Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vaikams itin svarbu, kad erdvė, kurioje jie praleidžia daug laiko, būtų ne tik fiziškai pritaikyta jų gerovei, bet ir stimuliuotų įvairių įgūdžių ugdymą. Sensorinės priemonės stimuliuoja pojūčius, mažina agresiją, nerimą ir blaškymąsi, padeda sukoncentruoti dėmesį, pagerina atmintį, pažinimą ir kalbos vystymąsi. Visiems reikia sensorinės stimuliacijos, kad suvoktų juos supantį pasaulį.

Vienintelis būdas gauti informaciją į smegenis yra per jutimus: regėjimą, garsą, prisilietimą, skonį, kvapą ir judėjimą. Jei stimuliuojame per daug, galime būti lengvai perstimuliuoti (pvz., per ilgai būti triukšmingame, judriame prekybos centre). Jei turime per mažai, prarandame susidomėjimą savo aplinka ir prarandame gebėjimą ką nors daryti (pvz., nestimuliuojantys žmonės dažnai miega, kad praleistų laiką ir pasiilgtų veiklos).

Šiandien pripažįstama, kad sensorinio stimuliavimo ir tinkamos veiklos trūkumas turi pražūtingą poveikį mūsų savijautai ir sveikatai, ypač vyresnio amžiaus. Sensorinės integracijos terapija yra labai svarbi vaikams, turintiems raidos ir elgesio sutrikimus. Terapinės veiklos apima vestibulinės, proprioceptinės, klausos, taktilinės sistemos stimuliavimą, kuris normalizuoja vaiko pojūčius.

Valstybės parama sensorinėms priemonėms

Nuo 2018 m., vadovaujantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, numatoma galimybė gauti paramą įvairioms priemonėms, padedančioms patenkinti vaikų su sunkia negalia sensorinius, fizinius ar emocinius poreikius. Kasmet visos Lietuvos savivaldybės įsipareigoja kompensuoti iki 1 900 Eur šeimoms, auginančioms vaikus su sunkia negalia.

Priemonių įsigijimui skiriama suma - ne daugiau nei 1 900 Eur. Ši suma gali būti skiriama vieną kartą per 5 metus arba padalinama mažesnėmis sumomis ir skiriama kelerius metus iš eilės. Vaikui su sunkia negalia tiek priemonių įsigijimas, tiek būsto pritaikymas gali būti pakartotinai suteikiamas ne anksčiau kaip po 5 m. nuo paskutinio prašymo patenkinimo. Tačiau gali būti išskiriami tie atvejai, kai dėl pasikeitusios vaiko su sunkia negalia sveikatos būklės reikalingi papildomi būsto pritaikymo darbai. Tuomet nustatyta savivaldybės administracijos tvarka sprendimą priima sudaryta komisija.

Kas gali teikti prašymus?

Teikti prašymus finansavimui gauti gali vaikui su sunkia negalia atstovaujantis asmuo: vienas iš tėvų, globėjas (rūpintojas), atstovas pagal įstatymą. Vaikas su sunkia negalia - vaikas, kuriam LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas sunkus neįgalumo lygis.

Kaip teikti prašymą?

Laisvos formos prašymas teikiamas savivaldybės administracijai - socialinės paramos skyriui - pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Kiekviena savivaldybės administracija nustato prašymų priėmimo terminą einamųjų metų laikotarpiui. Ankstesniųjų metų praktika rodo, kad paprastai prašymų teikimas vyksta vasaros metu, o sprendimai dėl prašymų priimami iki rugpjūčio 1 d., tačiau šeimos turėtų drąsiai kreiptis bet kuriuo metu.

Prašymas gali būti teikiamas tiesiogiai savivaldybės administracijai raštu arba elektroniniu būdu. Išrašą iš asmens medicinos dokumentų (forma Nr. 27/a) pateikti nebūtina.

„Penkių pojūčių“ sensorinė įranga

Vaizdinės stimuliacijos priemonių grupei (nr. 3) priklauso ir „Penkių pojūčių“ sensorinė įranga - inovatyvi, audiovizualinius jutimus stimuliuojanti technologija, naudojama darbui su vaikais ar suaugusiaisiais. Ji leidžia bet kokią erdvę (tiek namų miegamąjį ar gyvenamąjį kambarį, tiek darželio / mokyklos klasę) paversti kontroliuojamų audiovizualinių, edukacinių stimulų erdve. 2019 m. VšĮ „Penki pojūčiai“ mokėjimui suteikia vieno mėnesio atidėjimą.

Sensoriniai kambariai

Įsibėgėjus „Tūkstantmečio mokyklų“ projektams, įtraukiam ugdymui mokyklose vienas svarbiausių pagalbos veiksnių yra aplinkos pritaikymas mokyklose. Atsižvelgiant į ugdymo įstaigos poreikius bei dažniausiai pasitaikančius vaikų sutrikimus, sensoriniai (jutiminiai) kambariai tampa atsipalaidavimo, ramybės, pažinimo, edukacijos, stimuliacijos oaze. Aplinka turi būti pritaikyta ne tik judėjimo negalią turintiems mokiniams, bet ir autizmo spektro sutrikimus, sensorinius ir emocinius sutrikimus turintiems vaikams.

Sensorinių kambarių gali būti įvairių. Variacijų gali būti labai įvairių. Kambarys turi būti tamsus (sensoriniai kambariai turi būti užtemdyti.

Sensorinio kambario elementai:

  • Kolonos burbuliuojančio vandens yra viena iš priemonių, tinkamų vaizdinei, lytėjimo ir garsinei stimuliacijai.
  • Kambaryje esantys sensoriniai sėdmaišiai suteikia taip pat padeda susikaupti ir nusiraminti.
  • Kamuoliukų baseinas - linksmiausia vieta mažiesiems žaisti.
  • Žaidimas su smėliu skatina vaiko vaizduotę, kūrybiškumą, saviraišką.

Pojūčių moduliacija pasiekiama:

  • Taktilinis (gilus spaudimas, pasunkintos antklodės, svareliai, odos braukimas šepečiais, glostymu, atliekant masažą).
  • Vestibulinis, proprioceptinis (naudojant balansines lentas, sūpynes, batutus, tramplynus, kamuolius, „kūno kojinę“ ir kt.).
  • Klausos (lėta-greita muzika, ritmas).
  • Regos (spalvos, šviesos, šviesos burbulų vamzdžių naudojimas ir kt.).
  • Uoslės (Kvapų) - Aromaterapija, pažįstami kvapai, mažinantys nerimo lygį.

Statistika

Statistikos departamento duomenimis, įvairiose šalyse apie 10 proc. vaikų raida yra sutrikusi. Iš viso specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įvairių priežasčių Lietuvoje turi daugiau kaip 30 000 mokinių arba beveik dešimtadalis visų šalies mokinių. Didžioji dalis mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokosi bendrosios paskirties mokyklose, tai sudaro apie 92 proc. nuo visų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, vaikų.

2020 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus: negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai galės lankyti artimiausią jo gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą ir bus priimami visiškai lygiais pagrindais su kitais mokiniais.

žymės: #Vaikams #Vaika

Panašus: