Ar egzistuoja gyvenimas po mirties? Ar siela geba atgimti iš naujo? Šis esminis klausimas daro milžinišką įtaką žmonių gyvenimui. Ilgą laiką atsakymus į šiuos klausimus atsakydavo religijos ir tik nedaugelis žmonių patirdavo asmeninę patirtį. Dažniausiai tai būdavo aukšto dvasingumo žmonės.
Reinkarnacija - tai sielos gebėjimas (dvasios, dživos, dživatmos, „Aš“, proto) įgauti po mirties naują gimimą, įgaunant naują kūną. „Pas tave nėra sielos. Tu - siela. Pas tave yra kūnas“ - K. S.
Religiniai Ir Filosofiniai Reinkarnacijos Aspektai
Bendrai priimta laikyti, kad senos rytų religijos, kaip induizmas, džainizmas, budizmas ir sikhizmas remiasi karmos ir reinkarnacijos suvokimais ir viskame mato dvasinę sudedamąją dalį: ne tik žmonėse, tačiau ir gyvūnuose, augaluose. Budistų ir induistų tekstuose galima rasti Sansaros rato aprašymus, kuris sudarytas iš šešių pasaulių, kurie tiesiogiai susiję: pragarų pasauliai, alkanų sielų arba pretų pasauliai, gyvūnų pasauliai, žmonių pasauliai, kariaujančių pusdievių arba asurų pasauliai ir dievų pasauliai. Pats žodis „sansara“ verčiamas kaip perėjimas, pastovus pakartotinas sukimasis ratu.
Būtybės atgimsta šiame pasaulyje iš pasaulio į pasaulį atitinkamai pagal savo gerus arba negerus darbus, veiksmus - karmą. Mahabharatos ir Ramajanos tekstuose, herojiškuose epuose, kalbama apie daugelį Dievų atgimimų žemiškuose kūnuose tam, kad atliktų vieną ar kitą misiją arba atidirbtų karmą.
Vakarų religijos - islamas, judaizmas, zoroastrizmas, krikščionybė - skaito, kad žmogus gyvena vieną kartą ir po mirties patenka arba į pragarą, arba į rojų. Šiuo atveju dieviškumas atskiriamas nuo pasaulietiškumo. Tačiau yra liudijimai, kad krikščionybė iš pat pradžių pripažindavo reinkarnaciją ir tik 325 mūsų eros metais Romos imperatorius Konstantinas Didysis išbraukė iš Naujojo testamento viską, kas lietė reinkarnaciją. Pagal kitą versiją, reinkarnacijos panaikinimas įvyko Antrajame Konstantinopolio suvažiavime 553 mūsų eros metais. Tikėjimo postulatai buvo tiek griežti, kad abejojantys būdavo persekiojami ir egzekucionuojami. Visiems žinoma istorija apie Džordaną Bruno, kuriam įvykdyta mirties bausmė 1600 metais už savo idėjas, įskaitant ir už tikėjimą į reinkarnaciją. Netgi mūsų laiku Romos katalikų bažnyčios inkvizitorių veiksmus laiko pateisinamus santykyje į Džordaną.
Stebėtina, tačiau nežiūrint į žiaurią bažnyčios poziciją, reikšminga šiuolaikinių krikščionių dalis tiki į reinkarnaciją. Dėl ko šis požiūris taip atsišaukia žmonių širdyse? Galbūt, dalykas tame, kad pragaro ir rojaus koncepcija pakankamai žiauri ir į ją sunku sudėti daugybę gyvenimiškų situaciją.
Senovės Graikai buvo pirmieji, kurie pradėjo kalbėti apie sielos persikūnijimą iš mokslinio požiūrio taško. Ten buvo įvestas terminas „metempsihozė“, kuris graikų kalba reiškia „pakartotinis sielos persikėlimas“, tai yra sielos įsikūnijimas. Ši tema jaudino daugelio didingų to laiko filosofų protų: Pitagorą, Platoną, Aristotelį, Heraklitą. Tarp žinomų mąstytojų reinkarnaciją pripažino Fransua Volteras, Artūras Šopenhaueris, Johanas Getė, Onorė de Balzakas. Vėliau prie jų prisijungė Radjardas Kiplingas, Salvadoras Dali, Viktoras Hugo, Dž. D.
Moksliniai Reinkarnacijos Įrodymai
Vienas iš pirmųjų mokslui atvėrusių reinkarnaciją yra daktaras Jan Stivenson, psichiatrijos skyriaus vadovas. Jis nagrinėjo vaikų praėjusių gyvenimų prisiminimus, nes manė, kad pas juos per daug mažai gyvenimiškos patirties, kad išgalvotų savo istorijas. Jam pavyko patvirtinti daugiau nei 2000 reinkarnacijos atvejų. Dažniausiai vaikai aprašydavo savo praėjusį gyvenimą, prisimindavo savo vardą, buvusius tėvus, šeimos narius, aprašydavo gyvenimo vietą detalėse. Jie galėjo prisiminti, kaip ir kokiose sąlygose numirė, labai dažnai tai buvo prievartinė arba priešlaikinė mirtis.
Buvo išaiškinta, kad kitame gyvenime šie žmonės pernešdavo žymas apie šiuos įvykius apgamų pavidalu tose vietose, kuriuose buvo mirtinai sužaloti, o taip pat įvairias baimes ir fobijas, susijusias su jų mirties momentu. Stivensonas buvo išnagrinėjęs atvejus, kai vaikas prisimindavo savo žudiką arba kažkokias niekam nežinomas šeimynines paslaptis.
Buvo išsiaiškinta, kad iš praėjusių gyvenimų galima pernešti su savimi įgūdžius ir patirtį kažkokioje veikloje, ką įprastai vadina talentu arba polinkiu į kažką. Pas daugelį vaikų pasireikšdavo ksenoglosija - kai jie pradėdavo laisvai kalbėti visiškai jiems nepažįstama kalba arba net jos senoviniame analoge. Iš gyvenimo į gyvenimą galima pernešti išvaizdos ypatumus, veido bruožus ir dažnai lytį. Dr. Dabartiniu momentu Dr. Stivensono tyrimus tęsia Dr. Džimas Takeris, ypač studijuodamas apgamus ir jų ryšį su praėjusiais gyvenimais. Iš praėjusių gyvenimų gali persiduoti ne tik apgamai, tačiau ir įvairios žymės, defektai ir kiti požymiai.
Kitos rūšies tyrimus darė psichiatras Brajanas Vaisas. Savo karjeros pradžioje Brajanas su netikėjimu žiūrėjo į parapsichologijos srities tyrimus, nors jie jau vyko tuo metu geriausiuose šalies universitetuose. Jo pasaulėžiūroje staigūs pokyčiai įvyko po susitikimo su Ketrin - paciente, kurios gydymu jis užsiiminėjo. Pas ją buvo dvi stiprios fobijos: baimė nuskęsti ir baimė uždusti. Bandydamas išsiaiškinti su jos baimėmis, daktaras Vaisas per hipnozę išgirdo iš Ketrin apie jos detalų praėjusį gimimą, nesukeliantį priežasčių abejonėms Praėjusiame gyvenime 1863 metais iki Kristaus gimimo Ketrin buvo egiptietė, jos dukterėčia buvo jos dukra. Dr. Vaisas mąstė logiškai, atmesdamas visas jam žinomas psichines diagnozes, nes nerado jiems atitinkančių simptomų.
Ketrin prisiminė dar vieną savo gimimą: Luiza Ispanijoje 1756 metais, o 1586 metais iki Kristaus gimimo buvo Diogeno (Dr. Po vieno iš seansų Ketrin pradėjo kalbėti apie būseną tarp gimimo ir mirties. Ji lyg perdavinėjo informaciją apie pasaulio sandarą, apie egzistavimo prasmę, apie asmeninio tobulėjimo svarbą. Apie tai, kad išsivysčiusios sielos tampa mokytojais.
Yra daug prielaidų apie vieningos informacinės erdvės egzistavimą, saugantį žinias apie visus praeities ir ateities įvykius. Šios žinios užrašytos Gyvenimo knygoje arba Akašos Chronikose. Ką žmogui duoda asmeninio nemirtingumo suvokimas, galimybė atgimti vėl ir vėl? Pagal daktaro Vaiso žodžius, šios žinios duoda vidinę ramybę, vidinį susitaikymą, pradingsta asmeninės mirties, baimė, artimųjų praradimo skausmas pasikeičia liūdesiu nuo išsiskyrimo su jais, keičiasi gyvenimo tikslai, atsiranda viltis ir laimės pojūtis.
Daktaras Džoel Whitton užsiiminėjo ne tik praėjusių gyvenimų nagrinėjimu, tačiau ir pomirtiniu periodu arba bardo. Jo knyga „Gyvenimas tarp gyvenimų“ aprašo žmonių tyrimus, kurie buvo po hipnoze ir perduodavo informaciją ne tik apie savo praėjusius gyvenimus, tačiau ir būdami erdvėje tarp gyvenimų. Jis įvedė suvokimą „metasąmonė“ - būsena, kurioje būna žmogus po eilinės mirties, tačiau iki būsimo gimimo. Šioje būsenoje nėra nei laiko, nei erdvės, kaip mes suvokiame.
Taip pat, kaip ir daktaras Vaisas, daktaras Whitton ir paskui taip pat jo kolega Džo Fišeris įvesdavo pacientus į hipnozės būseną, pravesdavo juos per praėjusius gyvenimus, rasdavo fobijų priežastis įvykusiuose įvykiuose ir tuo pačiu išgydydavo simptomus dabartiniame gyvenime. Tiriamoje grupėje buvo atrinkti visiškai įvairių kategorijų ir tikėjimų žmonės. Pas vieną iš Kanados kilmės pacientų, nuo gimimo buvo angliškas akcentas. Kartu su tuo jis labai bijojo sulaužyti koją, kai tam nebuvo jokių priežasčių ir bijojo skraidyti. Prie viso to jį stipriai domino kankinimai. Jaunystėje jis staiga pamatė save vienoje patalpoje su nacistu. Būdamas seanse, kanadietis prisiminė praėjusį gyvenimą. Jis buvo anglų lakūnas Antrojo pasaulinio karo metu, buvo numuštas virš Vokietijos, sužeistas į koją ir pagautas į nelaisvę.
Auros Fotografija Ir Sielos Atsiskyrimas
Daugybę metų buvo atliekama begalė tyrimų, sukurta speciali kompiuterinė programa, kuri gali atvaizduoti ne tik pačią aurą, jos virpesius, bet ir kitimą. Taigi auros fotografija suteikė galimybę objektyviai užfiksuoti žmonių, gyvūnų, augalų auras bei čakras, taip pat sužinoti savo fizinės, dvasinės, emocinės, psichinės sveikatos būklę. Svarbiausia, šis metodas tik patvirtino faktą, kad nesame vien materija: oda, kaulai, kepenys, širdis... Kad egzistuoja subtilusis kūnas, siela, dvasia. Kad energiją skleidžia ir akmenys, ir augalai.
Rusų mokslininkas K. Korotkovas, kuris maždaug prieš penkiasdešimt metų patobulino rusų tyrėjo S. Kirliano auros fotografavimo metodą ir sukūrė specialų prietaisą, ilgus metus pašventė aurų ir sielų tyrinėjimui. Taikant šį metodą, jam su kitais mokslininkais pavyko užfiksuoti žmogaus sielos atsiskyrimo nuo fizinio kūno momentą. Atlikus begalę eksperimentų, buvo pastebėta kad nuo mirusiųjų dar kurį laiką sklisdavo energija, kad energijos pulsavimas išnykdavo neiškart. Įdomiausia tai, kad natūralia mirtimi mirusių žmonių energijos sklidimo kreivė maždaug parą ar dvi (ilgiausiai tris) visada būdavo tolygi, visais atvejais panaši, o savižudžių ir netikėtai mirusiųjų energija šokinėdavo aukštyn žemyn, tarsi kažkokia nematoma, sutrikusi jėga nenorėtų palikti kūno. Ne sava mirtimi mirusių žmonių auros švytėjimas trukdavo ilgiausiai ir būdavo ryškesnis.
Dabar, kai fizikams pavyko įžvelgti kitus realybės lygmenis, imta kalbėti, kad žmogus - jungiamoji grandis tarp materialaus ir energoinformacinio pasaulių. Taigi sielą galima būtų apibūdinti kaip tam tikros aukštesnės rūšies energiją, kurią taip pat sudaro informacija bei sąmonė. Tai nieko nauja, nes ir daugelis įvairių religijos skelbia, kad egzistuoja siela, kuri po fizinės mirties palieka kūną. Tik smagu, kad tai pagaliau pamažu pripažįsta ir mokslas. Tyrinėjimai tęsiasi.
Sielų tyrinėtojams dar didesnį susidomėjimą kelia tai, kur telkiasi žmogaus siela. Anot parapsichologų, fiziniame lygmenyje siela įsitvirtina žmogaus širdyje, o energoinformaciniame - prie kūno energinių centrų.
Sielos Įsikūnijimas Ir Naujagimiai
Seniau buvo manoma, kad žmogaus siela koncentruojasi smegenyse. Tačiau tokios minties atsisakyti privertė faktas, kuris buvo aprašytas spaudoje. Dar prieš antrąjį Pasaulinį karą JAV gimė kūdikis be galvos smegenų. Tačiau medikai apie tai sužinojo tik po jo mirties atlikus skrodimą. Daugiau kaip dvidešimt dienų išgyvenęs naujagimis, nepaisant to, kad neturėjo smegenų, elgėsi kaip įprasti kūdikiai: miegojo, valgė, verkė. Specialistų teigimų, siela telkiasi žmogaus širdyje. Kol ji plaka, siela nepalieka kūno. Tai patvirtina ir mokslininkų surinkti faktai.
Anot užsienio spaudos, rami mergina, kuriai buvo persodinta avarijoje žuvusio vaikino širdis, pamėgo važinėtis motociklu, ėmė klausytis trankios muzikos, valgyti mėsą, nors anksčiau buvo vegetarė. Kai ji pasidomėjo, kokio donoro širdis plaka jos krūtinėje, paaiškėjo, kad jis buvo baikeris, mėgo audringą gyvenimą ir dievino keptus vištų sparnelius bei alų. Tokių atvejų yra ne vienas. Remdamiesi faktais ir sukaupta informacija, kai kurie mokslininkai teigia, kad informacija apie asmenybę, žmogaus charakterį ir temperamentą yra užkoduota širdies ląstelėse.
JAV mokslininkas, psichologijos daktaras, hipnoterapijos specialistas, kelių JAV universitetų dėstytojas Michaelis Newtonas, visą savo gyvenimą pašventė sielų tyrinėjimams. Per hipnozės seansus grąžindamas pacientus ne tik į praėjusius gyvenimus, bet ir gyvenimą po mirties, jis sukaupė daug informacijos, anot jo, visų išgyvenimai ir prisiminimai labai panašūs. Surinkęs daugybę faktų, mokslininkas teigia, kad mirties akimirką mūsų siela atsiskiria nuo kūno. Jei ji turi nemažai praeitų gyvenimų patirties, tada iškart suvokia, jog yra laisva ir gali vykti „namo“, t. y. anapus, kur neegzistuoja laikas. Tai, ką žmonės, patyrę klinikinę mirtį pasakoja apie šviesos tunelį, tėra sielos kelias, vedantis ją iš ten, kur ji ir atėjo. Yra sielų, kurios trumpam pasilieka savo mirties vietoje. Kai kurios įstringa tarp žemiškojo ir anapusio pasaulio, nes nenori skirtis su artimaisiais.
Anot pomirtinio gyvenimo tyrinėtojų, siela reinkarnuoja, t. y. gali įsikūnyti į fizinį kūną tiek kartų, kol pasiekia atitinkamą tobulumo lygį. Su fiziniu kūnu ji susilieja dar vaisiui esant motinos įsčiose. Ir tai, kad siela sveria 21,3 gramo, nevisai tiesa. Anot kai kurių specialistų, siela yra beformė, besvorė būtybė, energija, turinti sąmonę.
Sielos Lygiai Ir Tobulėjimas
Sielos skiriasi pagal savo brandą. Kai kurie vaikai nuo mažens elgiasi kaip seni žmonės: yra rimti, brandūs, atsakingi. Jie nemėgsta žaisti su bendraamžiais, labiau domisi egzistenciniais klausimais. Sielas būtų galima suskirstyti į vaikiškas, jaunas, brandžias ir senas. Dar yra transcendentinės sielos, kurios ateina įsikūnyti kaip žmonijos mokytojai, vedliai, asmeninės problemos jų nedomina.
Kaip atskirti, kokią sielą turi žmogus? Tai nėra sunku. Tiesiog reikia atsakyti į klausimą, kokios žmogaus vertybės, ir turėsite atsakymą, kokio amžiaus jo siela. Vaikiškai sielai svarbiausia - saugumas, išlikimo garantijos. Jaunai - garbė ir pinigai, drąsa, galimybė išsiskirti, pasirodyti. Brandžiai - meilė ir kūryba. Senai - išmintis, dvasiniai dalykai.
Tobulėjimas vyksta veikiant karmos - veiksmo ir atoveiksmio - dėsniui. Ką nors darydami, ypač kartodami veiksmą, formuojame įprotį. Taigi darydami gera, formuojame gerąją karmą, t. y. gero veiksmo įprotį, o darydami pikta - blogąją karmą. Esame laisvi ir galime daryti, ką norime. Vis dėlto už tai teks sumokėti. Tai, ką padarėme, turėsime išgyventi ir patys, t. y. patirti kitą lazdos galą, išlyginti karmos svarstykles. Kaip galima sumažinti neigiamas praeitų gyvenimų pasekmes? Darant gerus darbus ir laikantis etikos, pagrindinių bendražmogiškų priesakų.
Žmogui tobulėjant, plečiasi, didėja ir siela, ji nuo žemesnių energinių centrų stiebiasi vis aukštyn. Teigiama, kad nušvitusios, aukštą dvasingumo laipsnį pasiekusio žmogaus siela išsiplečia iki pat viršugalvio. Jo aura tampa ypač ryški, spindinti. Tokie žmonės skleidžia gėrį, veda kitus dvasingumo link.
Reinkarnacijos Tyrimų Pavyzdžiai
1926 m., triukšmingame ir gyvybingame Delyje, Indijoje, gimė maža mergaitė, vardu Shanti Devi. Shanti buvo paprasta mergaitė, kol jai sukako ketveri. Tuo metu ji pradėjo pasakoti tėvams istorijas, kurios netilpo į jos jauno amžiaus rėmus. Ji kalbėjo apie savo „praėjusį gyvenimą“ Mathuros mieste, teigdama, kad jos buvęs vardas buvo Luji ir kad ji mirė netrukus po gimdymo. Jos pateikta informacija buvo neįtikėtinai tiksli ir išsami.
Shanti Devi istorija greitai išplito, patraukdama ne tik vietos gyventojų, bet ir paties Mahatma Gandi dėmesį. Didysis Indijos lyderis buvo taip suintriguotas, kad nusprendė paskirti komisiją Shanti teiginiams ištirti. Gandhi paskirta komisija kartu su mažąja Shanti nuvyko į Mathuros miestą patikrinti jos pasakojimų. Įsivaizduokite suaugusiųjų nuostabą, kai jie pamatė, kaip užtikrintai Shanti vedė juos miesto gatvėmis, kurių dabartiniame gyvenime nebuvo mačiusi. Įspūdingiausia akimirka buvo, kai Shanti susipažino su Loujų šeima. Ji atpažino savo „vyrą’ ir kitus giminaičius, vadino juos vardais ir prisiminė įvykius, kuriuos galėjo žinoti tik šeimos nariai.
Ši istorija patraukė ne tik visuomenės, bet ir mokslininkų dėmesį. Vienas garsiausių reinkarnacijos tyrinėtojų, daktaras Ianas Stevensonas, išsamiai ištyrė Shanti Devi istoriją. Jis skyrė daug laiko ir pastangų, kad patikrintų ir dokumentuotų kiekvieną jos istorijos aspektą.
Statistiniai Duomenys Apie Reinkarnacijos Tyrimus
Mokslininkai, bandydami apibendrinti tūkstančių tyrimų medžiagą, pastebėjo tokias įdomias pasikartojančias detales:
- Vaikų prisimenančių savo praeitus gyvenimus amžius vyrauja nuo 3 iki 7,5 metų. Vėlesniame amžiuje vaikai dažniausiai nebepamena apie ką pasakodavo vaikystėje.
- 66 procentai ištirtų vaikų pasakojo atsimenantys smurtinę ar kitokią tragišką savo žūti praeitame gyvenime.
- Jeigu ant vaiko kūno yra įgimtų žymių - jos dažnai atitinka mirties aplinkybėse atsiradusias žymes ant velionio, su kuriuo vaikas save tapatina, kūno.
- Išaiškinama daug panašumų tarp vaiko ir velionio: atsikartoja charakterio bruožai, įpročiai, nusistatymai, išvaizdos detalės...
- 90 procentų ištirtų atvejų rodo, kad vaiko lytis sutampa su mirusio žmogaus lytimi.
- Intervalas nuo mirties iki sekančio gimimo vyrauja nuo 16 mėnesiu iki 4.5 metų.
Apibendrinant, reinkarnacijos tema yra sudėtinga ir daugiabriaunė, apimanti tiek religinius, tiek mokslinius aspektus. Nors moksliniai įrodymai vis dar yra diskusijų objektas, daugybė tyrimų ir liudijimų atveria naujas perspektyvas į gyvenimo ir mirties prasmę.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Atraskite Biblioterapijos Galią: Gydomasis Skaitymas Jūsų Sielai
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Neįtikėtini patarimai, kaip padėti vaikui greitai ir lengvai išmokti skaityti!
- Kaip Atpažinti Prasidėjusį Gimdymą: Svarbiausi Požymiai ir Neprarandami Patarimai