Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai minėdami 50-ąjį jubiliejų surengė tikrą šventę savo bendruomenei, rėmėjams ir draugams. Pristatyta šių namų istorija, veikla. Ši globos įstaiga gyvuoja daugiau nei 50 metų. Įstaigos interneto svetainėje skelbiama, kad per tą laiką juose užaugo daugiau kaip 2200 vaikų.

Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose prieglobstį ir kvalifikuotą medicininę pagalbą randa vaikai nuo gimimo iki 6 metų amžiaus. Dabar čia vidutiniškai gyvena apie 60 vaikų. Įstaigoje dirba didelę patirtį turintys specialistai - gydytojai, slaugytojai, pedagogai, logopedai, kineziterapeutai ir kiti darbuotojai. Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose auga apie 60 vaikų. Vien per 2016 metus buvo įvaikinta 11 vaikų, 11 grįžo į globojamas šeimas.

Kūdikių namus remia kariai iš Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės ir kitų dalinių, vieni pagrindinių pagalbininkų - NATO oro policijos misiją atliekantys užsieniečiai.

Dalia Grybauskaitė 2017 m. sausio 1-ąją inicijavo Civilinio kodekso pataisas, kurios labai griežtai reglamentuoja vaikų iki trejų metų globą ir priežiūrą. Į sutrikusio vystymosi kūdikių namus mažyliai gali pakliūti tik pagal sveikatos apsaugos ministro nurodytas sveikatos indikacijas ir kitais išimtiniais atvejais.

Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Audronė Kardašienė sako, kad visi vaikai, esantys kūdikių namuose, turi įvairiapusių raidos sutrikimų. E. Jurkutės teigimu, vyraujanti nuomonė, kad visi kūdikių namuose augantys mažyliai turi psichikos ir proto negalią, ne visada teisinga.

Kūdikių namų direktorės teigimu, nuo 2019 metų sausio 1-osios vaikai į įstaigą nebepriimami. 2017 metais į kūdikių namus pateko 41, 2018 metais - 14 vaikų. „Istorijos, dėl kurių vaikai pakliūva į kūdikių namus, labai įvairios, kai kurios - išties skaudžios. Dabar situacija po truputį keičiasi. Savivaldybėms atrodė ir pigiau, ir paprasčiau apgyvendinti vaiką kūdikių namuose, globos įstaigoje negu kurti tinkamą pagalbos tėvams tinklą. Vis dėlto šeima mums visiems turi būti prioritetas. Privalome teikti visą įmanomą pagalbą, kad vaikai galėtų likti šeimose arba būtų grąžinti tėvams, suteikus jiems visas reikiamas paslaugas“, - teigia E.

A. Kardašienė sako, kad kūdikių namuose augantys vaikai visuomet būdavo paimami globai, grąžinami į biologines šeimas ar įvaikinami. Tik vaikai, turintys didelių poreikių, sulaukę septynerių metų perkeliami į specializuotas globos įstaigas. „Norime atkreipti dėmesį, kad jau daugiau nei dešimt metų vaikai iš kūdikių namų į kitas globos įstaigas nepatenka. Nuomonė, kad kūdikių namai yra „donorai“ globos namams, yra klaidinga“, - pabrėžia kūdikių namų direktorė.

Šiaulių miesto savivaldybės atstovų manymu, kompleksinių paslaugų centras galėtų teikti specializuotos slaugos, ankstyvosios reabilitacijos, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo bei specialiojo ugdymo paslaugas vaikams, turintiems negalią. Pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintą kūdikių namų pertvarkos 2018-2020 m. veiksmų planą, būsimajame kompleksinių paslaugų centre numatyta dienos socialinės globos grupės plėtra, laikinojo atokvėpio paslauga šeimai, šeimų konsultavimas, dienos centro veikla ir kt.

„Nuo 2015 m. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose pradėtos teikti dienos socialinės globos paslaugos šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus. Patyrusių specialistų komanda įvertina kiekvieno vaiko poreikius, rengia individualias programas, konsultuoja šeimas. Vis dėlto E. Jurkutė sako, kad pasakyti, kiek iš tiesų Šiaulių miesto vaikų gauna paslaugas kūdikių namuose, yra sudėtinga. „Mūsų žiniomis, dienos socialinės globos paslaugos teikiamos vos keletui vaikų, jų nedaugėja.

Pasak E. Jurkutės, pertvarkos procesus kūdikių namuose galėtų paspartinti budintys globėjai, jau pradėję imti vaikus ir iš kūdikių namų. Tokių globėjų šiuo metu Šiauliuose yra 11, dar po keletą - kitose Šiaulių regiono savivaldybėse. „Reikia pabrėžti, kad budintis globėjas vis dar sutinkamas įtariai. Reikės laiko, kad politikai pradėtų pasitikėti globėjų teikiamomis paslaugomis, nes susitikimuose budintys globėjai guodžiasi vis dar sulaukiantys dviprasmiškų užuominų - neva jie dirba siekdami pasipelnyti, nori gauti dividendų“, - komentuoja specialistė.

Pasak E. Jurkutės, be kūdikių namų Šiauliuose yra dar viena pertvarkoma įstaiga - vaikų globos namai „Šaltinis“, kur auga negalią turintys vaikai. „Abi šios įstaigos siekia analogiškai pertvarkyti veiklą - teikti bendruomenines paslaugas neįgaliesiems. Savivaldybė turėtų pradėti planuoti šių įstaigų pertvarkos galimybes, nuspręsti, kokios paslaugos jose gali būti teikiamos, kad nesidubliuotų“, - kalba E. Jurkutė.

V. E. Jurkutė baiminasi - nors pastaruoju metu daug kalbama apie deinstitucionalizaciją, vaikų teisę augti šeimose, susidaro įspūdis, kad Šiaulių kūdikių namus stengiamasi žūtbūt išlaikyti. Vis dėlto ji tikisi, kad įstaiga, turėdama profesionalių specialistų komandą, transformuosis į pagalbos centrą šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių turinčius vaikus.

Maždaug prieš 10 metų K. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė pasakojo, kad nuo šių metų sausio 1 dienos visi vaikai privalėjo gyventi bendruomeniniuose šeimos namuose. Vaikų globos institucijoje šiuo metu gyvena apie 30 vaikų. Nors pertvarkos tikslas yra, kad kuo daugiau vaikų gyventų šeimose, vedėja pastebi, kad yra vaikų, kurie šeimose nepritampa. Ypač tai aktualu paaugliams, kurių elgesys kelia daug problemų ir jų globoti niekas nenori.

R. Pilypienė vardija, kad Šiauliuose veikia 5 šeimynos. Šiauliuose yra apie 150 nuolatinių globėjų, kurie šiuo metu rūpinasi 148 tėvų globos netekusiais vaikais. Globėjų šeimoje negali augti daugiau nei 5 vaikai, įskaitant ir jų pačių vaikus.

2019-ųjų pabaigoje vaikų globos namus „Šaltinis“, kuriuose gyveno vaikai, turintys psichinę arba intelekto negalią, iš valstybės perėmė Savivaldybė ir įsteigė kompleksinių paslaugų namus „Alka“. Sunkią negalią turintys ir slaugomi vaikai iškelti į Slaugos padalinį Vilniaus gatvėje 303, buvusiuose Šiaulių kūdikių namuose.

Buvusiuose kūdikių namuose dabar slaugomas visišką negalią turintis 31 vaikas (suaugę irgi ten lieka), kuris niekuomet nepaliks šių namų. Čia taip pat įrengtas mamos ir vaiko kambarys, kuriame prireikus galės įsikurti neįgali mama, susilaukusi kūdikio. Čia taip pat veikia dienos užimtumo centras, į kurį atvažiuoja asmenys iš grupinio gyvenimo namų ir vykdo įvairias veiklas, bei socialinės dirbtuvės. Tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, teikiamos atokvėpio paslaugos.

Neįgalieji, kurie su pagalba gali gyventi savarankiškai, iškelti į tris „Alkos“ grupinius gyvenimo namus, o vaikai - į bendruomeninius šeimos namus. Iš viso čia įsikūrę 23 gyventojai. Kadangi projektas buvo vykdomas kartu su Ventos socialinės globos namais (Akmenės rajone), pertvarkos procese į grupinio gyvenimo namus Šiauliuose turi pervažiuoti globojami žmonės iš Ventos. Grupinio gyvenimo namai skirti darbingo amžiaus žmonėms, turintiems psichikos negalią.

Savarankiško gyvenimo namai buvo įkurti apie 2012 metus prie Rėkyvos ežero už ES lėšas. R. Pilypienė tikino, kad vietų globos namuose labai trūksta, senyvo amžiaus asmenims, žmonėms su sunkia negalia patekti į globos namus eilė yra dveji metai. Tokie žmonės negali gyventi vieni, jiems reikia pagalbos, todėl nustatoma ilgalaikė institucinė globa globos namuose. Savarankiško gyvenimo namuose gyvena žmonės, kurie neturi kur gyventi, tačiau su daline pagalba gali gyventi savarankiškai.

Projektas "Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Šiaulių mieste"

Šiaulių miesto savivaldybė įgyvendino milijoninį paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia skirtą projektą. Projekto įgyvendinimo pabaigos labiausiai laukė šeimos, kuriose gyvena asmenys turintys proto negalią ar psichikos sutrikimų, nes Šiaulių mieste dar trūko paslaugų žmonėms, kurie dėl turimos negalios negali gyventi savarankiškai arba kuriems reikalinga specialioji nuolatinė slauga ir globa. Paslaugos žmonėms turintiems proto ar psichikos negalią, įgyvendinus šį projektą, Šiauliuose kilstelėjo į naują lygį.

Rekonstravus buvusį sutrikusio vystymosi kūdikių globos namų pastatą, esantį Vilniaus g. 303, buvo įrengti ne tik specializuoti slaugos ir globos namai, kuriuose sukurtos 36 vietos, turintiems proto ar psichikos negalią, bet ir dienos užimtumo centras, kuriame pradėtos vykdyti darbinio dienos užimtumo, socialinės įtraukties, kasdienių įgūdžių lavinimo ir palaikymo, meninės saviraiškos (keramikos ir (ar) kt.). Šiuose specializuotuose slaugos-globos namuose, paslaugos teikiamos asmenims su sunkia negalia, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.

Dienos užimtumo ir socialinių dirbtuvių veikla vykdoma 425 kv. m. erdviose patalpose. Socialinėse dirbtuvėse 12 suaugusių proto ar psichikos negalią turinčių asmenų įgis specialiuosius darbinius įgūdžius, ir, tikimasi, kad taip didės jų galimybės įsidarbinti atviroje rinkoje. Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė komentavo, kad naujose įrengtose socialinės dirbtuvėse darbingo amžiaus asmenys, turintys intelekto ar psichikos negalią, mokomi aplinkos tvarkymo-valymo paslaugų teikimo.

Trys pastatai tapo grupinio gyvenimo namais intelekto ir psichikos negalią turintiems asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė socialinė globa, ketvirtame pastate įsikūrė bendruomeniniai vaikų globos namai. Anot R. Pilypienės, naujai pastatytuose, jaukiuose namuose įsikūrė neįgalieji, kurie yra likę be tėvų globos, jie - buvę kompleksinių paslaugų namų ,,Alka“ auklėtiniai.

Atidarymo renginyje taip pat pasidžiaugta, kad savivaldybės iniciatyva pradėta įgyvendinti nauja prevencinė programa ,,Naujagimiai tėvai“, skirta šeimai, pagimdžiusiai kūdikį ar kūdikį su negalia, susiduriančiai su sunkumais. Socialinių paslaugų politika orientuota į pažeidžiamiausias visuomenės grupes, tačiau neišplėtota krizės pasekmių prevencijos sistema.

Projektas „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Šiaulių mieste“ finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kurio vertė apie 4842 015,57 eurų (3,4 mln. ES fonų lėšos ir LR valstybės biudžeto lėšos - 1,4 mln.

žymės: #Namai #Kudiki #Kudikiu

Panašus: