Vėjaraupiai - ūminė virusinė liga, pasireiškianti pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu, karščiavimu. Tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupiais daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus (3-6 metų) vaikai šaltuoju metų laiku (žiemą ir pavasarį, kuomet daugiausiai laiko praleidžiama uždarose patalpose). Tuomet dažniausiai persergama lengva šios ligos forma. Tačiau vėjaraupiais gali sirgti ir suaugę žmonės. Ši liga jiems kur kas pavojingesnė nei vaikams, nes komplikacijų išsivystymo rizika daug didesnė. Taigi, ar galima maudyti vaiką, sergantį vėjaraupiais?
Maudynės sergant vėjaraupiais: mitai ir realybė
Jei paklaustumėte močiučių nuomonės, ar galima maudyti sergantį vaiką, jos atsakytų: žinoma, ne. Nuo senų laikų gyvas mitas, kad sergančio vaiko į vandenį kišti negalima. Logiška, jei vaikas serga savaitę ar dvi, jo suprakaitavusio ir nešvaraus nelaikysime.
Kada galima maudyti sergantį vaiką?
Sergantį vaiką maudykite, jei jo temperatūra yra iki 38 laipsnių. Paprastai aukšta temperatūra laikosi tik kelias pirmąsias dienas, o vėliau ji svyruoja apie 38 laipsnius. Maudynių dažnumas priklauso nuo vaiko amžiaus.
Maudynės vaikui suteikia daug teigiamų emocijų, tad ligoniukui tai ne tik reikalinga higienos procedūra, bet ir pramoga, nuotaikos pakėlimas. Maudant sergantį vaiką, tai daryti reikėtų gerokai trumpiau ir geriau maudyti ne vonioje, o po dušu. Patariama ilgai nemirkyti vaikučio vandenyje, išmaudytą iškart įsupti į didelį rankšluostį, kad vaikas nespėtų sušalti.
Vandens temperatūra maudant sergantį vaiką
Nemanykite, kad turinčiam temperatūros vaikui reikia gerokai karštesnio vandens. Vaiko oda 10 kartų plonesnė ir jautresnė už suaugusio žmogaus odą, todėl jei jums vanduo atrodo gerokai šiltas, vaikui jis gali būti per karštas. Paruošę vonelę, pamatuokite temperatūrą vandens termometru (vanduo turi būti artimas vaiko kūno temperatūrai).
Vėjaraupiai: ką svarbu žinoti
Vėjaraupius sukelia Herpesviridae šeimai priklausantis Varicella zoster virusas. Persirgus, jis išlieka organizme (nugaros smegenų nerviniuose mazguose) ir vėliau, nusilpus imuninei sistemai, gali sukelti juostinę pūslelinę.
Vėjaraupių virusas plinta oro lašeliniu būdu nuo žmogaus žmogui, kai sergantysis kosti, čiaudi arba kalba. Taip pat užsikrėsti galima tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus (tiek sergančio vėjaraupiais, tiek juostine pūsleline), o jei serga nėščioji - per placentą.
Vėjaraupių užkrečiamumas itin didelis ankstyvosios bėrimo stadijos metu. Sergantis žmogus gali platinti ligą 2 dienas iki atsirandant bėrimams ir iki tol, kol bėrimai virsta šašeliais (iki 5-7 dienų). Žaizdelėms pasidengus šašais, jos tampa nepavojingomis. Vėjaraupių virusas yra itin lakus ir gali pasklisti po visą pastatą.
Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Todėl būtent tiek laiko gali nepasirodyti jokie ligos simptomai. Tai viena iš priežasčių, kodėl vėjaraupių protrūkius ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose kontroliuoti ypač sudėtinga.
Vėjaraupių simptomai
Vėjaraupių pradžia panaši į peršalimą. Tik vėliau, maždaug po 1 ar 2 dienų nuo ligos pradžios, išryškėja pūslelinis odos ir gleivinės bėrimas. Jam būdinga kaita: pirmiausia ant kūno viena po kitos grupelėmis atsiranda rausvos dėmelės, kurios virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis, o joms džiūvant, užsideda šašas. Odoje tuo pačiu metu gali būti matomi visi bėrimo elementai - polimorfinis bėrimas.
Vėjaraupių bėrimas dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Beria bangomis kas 1-2 dienas, t. y. Vėjaraupių bėrimas paprastai tęsiasi apie 4-7 dienas.
Vėjaraupių diagnostika ir gydymas
Visgi pagrindinis šios ligos simptomas yra pūslelinis bėrimas, kurį lydi stiprus niežulys. Vėjaraupiams būdingi įvairūs bėrimo elementai - rausvos dėmelės, vandeningos pūslelės, šašai.
Specifiniai tyrimai įprastoje klinikinėje praktikoje nėra naudojami. Liga diagnozuojama remiantis laboratorinių kraujo rodiklių uždegiminiais pakitimais ir būdingais išbėrimais, epidemiologine anamneze (ypač kuomet serga tą patį kolektyvą lankantys vaikai).
Esant sunkesnei diagnostikai, galima atlikti serologinį kraujo tyrimą, nustatant IgM antikūnus prieš Varicella zoster virusą, siekiant patvirtinti ūmią vėjaraupių infekciją.
Ką daryti susirgus vėjaraupiais?
Vėjaraupiais užkrėsti galima tol, kol atsiranda naujų bėrimų kūne ir visi esami bėrimai nepasidengia šašeliais. Todėl šiuo laikotarpiu asmeniui rekomenduojama susilaikyti nuo lankymosi viešose vietose, darbo ar ugdymo kolektyvuose.
Taip pat labai svarbu pasirūpinti tinkama higiena (praustis po tekančiu vandeniu, rengtis lengvais, orui laidžiais drabužiais, dažniau keisti juos ir patalynę, tinkamai vėdinti patalpas), palaikyti tausojantį gulimą režimą ir gerti daug skysčių, siekiant atstatyti skysčių balansą.
Jokiu būdu negalima kasyti bėrimų, nes didėja rizika antrinės bakterinės infekcijos. Niežuliui slopinti skiriami specialūs tepalai, šaldantys bėrimus, mažinantys niežėjimą ir nepaliekantys randų. Esant išreikštam niežuliui gydoma antihistamininiais medikamentais. Briliantinės žalumos naudoti nerekomenduojama.
Esant 38,5 °C ir aukštesnei temperatūrai, rekomenduojama vartoti karščiavimą mažinančius vaistus. Prieš tai būtina pasitarti su gydytoju, kadangi kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį (pavyzdžiui, aspirinas gali sukelti retą, bet pavojingą ligą - Reye sindromą).
Vėjaraupių komplikacijos
Vėjaraupiai vaikams paprastai pasireiškia nesunkiai. Tačiau, kitaip nei kai kurie mano, ši virusinė infekcija nėra tokia nepavojinga. Ji gali sukelti įvairių komplikacijų (bronchito, plaučių uždegimo, ausų uždegimo ar net nervų sistemos pažeidimų) išsivystymą.
Ypač pavojingi vėjaraupiai nėštumo metu: susirgus nėštumo pradžioje, gresia persileidimas, o pabaigoje - liga perduodama vaisiui ir jis serga įgimtais vėjaraupiais. Jei motina užsikrečia prieš pat gimdymą, būdinga sunki naujagimio ligos eiga su vidaus organų pažeidimu, mirtimi.
Vėjaraupiai kūdikiams gali sukelti tokias pavojingas komplikacijas kaip stomatitas, pneumonija, sunkios odos bėrimų komplikacijos ir net encefalitas. Vėjaraupiai suaugusiems žmonėms vyresniame amžiuje gali sukelti juostinę pūslelinę.
Skiepai nuo vėjaraupių
Šios ligos gali padėti išvengti skiepai. Svarbu: skiepytis nuo vėjaraupių negalima nėščiosioms, taip pat asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai. Rekomenduojama pasiskiepijus 1 mėn.
Pasiskiepijus vėjaraupių vakcina įgyjamas pilnavertis ilgalaikis imunitetas. Ji apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų ne tik vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atveju. Vakcina nuo vėjaraupių pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai itin retais atvejais gali susirgti (dažniausiai suserga tie, kurių imuninė sistema sutrikusi).
Lietuvoje ši vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių ir yra mokama. Ja gali būti skiepijami vaikai nuo 12 mėn., kai kuriais atvejais nuo 9 mėn. amžiaus, ir suaugusieji. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis, pertrauka tarp dozių skiriasi pagal tai, kokio amžiaus asmuo skiepijamas.
Įsitikinti, ar buvo sirgta vėjaraupiais, galima atlikus Varicella IgG antikūnų tyrimą. Tai rekomenduojama visiems, kurie nežino savo imuniteto būklės ir ypač moterims, planuojančioms nėštumą.
Ši iš pirmo žvilgsnio nepavojinga liga kai kuriems gali sukelti itin rimtų komplikacijų. Todėl svarbu į ją pažvelgti atsakingai.
Patarimai sergantiems vėjaraupiais
- Dažnai keiskite vaiko drabužėlius, patalynę.
- Kai ligoniuko temperatūra sunormalėja, jį galima maudyti (geriausia po dušu) 35-36°C temperatūros vandenyje. Jei maudote vonioje, į ją įpilkite ramunėlių nuoviro arba medetkų žiedų užpilo.
- Neberekomenduojama išbertų vietų tepti dažančių medžiagų (pvz., briliantinės žalumos ir kitų dažų) tirpalais.
- Jei mergaitei išberia lytinius organus, kiekvieną kartą jai nusišlapinus ar pasituštinus, apiplaukite ramunėlių nuoviro ar medetkų žiedų užpilu iš balionėlio. Srovė iš balionėlio turi tekėti iš viršaus žemyn. Plyšį tarp didžiųjų lytinių lūpų storai sutepkite specialiais tepalais (kokiais, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku).
- Vaikutį sudominkite žaidimais, kuriuos žaidžiant rankos būtų užimtos - spalvinimu, karpymų, konstravimu, dėlionių dėliojimu.
- Kai yra bėrimų burnoje, ypač sumažėja apetitas. Svarbu, kad vaikas tuomet nors gertų. Duokite vėsių, nerūgščių gėrimų.
Vėjaraupių eiga ir gydymas
Reikėtų atminti, kad, susirgus vėjaraupiais, šios ligos atitolinti ar smarkiai sutrumpinti nepavyks.
„Pirmiausiai reikėtų suvokti, kad paprastai vėjaraupių inkubacinis laikotarpis yra 21 diena, todėl po kontakto su sergančiuoju, vaiką reikėtų stebėti apie tris savaites. Beje, vėjaraupių nepavyks ir atitolinti, nes gerti priešvirusinių vaistų nepatartina.
Svarbu žinoti ir tai, kad vėjaraupius galima sumaišyti su paprastu peršalimu - virusine kvėpavimo takų infekcija.
„Pirmieji vėjaraupių simptomai gali pasireikšti 1-2 dienas prieš prasidedant bėrimams: pakyla temperatūra, sumažėja apetitas, atsiranda galvos skausmas, todėl kai kurie gali pagalvoti, kad peršalo. Visgi, jei kitą dieną atsiranda kūno bėrimas, jau nesunku atpažinti, kokia liga užpuolė“, - teigia vaistininkas M.
Taip pat paplitusi nuomonė, kad vėjaraupiais susergama tik tam tikrais metų laikais. Iš tiesų oro temperatūra neturi jokios įtakos užsikrėtimui šia infekcija.
„Tinkamos oro sąlygos gali lemti intensyvesnį virusų dauginimąsi, bet viskas daug paprasčiau - dažniau serga tie vaikai, kurie yra imlūs šiai infekcijai. Tai reiškia, kad lengviau užsikrečia dažnai peršalantys, prastai besimaitinantys ar nuolat jaučiantys nuovargį vaikai - jie natūraliai yra labiau pažeidžiami“, - pasakoja I.
Apie vėjaraupius sukeliantį virusą reikėtų žinoti tai, kad jis neilgai išsilaiko aplinkoje - jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, tad užsikrečiama tik uždarose patalpose. Dažniausiai infekcija perduodama oro lašeliniu būdu, sergančiajam kosint, čiaudint ar net kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus.
Kai kurie mano, kad vėjaraupiai nėra tokia rimta liga: ja dauguma praserga dar vaikystėje, todėl atrodo, kad pora savaičių bėrimo nėra tragedija.
„Nors kartais ir pasigirsta klaidinga nuomonė, iš tiesų ši virusinė infekcinė liga nėra iš lengviausiųjų, o tai reiškia, kad ji gana dažnai lemia įvairių komplikacijų, tokių kaip bronchitas, plaučių uždegimas, ausų uždegimas ar net nervų sistemos pažeidimų, išsivystymą. Jei vaikas serga kokia nors lėtine liga, ji taip pat gali paūmėti. Visgi didesnė komplikacijų rizika yra kūdikiams, suaugusiems ir nėščiosioms“, - sako I.
„Prasirgus vėjaraupiais, praktiškai visiems žmonėms susiformuoja imunitetas. Vaistininkas atkreipia dėmesį, kad nors vėjaraupiai laikomi vaikiška liga, ja nesunkiai gali užsikrėsti ir vaikystėje nesirgę suaugusieji.
Ką daryti, kad sumažinti vėjaraupių sukeltą karščiavimą?
M. Lukštaraupis prideda, kad vėjaraupių sukeltam karščiavimui mažinti pirmenybę reikėtų teikti paracetamoliui. „Išskirtiniais atvejais vėjaraupiai gali būti rimtų odos ir poodinio audinio infekcijų komplikacijų priežastis. Šiuo metu ibuprofeno poveikio ir šių infekcijų pablogėjimo sąsajų negalima paneigti, todėl rekomenduojama vengti vartoti vaistus su veikliąja medžiaga ibuprofenu, sergant vėjaraupiais.
Greičiausiai visi, pagalvoję apie vėjaraupius, iškart prisimename žalią tirpalą, kuriuo tepdavo mūsų senelius, tėvus ir mus pačius. Atrodė, kad nėra jokio kito vaisto, kuris galėtų išspręsti šios virusinės ligos problemą, bet tiek vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė, tiek vaistininkas M.
„Pirmiausiai reikėtų atminti, kad tobulėja ne tik įvairūs medicinos įrenginiai, bet ir vaistų sudėtis. Rinkoje šiuo metu apstu preparatų, kurie ne taip dirgina, yra švelnesni ir veiksmingesni, padeda slopinti uždegimą odoje. Be to, vis daugiau žmonių išbando skiepus, kurie apsaugo nuo šios infekcijos. Skiepus, kai pagrindinę ir veiksmingiausią priemonę įvardija ir vaistininkas M. Lukštaraupis: „Vėjaraupiai nėra tokia nekalta infekcija, kaip gali atrodyti. Skiepai padeda išvengti juosiančiosios pūslelinės, kuria vyresniame amžiuje galima susirgti persirgus vėjaraupiais.
Kalbėdamas apie priemones, kurios padeda malšinti vėjaraupių bėrimo sukeltą niežulį, M. „Tai dirginantis ir ne toks patikimas vaistas, kaip šiandien rinkoje esantys preparatai. Atminkite, kad prižiūrint sergantį vaiką, reikėtų nuolat prižiūrėti jo higieną - vėjaraupiais sergančiojo oda turi būti švari, todėl, maudydami vaiką po dušu, naudokite antiseptinį losjoną ar muilą, kuri turi antibakterinį poveikį, tačiau nepažeidžia odos kaip pažeistų žaliasis tirpalas. Niežuliui slopinti gydytojais kartais paskiria antihistamininių vaistų. Niežulį efektyviai mažina ir dušas. Vaikams nepamirškite nukarpyti nagų, kad nenusidraskytų odos“, - teigia vaistininkas M. Kadangi vėjaraupių bėrimas sukelia niežulį, vaistininkas pataria spuogelius tepti specialiomis raminančiomis priemonėmis, pvz., raminančiomis putomis ar antiseptiniu geliu, kurių sudėtyje yra levandų ir ramunėlių ekstraktų. Jeigu vaikas intensyviai kasosi, spuogelių vietose gali susiformuoti sunkiai gydomi randai.
Sergant vėjaraupiais labai svarbi higiena - reikėtų nuolat plauti rankas, nebekarščiuojant maudytis po dušu, dažnai keisti apatinius drabužius ir patalynę ir t. t. Taip pat patariama naudoti preparatus, mažinančius niežulį, skatinančius pūslelių gijimą. Juos skirs gydytojas.
Sergant vėjaraupiais taikomas simptominis gydymas, todėl svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių ir kuo daugiau ilsėtųsi. „Tinkama odos priežiūra sergant vėjaraupiais - itin svarbi. Jei vaikas nebekarščiuoja, jį pravartu maudyti po šiltu, bet ne karštu dušu. Niežuliui malšinti gali būti naudojami antihistamininiai vaistai, pavyzdžiui, cetirizinas. Taip pat svarbu laikytis higienos: reguliariai kirpti vaiko nagus, kad jis nenudraskytų pūslelių, kasdien keisti drabužius ir patalynę, palaikyti švarą bei komfortą.
Apibendrinimas
Taigi, ar galima maudyti vaiką sergant vėjaraupiais? Atsakymas - taip, galima, tačiau laikantis tam tikrų taisyklių. Maudynės gali padėti sumažinti niežulį ir pagerinti vaiko savijautą, tačiau svarbu neperkaitinti vandens ir neperlaikyti vaiko vonioje. Taip pat svarbu pasirūpinti tinkama higiena ir odos priežiūra, kad būtų išvengta komplikacijų.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Nuo Kelių Metų Galima Palikti Vaiką Vieną Namuose: Teisiniai Aspektai ir Patarimai Tėvams
- Kada galima sodinti vaiką: patarimai tėvams, kaip saugiai pradėti
- Gausus Kraujavimas Nėštumo Metu: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyvias Diagnostikos Metodas
- Sužinokite, kada saugu maudyti šunį po gimdymo – ekspertų patarimai