Anksčiau vėžio diagnozė dažniausiai buvo nuosprendis moters nėštumui. Tačiau dabar jau žinoma, kad normalus nėštumas ir vėžys yra labai panašios biologinės būklės. Šiuo metu viskas labai pasikeitę.
Kodėl nėščioms moterims diagnozuojamas vėžys?
Atsakymas labai paprastas: dabar gimdo vyresnio amžiaus moterys. Su metais didėja sergamumas, onkologinėmis ligomis - taip pat. Įrodymų, kad jas išprovokuotų nėštumas, nėra.
Diagnostikos iššūkiai
Socialinių ir medicininių problemų kyla dėl to, kad akušeriai, prižiūrintys nėščias moteris ir gimdymus, labai retai susiduria su onkologija. Tenka pripažinti, kad kartais onkologinių ligų diagnostika vėluoja, akušeriai, nesusidurdami su jomis, gal jų neatpažįsta, gal net nepamąsto apie jas. Jų pacientėms įtariant vėžį, net tokią mintį visi veja į šoną.
Onkologai yra įpratę diagnozuoti ir gydyti vėžį, bet neįpratę matyti onkologine liga sergančios nėščiosios. Kai tokia pas juos patenka, gydymas labai problemiškas. Iš karto kyla klausimas: o kaip vaisiui? Visi chemoterapiniai vaistai kartu yra ir nuodai. Operacijos taip pat kelia rizikos, spindulinė terapija įmanoma ne visada. Taigi, onkologams iškyla daugybė klausimų, kaip gydyti nėščiąją.
Gydymo metodai nėštumo metu
Gydymo metodai yra trys: chirurgija, chemoterapija ir spindulinė terapija. Jei galima operuoti - operuojama. Tai atliekant pirmame nėštumo trimestre narkozė, kraujospūdžio kitimas operacijos metu gali daryti poveikį organų formavimuisi, bet iš esmės galima operuoti bet kada. Galimos pagrindinės komplikacijos - priešlaikinis gimdymas, persileidimas, priklausomai nuo to, kiek chirurginė trauma operacijos metu gali paveikti motinos kraujotaką ir vaisiaus vystymąsi.
Su chemoterapija - kitaip. Pirmame nėštumo trimestre formuojasi vaisiaus organai, todėl šio gydymo metodo neskiriame. Kai organai susiformuoja ir antrame trimestre tik vystosi, tobulėja, chemoterapija galima. Šis metodas stabdo ligos progresavimą, bet visiškai jos neišgydo, gydymas dar paprastai tęsiamas ir po nėštumo. Chemoterapijos preparatų poveikis vaisiui yra tyrinėjamas jau daug metų: vieni vaistai kenkia daugiau, kiti mažiau, poveikis vaisiui taip pat nevienodas. Kartais net dvynius tas pat gydymas paveikia skirtingai: vieno visai nepaveikia, kitam padaro įtakos, nes vis dėlto tai yra nuodas. Paskutinį nėštumo mėnesį taip pat negalima skirti chemoterapijos. Kol vaisius mamos organizme, jos kepenys sugeba metabolizuoti visus neigiamus vaisto skilimo produktus.
Pirmąjį nėštumo trimestrą spindulinė terapija veikia pagal principą: viskas arba nieko. Spindulius nukreipus ta linkme, kur yra vaisius, jis žūtų. Gimdos kaklelio vėžiu sergančiai nėščiajai spindulinės terapijos taikyti negalima. Tokiu atveju taikoma chemoterapija arba moteris renkasi laukimo taktiką.
Tyrimai nėštumo metu
Dažnai gydytojai, retai susiduriantys su nėščiomis ir onkologinėmis ligomis sergančiomis moterimis, galvoja, kad tyrimų kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, net rentgeno metodu skirti negalima. Tai netiesa: metodas priklauso nuo zonos, kuri tiriama. Krūtinės ląstos, galvos zonose galimi visi radiologinės diagnostikos metodai. Magnetinis rezonansas yra visai kas kita, tyrimus šiuo metodu galima atlikti viso nėštumo metu, tik negalima naudoti kontrastinių medžiagų. Nėštumo būklė negali diskriminuoti moters dėl diagnostikos tikslumo, nes jis labai svarbu, parenkant gydymo metodą.
Biologinė terapija
Biologiniai vaistai onkologinėms ligoms gydyti slopina neoangiogenezę - naujų kraujagyslių susidarymą, o vaisiui reikia vystytis, ląstelėms dalintis. Vaistai, kurie toje srityje neištirti, negali būti skiriami. Onkologija yra ta sritis, kur sunkiausia gauti mokslines išvadas, pagrįstas atsitiktine atranka. Vėžio gydymo nėštumo metu patirtis kaupiama, jungiant onkoginekologų ir perinatologų patirtį. Tiek JAV, tiek Europoje yra tik po vieną tuo užsiimantį centrą.
Atliekama daugybė tyrimų, kviečiamos prisijungti visos šalys, siekiant sukaupti kuo daugiau duomenų apie vaikų vystymąsi, jų raidą, vaikystę, paauglystę, ligas, kai mamos buvo gydomos chemoterapija. Siekiama išsiaiškinti, kaip veikia skirtingi cheminiai preparatai. Yra duomenų, kad jų daroma žala skiriasi. Kartais stebina, kai net labai toksiški cheminiai preparatai neturi didelio poveikio vaisiui.
Profilaktika ir patikros
Sąmoningos moterys tikrai tikrinasi sveikatą ir tai, kas nustatoma profilaktiniais tyrimais, patvirtina, kad ji gera. Gimdos kaklelio vėžys pasitaiko labai dažnai, bet kartais jis išaiškėja vien nėštumo metu tik todėl, kad moterys patikroje anksčiau nedalyvavo. Skrandžio, kepenų, plaučių vėžio profilaktinės patikros nėra ir moteris turi būti fatalistė, kad, ruošdamasi nėštumui gerai jausdamasi prašytų atlikti fibrogastroskopiją, kolonoskopiją ar radiologinius tyrimus. Mūsų patarimas - saugokite sveikatą, venkite nuolatinio streso.
Planuojant nėštumą, pakanka bendros sveikatos patikros. Gimdos kaklelio patikros programoje dalyvauti reikia visoms moterims, nepriklausomai nuo reprodukcinių planų. Kitos patikros programos, krūtų ir storosios žarnos vėžio, orientuotos į vyresnę visuomenę, kai nėštumo klausimas jau neaktualus. Ir kitose šalyse taip yra. Ne viena moteris dėkinga savo kūdikiui, kad jo besilaukdama sužinojo serganti ir pradėjo gydytis.
Psichologinė pagalba
Tikrai taip, psichinė būsena labai svarbi. Bet kokia liga susirgę sielojamės, o nėščia moteris jaudinasi ir už save, ir už vaikelį. Atsiradus rimtų ligų įtarimų nėštumo metu mes siūlome pagalbą, patys paguodžiame. Antra vertus, bet koks pokytis nėštumo metu dar nereiškia, kad tai jau tikrai liga, ypač piktybinė. Pastebėję įvairių darinių nėštumo metu negalime slėpti objektyvios informacijos nuo pacientės, kad ir kaip ši žinia pacientę nuliūdintų. Mūsų, medikų, pareiga - paaiškinti, kad įtariant ligą reikia ištirti ir ją patvirtinti ar paneigti. Turime pasakyti, dėl ko skiriame sudėtingus radiologinius tyrimus, siūlome diagnostinę laporoskopiją, kas didina persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką.
Sėkmės istorija
Kaip pasakoja dviejų vaikų mama, darinuką krūtyje ji aptiko pati. Tuo metu buvo 22-a nėštumo savaitė. „Krūtų echoskopija parodė, kad tai ne fibroma ir ne lipoma (gėrybiniai augliai - red.). Gydytoja tiesiog patarė darinuką stebėti, o jeigu jis didės - kreiptis į onkologus. Tačiau aš nelaukiau, pati užsiregistravau į Nacionalinį vėžio institutą (NVI). Čia man vėl padarė echoskopiją, paėmė biopsiją ir paaiškėjo, kad tai pirmos stadijos karcinoma HER+, taigi labai agresyvi. Iš karto buvo sušauktas gydytojų konsiliumas, kuris sprendė, ką su manimi daryti. Gydytojai įspėjo, kad gali tekti nutraukti nėštumą, tačiau suplanavo antrą konsiliumą, kuriame norėjo išgirsti akušerio ginekologo nuomonę. Kol dvi savaites laukiau antrojo konsiliumo, praktiškai negalėjau miegoti. Man atrodė, kad tai viskas, pabaiga ir man ir būsimam vaikeliui. Kiekvieną naktį guldavausi su mobiliu telefonu rankoje ir skaičiau visą informaciją, kurią tik rasdavau, apie tai, kaip pasaulyje nėštumo metu gydomas vėžys“, - skaudžias akimirkas prisiminė Ana.
Antrojo konsiliumo metu buvo nuspręsta, kad moteriai nereikės nutraukti nėštumo. Pirmiausiai buvo atlikta operacija. Kadangi pacientė pageidavo tausojančios procedūros, krūtis jai buvo išsaugota. Praėjus mėnesiui, per kurį ji vėl sustiprėjo, buvo pradėta chemoterapija. Iki gimdymo jai buvo skirti trys vadinamosios raudonosios (pačios stipriausios) chemijos kursai. Tuomet vėl leista sustiprėti, atsigauti ir pagimdyti.
„Nuo pat diagnozės pradžios atrodė, kad gyvenu sapne. Tame pačiame sapne ir gimdžiau - štai tuoj pabusiu ir viskas bus kitaip. Tuo metu nuo chemoterapijos man buvo nuslinkę visi plaukai, todėl vaizdas nesiderino su gimdymu. Vis bijojau, kad kažkas atsitiks, kad gimdymas nepraeis sklandžiai, bijojau, koks gims kūdikis. Bet pagimdžiau labai greitai, mažylė buvo visiškai sveika ir iki šiol auga gerai, yra labai ramus vaikas“, - pasakojo mažosios Arianos, kuriai šiuo metu devyni mėnesiai, mama.
Po gimdymo jai buvo skirtas dar vienas raudonosios chemijos kursas, tuomet keturi baltosios (ne tokios stiprios) chemijos kursai, spindulinis gydymas, biologinė terapija ir hormoninė terapija. Ana vis dar gydosi. Hormoninė terapija jai sukėlė menopauzės būklę, kuri pasireiškia ne pačiais maloniausiais simptomais, tačiau, kaip sako pati moteris, svarbiausia, kad visi gyvi ir sveiki. Ir visoms nėščioms ir ne tik nėščioms moterims pataria: „Tikrinkitės krūtis profilaktiškai!“
Statistika
NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. habil. dr. Valerijus Ostapenko, kuris ir atliko moteriai operaciją, pabrėžė, kad krūties vėžys nėštumo metu yra retas.
„Vilniaus regione per metus registruojama apie 10 tūkst. gimdymų, o su nėštumu susijęs vėžys svyruoja nuo 1 iki 3 atvejų. Per trejus metus mes turėjome 6 pacientes. Taigi jis pasitaiko netgi rečiau nei vyrų krūties vėžys. Taip pat verta žinoti, kad šiais laikais tai jau nėra tragiška situacija. Žinoma, daug kas priklauso nuo ligos stadijos ir biologinio ligos varianto. Yra agresyvesnių vėžio formų, kaip ir šios pacientės atveju, tačiau ir jai galėjome atlikti onkoplastinę operaciją ir, kaip sako pati moteris, ir dabar, po gimdymo, krūties vaizdas nėra blogas. Kaip rodo ir šis pavyzdys, nėštumo metu chemoterapija leidžiama. Visi kiti gydymo variantai buvo taikomi jau po gimdymo, kadangi nėštumo metu jie nerekomenduojami. Tačiau turime visus vaistus krūties vėžiui gydyti, kurie yra ir Europos Sąjungoje“, - kalbėjo medikas.
Dažniausiai moterims kyla klausimas, ar mama gali perduoti vėžį naujagimiui. Pasak mediko, placentos barjeras vaisių visiškai apsaugo nuo piktybinio naviko, taigi bijoti neverta. Tiesa, kai kurių navikų atveju placentoje gali atsirasti metastazių, todėl sergančios moters placentą rekomenduojama papildomai ištirti.
„Kadangi šiuo metu gimdo vis vyresnės moterys, su amžiumi piktybinių navikų daugėja. Todėl prieš ruošiantis gimdyti, juolab kad šiais laikais nėštumas paprastai planuojamas, verta atlikti visus profilaktinius tyrimus - gimdos kaklelio, krūtų ir pan. Šiuo metu tokios galimybės Lietuvoje tikrai yra“, - patarė pranešėjas.
Ginekologo onkologo teigimu, šiokia tokia vėžio gydymo pasekmių rizika vaisiui yra, tačiau šiandien jau žinoma, kokius tyrimus atlikti ir kokius medikamentus skirti galima nėščiai moteriai. Pats pavojingiausias metas - pirmasis nėštumo trimestras, kai ribotos net chirurginio gydymo galimybės, nes gali sukelti persileidimą.
Tačiau tyrimai rodo, kad apsigimimų po gydymo nepadaugėja, kiek didesnė yra priešlaikinio gimdymo ir persileidimų rizika.
Vaisingumo išsaugojimas
Onkologinėms ligoms jaunėjant ir daugėjant jaunų žmonių, kuriems šiuolaikinės gydymo technologijos padėjo išgyti ir grįžti į įprastą kasdienį gyvenimą, pasak NVI Biobanko vedėjos dr. Živilės Gudlevičienės, atsirado kita problema. Jauno amžiaus pacientai dažnai susiduria su sumažėjusio vaisingumo arba nevaisingumo problema, kuri gyvenime jiems kelia didžiulių psichologinių iššūkių.
„Todėl pasaulyje pradėtos vystyti technologijos, kaip jiems padėti. Šiuo metu pasirinkimas tikrai nemenkas - nuo paprastesnių būdų, pavyzdžiui, papildomų medikamentų, kurie slopina kiaušidžių funkciją, kad jos nenukentėtų chemoterapijos metu, ar kiaušidžių transpozijos, perkeliant jas į kitą vietą, iki įvairių biotechnologijų (kiaušialąsčių, kiaušidžių, embrionų šaldymo). Kaip minėjo pacientė, dėl taikomo gydymo ji yra menopauzėje - jos kiaušidžių veikla nuslopinta. Ir jeigu ji vėl norėtų pastoti, kiltų nemažų problemų - reikėtų skirti dar papildomą hormoninį gydymą, kuris galėtų būti pavojingas jos sveikatos būklei, turint omenyje, kad ji jau sirgo onkologine liga“, - pasakojo medikė.
NVI dar 2014 m. buvo inicijuotas tyrimas „Onkologinių pacientų vaisingumo išsaugojimo programa“. Jo tikslas - išvystyti reprodukcinių audinių užšaldymo ir atšildymo technologijas, įvertinti tų audinių gyvybingumą ir galimybę transplantacijai.
„Prieš gydymą moterims yra paimamas nedidelis kiaušidės audinio gabalėlis, tam tikromis medžiagomis apdorojamas, kad būtų išsaugotas jos gyvybingumas, užšaldomas ir saugomas mūsų biobanke. Po kelių metu atšildėme audinius ir patikrinome, ar jie vis dar gyvybingi. Rezultatai mus pačius labai nudžiugino - technologija juos išsaugojo, be to, kas labai svarbu, nebuvo rasta metastazių. Taigi technologija yra saugi. Šiandien jau turime dvi pacientes, kurioms po sėkmingo gydymo praėjo penkeri metai ir joms jau galima būtų transplantuoti kiaušidės audinio gabalėlius atgal. Ruošėmės tai padaryti, tačiau kol kas planus sugriovė COVID-19“, - teigė Ž.Gudlevičienė.
Sergamumo statistika
Daugiausia moterų serga gimdos kaklelio vėžiu, iš jų ir nėščiosios. Tai mūsų skaudulys, pagal sergamumą ilgai buvome antri Europoje, po rumunų. Antroje vietoje - krūties vėžys. Jį kasmet diagnozuojame maždaug dešimčiai mūsų pacienčių. Daug rečiau pasitaiko nėščiųjų, sergančių skrandžio, kepenų, plaučių vėžiu.
Žemiau pateikta lentelė apibendrina sergamumo nėštumo metu statistiką:
| Ligos tipas | Dažnumas nėštumo metu |
|---|---|
| Gimdos kaklelio vėžys | Dažniausias |
| Krūties vėžys | Antras pagal dažnumą (apie 10 atvejų per metus) |
| Skrandžio, kepenų, plaučių vėžys | Retesni atvejai |
žymės:
Panašus:
- Ar galima maudyti vaiką sergant vėjaraupiais? Ekspertų patarimai ir svarbiausi niuansai
- Ar galima maudyti sergantį vaiką? Gydytojų patarimai ir svarbiausios rekomendacijos
- Vaikai sergantys vėžiu: parama, gydymas ir viltis
- Merino vilna kūdikiams: nepakeičiama priežiūra ir svarbiausi privalumai
- Kodėl Jūsų Ratas Važiuojant „Kiaušiniuojasi“? Pagrindinės Priežastys ir Efektyvūs Sprendimai