reikėtų susirūpinti ir ieškoti ligos.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas sako, kad kiekvienos moters organizmas skiriasi, todėl griežto standarto, kokios turi būti menstruacijos, nėra. Paprastai mėnesinės apibrėžiamos trimis kriterijais - ciklo intervalu, trukme ir kraujavimo gausa. Norma laikoma, jei mėnesinių ciklas, skaičiuojant nuo pirmos dienos, trunka 28 d. +/- 7 d., taigi nuo 21 iki 35 d., kraujuojama 5-8 dienas, vieno ciklo metu moteris netenka iki 80 ml kraujo. Kraujavimo intensyvumas gali skirtis - vienoms mėnesinės prasideda staigiai ir gausiai, o nuo trečios dienos vis silpnėja, kitoms - kaip tik pirmos dienos būna lengvesnės, o intensyvesnis kraujavimas prasideda 3-4 dieną.
Svarbu, kad moteris stebėtų, kaip keičiasi ciklas. Jei mėnesinės smarkiai pagausėja, ciklas trumpėja, atsiranda ligi tol nebuvęs skausmas, tepimai, kraujavimai vidury ciklo, reikėtų būtinai pasikonsultuoti su ginekologu“, - sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. J.Ališauskas.
Kas pašalinama per menstruacijas?
Dažna mergina išsigąsta pajutusi, kad per mėnesines teka ne tik kraujas, bet ir pasirodo „audinio gabalėlių“, kurie kartais būna pilni kraujo, tarsi tamsaus kraujo krešuliai, o kartais šviesesni, tvirtesnės konsistencijos. Gydytojas J. Ališauskas paaiškino, kad menstruacinis turinys - tai ne tik kraujas, o tie „audinio gabalėliai“ yra atsiskyręs funkcinis gleivinės sluoksnis. Tai normalu, nes gimdos gleivinė po tam tikro laiko turi atsinaujinti.
Mėnesinių kraujas nėra šviesus kaip arterinis, jame neturėtų būti sukrešėjusio kraujo. Tamsiai rudos (šokolado) spalvos išskyros prieš ar po mėnesinių moterims taip pat kelia nerimą, nes dažniausiai tai yra vienas gimdos endometriozės simptomų. Anot gydytojo, rudos išskyros ne visais atvejais rodo endometriozę. Moteris turi stebėti, ar išskyrų nedaugėja. Jeigu vieną mėnesį jos pasirodė vieną dieną, o po pusmečio rudų tepliojimų atsiranda 3 dienos iki mėnesinių, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, sako akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.
Pora kraujo lašelių ovuliacijos metu (apie ciklo vidurį) taip pat gali būti laikoma norma, bet, siekiant atmesti ginekologines patologijas, patariama atlikti vidinių lytinių organų echoskopinį tyrimą. Labai gerai, jei moteris rašo menstruacijų kalendorių. Tam galima naudoti net telefono programėlę. Kalendoriuje galima fiksuoti visus mėnesinių požymius - tepliojimus, skausmus, neciklinius kraujavimus. Kasmetės ginekologo konsultacijos metu tokia informacija yra labai vertinga.
Higiena menstruacijų metu
Kadangi mėnesinės - ne liga, o šiais laikais yra įvairių higienos priemonių, ciklas netrukdo moteriai gyventi visaverčio gyvenimo. Gydytojai rekomenduoja pirmosiomis gausesnių mėnesinių dienomis naudoti įklotus ir leisti natūraliai šalintis menstruaciniam turiniui. Tamponai tinka paskutinėmis ciklo dienomis, kai mėnesinės būna nebe tokios gausios.
Mėnesinių metu nerekomenduojama lankytis karštose pirtyse, baseinuose, maudytis vandens telkiniuose. Lytiniai santykiai nėra draudžiami, bet reikia turėti omeny, kad, esant atviram gimdos kakleliui, infekcijos patekimo rizika yra didesnė. Tai yra daugiau estetikos ir poros susitarimo klausimas - jei vienam iš partnerių tai nepriimtina, reikėtų palūkėti.
Nenormalūs kraujavimai iš gimdos
Moters ciklas gali būti reguliarus, bet mėnesinės - labai gausios. Tai laikoma nebe mėnesinėmis, o nenormaliu kraujavimu iš gimdos. Patologija taip pat laikoma, jei moters ciklas yra sutrikęs, mėnesinės nereguliarios, kraujuoja ciklo viduryje. Nenormalų kraujavimą gali lemti struktūriniai pokyčiai gimdoje arba funkciniai organizmo sutrikimai“, - aiškino Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.
Struktūriniai pokyčiai gimdoje - tai gimdos polipai, endometriozė, miomos ir gimdos gleivinės onkologinės ligos. Jeigu gimdoje auga miomos, kraujuoja labai gausiai su krešuliais, moteriai vystosi mažakraujystė. Polipai ir endometriozė pasireiškia tepimais prieš ir po mėnesinių, šiek tiek gausesnėmis mėnesinėmis, o sergant gimdos gleivinės onkologine liga, atsiranda negausių neciklinių kraujavimų.
Funkcinius sutrikimus dažniausiai lemia hormoniniai endokrininiai moters organizmo pokyčiai. Funkciniams sutrikimams priskiriami kraujo krešėjimo, kiaušidžių funkcijos sutrikimai, biocheminiai gimdos gleivinės pokyčiai, įvairių vaistų poveikis. Jei sutrinka kiaušidžių funkcija, moteriai nebevyksta ovuliacija, kuri kartu su progesteronu ruošia gimdos gleivinę tiek apvaisinimui, tiek mėnesinėms. Jei gimdos gleivinė nepasiruošia normalioms mėnesinėms, jos tampa nereguliarios, retos, bet kai prasideda, kraujuoja labai gausiai.
Kraujo krešėjimo sutrikimai labai aiškiai pasireiškia mėnesinių metu, dažnai ginekologas, neaptikęs kitų intensyvaus kraujavimo priežasčių, pvz., miomų, siunčia moterį pas hematologą, kuris nustato krešėjimo sutrikimus. Nenormalaus kraujavimo iš gimdos priežastis reikia šalinti, nes tai gali turėti įtakos moters vaisingumui.
Aplinkos poveikis moters ciklui
Menstruacijos yra be galo sudėtingas procesas, jame dalyvauja visa organų grandinė, pradedant smegenimis, endokrininėmis liaukomis ir baigiant gimda. Stresas, dideli krūviai, stiprios emocijos turi nepaprastai didelės įtakos moters endokrininei sistemai, todėl gali sutrikti ciklas. Per sesijas padaugėja pacienčių studenčių, mėnesinės taip pat gali sutrikti po intensyvių kelionių, ypač keičiant klimato juostas. Ateina moterys, kurioms ciklas sutrinka netgi po svarbių susirinkimų darbe“, - sakė akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas. Tačiau, praėjus stresui, organizmo balansas atsikuria ir menstruacijos tampa reguliarios.
Kitas dažnai pasitaikantis atvejis, kai sutrinka ar visai išnyksta mėnesinės, - dietos. Gamtoje taip jau sutvarkyta - jei dietų alinamas moters organizmas negali subrandinti vaisiaus, ši funkcija tarsi užblokuojama, mėnesinės dingsta. Panašūs sutrikimai galimi ir jeigu moteris labai greitai priauga svorio.
Kontraceptikai - už ir prieš
Kontraceptiniai vaistai gali būti vartojami gydymo tikslais, pvz., gydant endometriozę arba kaip apsauga nuo nepageidaujamo nėštumo. Vartojant kontraceptikus, mėnesinės tampa negausios, reguliarios. Ši vaistų grupė nuolat yra „po mikroskopu“, 100 mln. moterų vartoja juos kasdien. Žinoma, kaip ir kiekvienas vaistas, kontraceptikai turi šalutinį poveikį - sukelia netikro nėštumo būseną, sumažina moters libido, todėl jų nereikėtų vartoti profilaktiškai. Tačiau jei lyginsime kontraceptikų poveikį su nepageidaujamo nėštumo nutraukimu, svarstyklės kryps kontraceptikų naudai. Nors diskutuojant pasigirsta įvairių argumentų, mokslinių tyrimų, įrodančių, kad kontraceptikai žaloja moters fiziologiją ir sumažina galimybę pastoti ateityje, nėra. Bet kuriuo atveju kontraceptikus turi paskirti tik gydytojas ginekologas“, - sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Vaiko teisės Lietuvoje: Ką Kiekvienas Tėvas Ir Vaikas Privalo Žinoti!
- Ar Vaikas Gali Neturėti Teisių Į Savo Vaiką? Sužinokite Svarbiausią Teisinę Tiesą!
- Kaip Įsimylėti Vaiką: Amžiaus Etapai, Jausmai ir Tėvų Svarbiausias Vaidmuo
- Nedarbo Išmoka Lietuvoje: Sužinokite Viskas Apie Motinystės Išmokas ir Svarbiausius Faktus!
- Kaip Išsirinkti Tobulą Vaiko Mokyklinį Krepšelį: Nepakeičiami Patarimai Tėvams!