Šilauogės - itin naudingos uogos, kilusios iš Šiaurės Amerikos, ir tai labai sveikas užkandis, todėl šilauogių valgymas labai skatintinas. Ne be reikalo ir literatūroje gausu liaupsių šiai skaniai uogai, mat jos ne tik išvaizdžios, bet ir labai naudingos mūsų sveikatai.
Šilauogės išsiskiria ypatingai vertinga sudėtimi ir tarp daugelio maisto produktų pirmauja antioksidantų kiekiu. Jau daugybe mokslinių tyrimų įrodyta, kad antioksidantai vaidina svarbų vaidmenį jaunystės išsaugojime - jų poveikis stabdo senėjimo procesus.
Sodinės šilauogės vertinamos ir dėl to, kad jos itin tinkamos alergiškiems žmonėms. Alergiškų pacientų (ypač vaikų) mityboje jomis rekomenduojama pakeisti dažniausiai alergijas sukeliančias uogas ir vaisius, pavyzdžiui, braškes, vyšnias, juoduosius serbentus, citrusinius ar egzotinius vaisius. Šilauogės rekomenduojamos diabetikams, mat maždaug pusę sudėtyje esančių natūralių cukrų sudaro fruktozė. Šios uogos nėra labai saldžios, jų skonis švelnus ir malonus.
Sodines šilauoges reikėtų valgyti šviežias - tokiu būdu neprarandama vertingųjų medžiagų. Šaldant taip pat išsaugojama didžioji dalis gerųjų savybių, tačiau nepatariama šių uogų virti ar kitaip kaitinti. Bent 100 gramų uogų per parą ypatingai praturtina mitybą.
Šilauogių sudėtis ir naudingosios savybės
Sodinėse šilauogėse yra organinių rūgščių, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų (makroelementų ir mikroelementų), biologiškai aktyvių sudėtinių dalių, iš kurių itin svarbų vaidmenį vaidina flavonoidai. Šilauogių sudėtis šiek tiek svyruoja priklausomai nuo jų rūšies. Jose randama pektininių medžiagų, kurios pasižymi organizmą valančiu poveikiu. Pektinai sugeba surišti ir iš virškinimo trakto pašalinti kenksmingas medžiagas, pavyzdžiui, sunkiuosius metalus. Biologiškai aktyvios medžiagos padeda gerinti virškinimo procesus.
Šilauogėse yra įvairiausių vitaminų, tarp jų - A, C, E, K, B grupės vitaminų. Vandenyje tirpus vitaminas C ir riebaluose tirpūs vitaminai A ir E yra vieni stipriausių gamtoje žinomų antioksidantų. Randama ir folio rūgšties, kuri svarbi daugeliui organizmo biocheminių reakcijų. Didesnis folio rūgšties kiekis reikalingas nėščioms ir žindančioms moterims, nes ji svarbi vystymuisi bei augimui, ląstelių atsinaujinimui, pilnaverčiam nervinės sistemos funkcionavimui ir daugeliui kitų gyvybinių procesų.
Iš makroelementų išsiskiria kalis - jo šilauogėse daugiausiai. Kalis labai svarbus normaliai širdies ir kraujagyslių veiklai, skysčių ir energijos apykaitai, raumenų darbui. Taip pat yra kalcio, fosforo, natrio, geležies, vario, mangano, cinko.
Kitos biologiškai aktyvios medžiagos (antocianinais vadinami natūralūs augaliniai pigmentai, kiti fenoliniai junginiai) turi regėjimą gerinančių savybių, saugo nuo laisvųjų radikalo poveikio, mažina uždegiminių procesų vystymąsi.
Šilauogės nėštumo metu
Šilauogės yra puikus folio rūgšties šaltinis, todėl jos labai teigiamai veikia vaisiaus vystymąsi nėštumo metu. Šiose nedidelėse uogose taip pat gausu kalio, kuris labai svarbus kraujo spaudimo kontrolei laukiantis kūdikio. Aukštas kraujospūdis gali paskatinti nėštumo komplikacija laikomą preeklampsiją, tad labai svarbu kontroliuoti besilaukiančios moters kraujo spaudimą.
Uogose taip pat gausu vitamino C, kalcio ir kitų maistinių medžiagų. O šilauogėse esanti ląsteliena taip pat gali užkirsti kelią tokiems nemaloniems nėštumo reiškiniams, kaip vidurių užkietėjimas ar hemorojus.
Cinkas besivystančiam kūdikiui taip pat labai svarbus. Jis padeda formuotis imuninei sistemai, skonio, regos ir uoslės pojūčiams, nuo jo priklauso kraujo krešėjimas ir vaisingumas. Cinko atsargas galima papildyti dažniau valgant vynuoges, pupeles, brokolius. Nepakeičiamas cinko šaltinis - šilauogės.
Kitos šilauogių savybės
JAV Žemės ūkio departamento Žmogaus mitybos centro mokslininkai šilauoges išskiria kaip kultūrą, kuri geriausiai iš žmogaus organizmo išvalo kenksmingus medžiagų apykaitos produktus, žinomus laisvųjų radikalų pavadinimu. Atlikus įvairius tyrimus su šiomis uogomis taip pat buvo aptikta kitų cheminių medžiagų, kurios mažina žalingą cholesterolio kiekį kraujyje ir apsaugo nuo pavojingų šlapimo pūslės infekcijų.
Šilauogės, kartu su kitais spalvotais vaisiais ir daržovėmis, turi didelį kiekį antioksidantų. Šios cheminės medžiagos padeda iš kraujo išvalyti laisvuosius radikalus, kurie gali pakenkti ląstelių membranoms ir DNR proceso, kuris vadinamas oksidaciniu stresu, metu. Laisvieji radikalai yra daugelio fizinių senėjimo požymių priežastis.
Šilauogės gali sumažinti vadinamojo „blogojo“ cholesterolio kiekį, kuris skatina širdies ir kraujagyslių ligas bei širdies smūgį. Be to, šilauogėse esančios cheminės medžiagos gerina akies kapiliarų elastingumą ir pralaidumą, todėl pagerėja naktinis matymas.
Šilauogių veislės VDU Botanikos sode
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode jau ima nokti šilauogės. Nors jų sulaukta gerokai vėliau nei įprasta, gausiai uogomis apkibusios šakelės žada gerą derlių.
„Šiemet uogų derlius stipriai vėluoja, kai kurių veislių - net apie dvi savaites. Tokia jau šių metų pavasario ir pirmosios vasaros pusės įtaka. Tačiau uogų derlius bus geras, nes šilauogė yra pakankamai atspari pavasario šalnoms, kurios dažnai nušaldo kitų sodo augalų žiedus Lietuvoje“, - sakė VDU Botanikos sodo Pomologijos kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.
Ankstyvųjų uogų VDU Botanikos sode paprastai sulaukiama pirmąjį liepos dešimtadienį. Anksčiausiai sunoksta lietuviškos veislės 'Danutė' ir 'Freda' bei siauralapės šilauogės, po 5-7 d. pradeda spalvintis uogos ant aukštaūgės šilauogės veislių krūmų 'Duke', 'Earliblue', 'Chanticleer'. Vėlyvosios veislės 'Aurora', 'Liberty', 'Lateblue' uogas nokina rugsėjo ar net spalio mėnesiais, mūsų klimato sąlygomis jos pilnai taip ir nesunoksta.
Dalį išskirtinės šilauogių kolekcijos veislių Botanikos sodas gavo tiesiai iš JAV Oregono Korvalio augalų genetinės medžiagos saugyklos (National Clonal Germplasm Repository). Tai, anot dr. L. Česonienės, užtikrina veislių autentiškumą. VDU Botanikos sodo šilauogių kolekcijoje auga ir pačios pirmosios JAV išvestos veislės, ir naujausios veislės.
„Galime palyginti, kokį ilgą atrankos kelią praėjo šis augalas. Tai labai akivaizdu, lyginant laukines kolekcijoje auginamas rūšis, kurių uogos smulkios ir primena mūsų miškuose augančias mėlynes, ir iki 3 cm uogas nokinančias naujas veisles“, - dr. L. Česonienė.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad VDU Botanikos sodas yra pirmųjų lietuviškų šilauogių veislių selekcijos vieta: tik čia šios veislės gali būti dauginamos, nes Valstybinė augalininkystės tarnyba yra suteikusi teisinę apsaugą iki 2042 m.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Vaikiškų Prekių Parduotuvės Telšiuose: Atrask Geriausius Žaislus Savo Vaikui!
- Neįtikėtinos Rankų Darbo Gimtadienio Atvirukų Idėjos, Kurios Sužavės Kiekvieną!