Vėžys ir jo gydymas dažniausiai sukelia vėžio skausmą, o šio skausmo valdymas yra būtinas gyvenimo kokybei užtikrinti. Nepaisant didžiulės pažangos šioje srityje, tyrimai parodė, kad beveik kas trečio onkologinio paciento skausmas nėra tinkamai kontroliuojamas.
Skausmo valdymas sergant vėžiu
Kas sukelia skausmą sergant vėžiu?
Skausmas - nemaloni jutiminė ir emocinė patirtis, susijusi su faktiniu ar galimu audinio pažeidimu arba panaši į ją.
- Auglio sukeltas skausmas. Jei vėžys didėja arba plinta, jis gali sukelti skausmą, spausdamas aplink esančius audinius.
- Gydymo sukeltas skausmas. Chemoterapija, spindulinė terapija, chirurgija ir kiti gydymas kai kuriems žmonėms gali sukelti skausmą.
- Medicininių tyrimų sukeltas skausmas. Kai kurie metodai, naudojami vėžiui diagnozuoti arba nustatyti, ar gerai veikia gydymas, gali būti skausmingi. Pavyzdžiui, biopsija, stuburo ar kaulų čiulpų tyrimas.
- Kitos priežastys. Vėžiu sergantys žmonės gali jausti skausmą ir dėl kitų priežasčių. Tai gali būti migrena, artritas arba lėtinis nugaros skausmas.
Skausmo tipai, susiję su vėžio gydymu:
- Neuropatinis skausmas: Tai skausmas, kuris gali atsirasti, jei gydymas pažeidžia nervus. Skausmas dažnai būna deginantis, aštrus arba šaudantis. Pats vėžys gali taip pat gali sukelti tokio pobūdžio skausmą.
- Periferinę neuropatiją: rankų ar kojų skausmas, tirpimas, dilgčiojimas, patinimas ar raumenų silpnumas, kurią sukelia chemoterapija ar tikslinė terapija.
- Fantominis skausmas: Galite vis dar jausti skausmą ar kitą diskomfortą, kylantį iš kūno dalies, kuri buvo pašalinta operacijos metu. Gydytojai nėra tikri, kodėl taip yra, tačiau jis yra realus.
- Sąnarių skausmas (vadinamas artralgija): Ostealgija (kaulų skausmas), kurią sukelia gydymas filgrastimu arba pegfilgrastimu - granulocitų kolonijas stimuliuojančiais faktoriais, padedančiais organizmui pasigaminti daugiau baltųjų kraujo kūnelių.
- Žandikaulio osteonekrozė: kurią sukelia bisfosfonatai, skiriami nuo vėžio, išplitusio į kaulus.
Kaip kalbėti apie skausmą su gydytoju?
Kalbėti apie skausmą - nėra silpnumo požymis. Skausmas yra dažna medicinos problema, kurią reikia nedelsiant spręsti.
- Kur jaučiamas skausmas? Jūsų bus paprašyta tiksliai parodyti, kurioje kūno vietoje arba kūno piešinyje yra skausmas.
- Skausmo stiprumui įvertinti naudojama skalė nuo 0 iki 10.
- Kas jūsų skausmą stiprina?
- Kokia jūsų nuotaika? Ar dažnai užklumpa liūdnos mintys?
- Kokias operacijas ar procedūras jau turėjote, kad sumažinti skausmą?
- Ar mankštinotės? Ar jums buvo atliktas masažas, ar lankėte kineziterapinius užsiėmimus?
- Ar naudojote šilumą ar šaltį norint sumažinti skausmą?
- Ar naudojote be recepto parduodamus vaistus, maisto papildus, vitaminus? Jei taip - kokius?
- Ar bandėte netradicines gydymo priemones? Kokias?
- Neurologinis tyrimas: klausimų ir testų serija, skirta patikrinti galvos, nugaros smegenų ir nervų funkciją.
Kada kreiptis į skausmo kliniką?
Įprastai sakoma, kad jeigu skausmo intensyvumas yra daugiau nei 5 balai iš 10, jau reikia galvoti apie pagalbą. Jei šeimos gydytojo paskirti metodai nepadeda, o skausmas vis vien yra didesnis nei 5 balai ir jis sukelia daug kitų simptomų, pvz., nemigą, tuomet reikia ieškoti papildomos pagalbos. Pacientą į skausmo kliniką siunčia bei siuntimą išduoda šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas.
Registracija į skausmo klinikas:
| Miestas | Įstaiga | Adresas | Kontaktai |
|---|---|---|---|
| Vilnius | Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos Skausmo medicinos centras | Santariškių g. 2, Vilnius | 8 5 244 2244 |
| Kaunas | Lietuvos sveikatos mokslų ligoninė Kauno klinikos Skausmo gydymo poskyris | Eivenių g. 3, Vilnius | www.pylimas.lt |
| Kaunas | Kudirkos ligoninė Skausmo gydymo poskyris | Ligoninės g. 1, Kudirkos Naumiestis, Šakių raj. | Konsultacijų poliklinikos registratūra - 8 5 244 2244 |
Skausmo valdymo metodų rezultatų stebėjimas gali padėti išsiaiškinti, kurie skausmo valdymo būdai jums geriausiai tinka. Pabandykite sudaryti paprastą naudojamų skausmo valdymo strategijų lentelę, nurodydami dienos laiką, technikos tipą, koks buvo jūsų skausmo lygis, kai pradėjote, ir koks jis buvo po to, kai atlikote techniką. Taip pat galite fiksuoti savo dienos aktyvumo lygį ir nuotaiką, kurie taip pat gali turėti įtakos jūsų skausmui. Reguliariai įveskite šiuos duomenis. Stebėdami savo skausmą, kartais vos kelias dienas, kartais galite atskleisti skausmo dėsningumus, kuriuos galima panaudoti gerinant skausmo kontrolę.
Mitybos svarba sergant vėžiu
Ne vienas iš mūsų kartais pasiskundžia, kad jaučiasi pavargęs, išsekęs, nenori nieko veikti, rytais sunku išlipti iš lovos, nesinori valgyti, maistas atrodo be skonio. Tačiau kartais šie simptomai gali būti susiję su liga, tuomet jie ne taip lengvai pašalinami, ypač jei liga onkologine.
Kacheksija ir anoreksija
Kacheksija - tai organizmo išsekimas, kuris pasireiškia bendru fiziniu silpnumu, kūno svoriu mažėjimu, mažėjančia raumenų ir riebalų mase, apetito stoka, pykinimu, nuotaikos pablogėjimu. Kacheksija - dažnas anoreksijos, ypač užsitęsusios, padarinys. Anoreksija ir kacheksija - labai glaudžiai tarpusavyje susijusios problemos. Tai nėra savarankiškos ligos, bet kitų ligų padarinys.
Priežastys, kodėl vėžys sukelia mitybos problemas:
- Navikas ryklėje, stemplėje ar padidėję tarpuplaučio limfmazgiai mechaniškai trukdo nuryti maistą.
- Onkologinei ligai gydyti naudojami chemoterapiniai vaistai dažnai sukelia nepageidaujamų poveikių, tokių kaip pykinimas, vėmimas, apetito stoka, kurie sutrikdo ligonio mitybą. Neretai šie vaistai sukelia ir stiprų burnos bei ryklės gleivinės uždegimą ar net išopėjimą, kas sukelia skausmą ryjant maistą.
- Tokių kūno sričių kaip pilvo, krūtinės ląstos organų spindulinė terapija gali būti apetito bei kūno svorio netekimo priežastis. Galvos ar kaklo srities, stemplės piktybinių navikų spindulinė terapija sukelia uždegiminę reakciją, kuri ypač sustiprėja gydymo pabaigoje. Tada pacientus dažnai vargina skausmas ryjant.
Esant vėžinei kacheksijai ar anoreksijai dėl nevisaverčio maitinimosi organizmas ne tik išsenka, susilpnėja visos jo gyvybinės funkcijos, bet prastėja kraujo rodikliai, vystosi anemija (mažakraujystė). Be to, esant išsekimui, prasčiau veikia priešvėžinis gydymas, jis blogiau toleruojamas. Susidaro užburtas ratas: chemoterapija, spindulinis ar chirurginis gydymas - būtinas gydant sergančiuosius onkologine liga, tačiau šie gydymo būdai gali sąlygoti apetito stoką ir išsekimą, kuris vėžio gydymą padaro mažiau veiksmingą.
Kaip gerinti mitybą sergant vėžiu:
- Pacientas galėtų padėti sau tuo, kad "nenumotų ranka" į atsiradusius simptomus, o pirmiausia visgi kreiptųsi į gydytoją, kuris padės išsiaiškinti priežastis, kodėl dažnai silpna, nesinori valgyti ir panašiai.
- Jei po chemoterapijos ar spindulinės terapijos ligonis nuolat jaučia pykinimą, vemia, galima sureguliuoti mitybos režimą, dietą ar skirti vaistų, galinčių padėti įveikti šiuos nepageidaujamus vėžio gydymo sąlygotus reiškinius.
- Jei maistui patekti į organizmą trukdo kliūtis virškinamajame trakte, reikia stengtis kuo skubiau pašalinti kliūtį pačiu prieinamiausiu būdu. Kiekvienu atveju reikia pasitarti su gydančiu gydytoju.
- Vartokite neriebius sausus pieno miltelius, kiaušinių miltelius kepiniams.
- Į košes, varškę, vyniotinius dėkite razinų, riešutų, datulių, abrikosų.
- Stenkitės, kad maisto kvapnumas, kvapų pobūdis, maisto paruošimo ir serviravimo būdas skatintų apetitą, sukeltų norą valgyti.
- Gerkite gėrimus, turinčius rūgšties - limonadus, apelsinų ar pomidorų sultis.
- Stenkitės valgyti kompanijoje, o ne vienas.
- Likus 30-50 min. iki valgymo, padarykite lengvą 10-15 min. mankštą, o jei jaučiatės pavargę, pailsėkite.
- Jei apetitas geras, pamėginkite iš ryto suvalgyti 1/3-1/2 visos dienos maisto normos.
- Sverkitės 1 kartą per savaitę. Jei pastebite, kad sulysote, drabužiai, kuriuos paprastai dėvite tapo per dideli, pasisverkite - svarbu žinoti, kiek svorio per tam tikrą laiką netekote.
Psichologinė ir emocinė pagalba
Paprastai vėžio diagnozė apverčia gyvenimą aukštyn kojomis. Paskubomis tenka išmokti naują - medicinos terminų - kalbą, įveikti labirintą gydytojų kabinetų, susitaikyti su įvairiomis apžiūromis ir tyrimais. Psichologine prasme diagnozė „Onkologinė liga“ sukelia didžiulį nerimą, pasimetimą, vidinę sumaištį, sužinojus diagnozę kyla daug sudėtingų klausimų. Visa tai paveikia kiekvieno sergančiojo saugumo ir gerovės jausmą, sveikatą, gyvenimo kokybę bei šalia esančius artimuosius. Moksliškai įrodyta, kad žmogaus emocinė sveikata daro poveikį jo fizinei savijautai.
Kaip susidoroti su emociniais pokyčiais:
- Pasirinkite gydytoją, kuriuo pasitikite, tuomet pasitikėkite gydytoju, kurį pasirinkote. Paprašykite jo papasakoti arba nurodyti, kur galite plačiau paskaityti apie savo ligą. Užsirašykite kylančius klausimus, pastebėjimus. Kurkite sąžiningumu ir pasitikėjimu paremtą santykį.
- Niekada neatsisakykite tradicinio medikamentinio gydymo pasikliaudami vien netradiciniais gydymo metodais. Nėra priežasčių nepasitikėti gydytojais ir mokslu.
- Pasitikėkite artimaisiais ir leiskite jiems padėti, kai sunkiose situacijose jus aplankys baimė ir dvejonės.
- Kai bus sunku, leiskite sau verkti, liūdėti, abejoti. Tai sukels palengvėjimą.
- Leiskite sau ilsėtis. Miegas, meditacijos, poilsis yra dovanos, kurias galite sau įteikti, o ne laiko švaistymas.
- Gyvenkite šios dienos realybe, o ne dvejonėmis dėl praeities ar nežinomybe dėl ateities. Jūs turite pakankamai jėgų vienai dienai.
Kaip susidoroti su fiziniais, psichologiniais ir emociniais pokyčiais?
Onkologinė ligos kelionėje susiduriama su labai daug pokyčių. Pokyčiai vyksta fizinėje aplinkoje, mūsų kūne, bendravime, pokyčiai vyksta su mūsų nuostatomis, įpročiais ir ligos metu mes jų patiriame net ne vieną, o daug. Šie dalykai atneša daug nerimo, mes imame nerimauti, jaučiamės silpnesni. Dėl to žmonėms priimti naują realybę, ligą nėra paprasta.
- Leiskite kitiems žmonėms jums padėti. Nebijokite prašyti ir priimti pagalbos, taip pat ir atliekant užduotis, kurios reikalauja daug energijos arba kurių atlikti nemėgstate.
- Kreipkitės pagalbos į savo sveikatos priežiūros komandą, informuokite juos apie savo rūpesčius ir nerimą. Jie gali padėti Jums suprasti, ko tikėtis iš gydymo.
- Bendradarbiaukite su psichikos sveikatos specialistu.
- Išlikite fiziškai aktyvūs. Fizinis aktyvumas gali suteikti daugiau energijos ir padėti geriau jaustis gydymo metu ir jam pasibaigus.
- Duokite sau laiko prisitaikyti. Vėžio diagnozė dažnai būna netikėta žinia, kuri iš pradžių būna pribloškianti. Normalu, kad reikia laiko prisitaikyti prie galimų gyvenimo pokyčių ir daugybės patiriamų emocijų, taip pat prie pokyčių, patiriamų vėžio gydymo metu ir po jo.
Kaip suvaldyti stresą?
Tokia liga, kaip vėžys, dažnai yra viena iš didžiausią stresą keliančių patirčių žmogaus gyvenime. Susidoroti su vėžiu gali būti dar sunkiau, kai papildomai prisideda ir stresas dėl darbo, šeimos ar finansinių rūpesčių.
- Venkite tvarkaraščio konfliktų. Vizitų, susitikimų ir veiklų planavimui naudokite naudokite dienos planuotę, telefoną arba virtualų kalendorių.
- Žinokite savo ribas. Jei neturite laiko, energijos ar susidomėjimo, galima mandagiai atsisakyti, kai žmonės prašo imtis užduočių. Nesijauskite kalti dėl to, kad sakote „ne”.
- Paprašykite pagalbos. Taip pat pravartu prašyti šeimos narių, draugų ir bendradarbių pagalbos.
- Sutelkite pastangas į dalykus, kuriuos galite kontroliuoti. Stresą sukeliantis veiksnys gali būti tai, ko negalite pakeisti ar kontroliuoti net ir geriausiai planuodami.
- Reguliariai mankštinkitės. Vidutinio sunkumo fiziniai pratimai, pavyzdžiui, 30 minučių pasivaikščiojimas kelis kartus per savaitę, gali padėti sumažinti stresą.
- Gerai maitinkitės. Gausiai miegokite. Stenkitės kiekvieną naktį miegoti 7 ar daugiau valandų. Taip pat gali padėti trumpas pogulis dienos metu.
- Prisijunkite prie paramos grupės. Paramos grupėse galite pasikalbėti apie savo jausmus ir baimes su kitais žmonėmis, kurie dalijasi ir supranta jūsų patirtį.
- Suplanuokite kasdienį atsipalaidavimo laiką. Darykite tai, kas jums patinka. Valgykite mėgstamame restorane arba žiūrėkite mėgstamą televizijos laidą.
Kaip susidoroti su pykčiu?
Normalu, kad diagnozavus vėžį jaučiamas pyktis. Nuovargis, t. y. Pyktis yra natūrali emocinė reakcija. Nereikia jaustis kaltam dėl to, kad jaučiate emocijas, o pyktis ir kitos emocijos nėra blogos.
- Atpažinkite savo pyktį. Pagalvokite, kokie kiti jausmai slypi po pykčiu. Galbūt nesuvokiate, kad po pykčiu slepiate kitus skausmingus jausmus.
- Venkite išlieti pyktį ant kitų. Nelaukite, kol pyktis susikaups. Išreikškite savo jausmus, kai tik juos atpažįstate.
- Raskite saugių būdų pykčiui išreikšti. Pyktį galite išreikšti ir išlieti įvairiais sveikais būdais:Pasikalbėkite su žmonėmis, kuriais pasitikite: šeimos nariu, draugu, psichologu ar dvasininku apie tai, kodėl pykstate.
Kaip įveikti nerimą?
Nerimas yra dažna emocija. Dauguma žmonių kartkartėmis jaučia nerimą. Nerimo jausmas gali būti apibūdinamas kaip nervingumas, įtampa ar nerimas. Vėžys dažnai sukelia dar daugiau nerimo.
Pati Vaiva nieko neparduoda, susiradus Jums tinkamą produktą, spauskite mygtuką PARDAVIMO VIETA ir Jūs pateksite į to produkto pardavėjo puslapį, kuriame ir įsigysite vertingus produktus. LRT laidoje “KLAUSKITE DAKTARO”, praėjus beveik 3 metams po gydymo, Vaiva Mickuvienė dalinasi savo istorija. Vaiva sveikatą tikrinosi reguliariai, tačiau krūties vėžio diagnozės išvengti nepavyko. VezysNeSloga.lt specializuota internetinė platforma, kurioje galima susirasti būtiniausių maisto papildų, vitaminų, sveikesnių maisto bei gėrimų produktų pardavimo vietas ar sužinoti apie sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo rengiamus mokymus, seminarus onkologiniams ligoniams bei jų artimiesiems. Svetainėje rekomenduojami produktai skirti ne tik sergantiems onkologinėmis ligomis, bet ir tiems, kas rūpinasi onkologinių ligų prevencija. ”Vėžys - nėra vieno organo liga. Tai yra užteršto, ligoto žmogaus organizmas. Tai nėra reklama, tai tiesiog patogi svetainė, kurioje sudėta Vaivos Mickuvienės patirtis. BerberinasBerberinas Physiomance Berberine. Su kodu SLOGA taikoma 10% NUOLAIDA!