Daug jaunų šeimų jau nebeturi savo kaimo, gyvų senelių, prosenelių, kurie pasakotų apie senus laikus.
O augantiems vaikams labai įdomu daugelis dalykų - jiems sunku įsivaizduoti, kaip žmonės galėjo gyventi be interneto, automobilių, prekybos centrų.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip kūdikiai augdavo senovėje ir kokie buvo tie pirmieji vaiko metai.
Kūdikio Priežiūra Senovėje
Šiais laikais kūdikio auginimas neįsivaizduojamas be daugybės daiktų: vežimėlio, lovytės, automobilio kėdutės, gultuko, čiulptukų…
Vežimėlių būta ir senais laikais, bet jie būdavo sukalti iš lentelių, mediniais ratukais ir daugiau skirti ne kūdikiams vežioti, o vaikams žaisti.
Vyresni vaikai vežiodavo mažesnius.
Iki metukų vaikas augdavo šalia mamos.
Mama jį nešdavosi, eidama dirbti į laukus.
Tarkime, mama per šienapjūtę grėbia šieną, o šalia tarp trijų kartelių pakabina lopšelį su kūdikėliu - kai reikia, vaiką pamaitina, pervysto.
Kūdikių nepalikdavo namuose vienų, neleisdavo jiems įsiverkti - nuramindavo, švelniai pakalbindavo.
Būdavo, kai gimsta vaikas, jį pribuvėja, vadinama bobute, nuprausia, peržegnoja, tada neša tėvui parodyti, paskui broliukams ir sesutėms paaiškina, kad rado vaikelį kopūstų lauke ar iš balos išgriebė.
Muziejuje saugoma gražių aprašų, liudijančių, jog su nauju šeimos nariu buvo supažindami ir naminiai gyvūnai.
Gimus vaikui, buvo tradicija sodinti medį: jei mergaitė, - liepą, jei berniukas, - ąžuolą arba uosį.
Žaislai ir Pramogos
Šiuolaikinių vaikų žaislai ir žaidimai gerokai skiriasi nuo tų, kuriais žaidė mūsų proseneliai.
Senovėje kūdikiai žaisdavo barškučiais, tik jie buvo ne spalvoti plastmasiniai, kaip dabar, o, tarkime, iš žąsies gerklės.
Papjovus žąsį, gerklę išdžiovindavo, pripildavo žirnių arba sėklų ir jau išeidavo barškantis žaisliukas.
O mažyliams virš lopšio pakabindavo balanėlių paukštę ar šiaudų sodą - judantis oras žaisliuką supdavo, vaikui būdavo smagu jį stebėti.
Stovėti mažylis išmokdavo stovynėje, dar vadinama stovykla, tupčiumi.
Ją darydavo iš dviejų lentelių, sujungtų statinėliais.
Viršutinėje lentelėje buvo padaryta apvali išpjova kūdikiui įstatyti.
Mergaičių ir Berniukų Žaidimai
Ką žaisdavo mergaitės?
Mažas mergaites nuo 7-8 metų mokydavo pinti juosteles, prisukti siūlų šeivas, tvarkytis po namus.
Žaidimas ir realus gyvenimas buvo labai arti vienas kito.
Mergaitės tikrai neturėjo tiek daug lėlių, kaip dabar.
Skudurinukėms lėlėms reikėdavo ir namų, baldų.
Berniukus augino ūkininkais, juk mes žemdirbių tauta.
Geras ūkininkas turėjo mokėti darbus dirbti, todėl ir žaislai buvo tokie: arkliukai (nuo supamųjų iki arklio galvos ant ilgo pagalio ar molinių figūrėlių), rateliai, grėbliukai, malūnai.
Muziejaus fonduose saugoma ir žaislinių kareivėlių ir ginklų.
Šie - gaminti meistro Miko Lankevičiaus.
Medinius žaisliukus šeimos vyrai dažniausiai droždavo žiemos vakarais, kai būdavo daugiau laisvo laiko.
Viskas buvo realistiška: arkliukai, karvytės, katinėliai, kiškučiai.
Vaikas per žaidimą buvo ruošiamas tikram gyvenimui.
Juk jau nuo 7-8 metų turėjo talkinti bent žąsis paganyti.
Ginklai - šautuvai, kardai, lankai - berniukams patikdavo visais laikais.
Tai nebuvo įmantrios šaudyklės, kaip kad yra dabar.
Daugumą ginklų vaikai pasigamindavo patys.
Dūdelės ir švilpynės mokydavo vaikus pažinti paukščių balsus.
Juos girdėdavo ganydami gyvulius, miške uogaudami, riešutaudami.
Tada vaikai augo gamtos apsuptyje.
Paukštelių drožyba buvo visų piemenų užsiėmimas, droždavo ne tik berniukai, bet ir mergaitės.
Žiemos ir Vasaros Pramogos
Kaip vaikai pramogaudavo žiemą, o kaip - vasarą?
Žiemą vaikai važinėdavosi rogutėmis, pačiūžomis.
Pačiūžos kur kas skyrėsi nuo dabartinių.
Viena koja pasispirdavo, kita čiuoždavo ant ledo.
Dar smagi pramoga buvo ant užšalusios kūdros ar ežero įtvirtintas ratas, kuris sukdavo ten pririštas roges.
Vaikai visais laikais laukdavo vasaros, kad galėtų palakstyti po kiemą.
Pavyzdžiui, pamėtyti ir pagaudyti bolę - iš kiaulės šlapimo pūslės padarytą kamuolį.
Prieš tai pūslę gerai išplaudavo, pripūsdavo ir išdžiovindavo.
Gyvūnai ir Saldumynai
Kačiukai, šuniukai visais laikais buvo didžiausi vaikų draugai, ypač vienkiemiuose.
Tačiau naminiai gyvūnai nebuvo laikomi vien žaidimui, jie turėjo savų pareigų: katė - gaudyti peles, šunelis - saugoti namus.
O vaikų pareiga būdavo įpilti pienuko augintiniams.
Egzotiškų gyvūnų senais laikais namuose nelaikė.
Į trobą parsinešdavo nebent sužeistą, paliegusį paukščiuką, kol jis išgydavo.
Narvuose paukštelių dėl grožio niekas nelaikė.
Vaisiai, riešutai, cukriniai gaideliai iš kermošiaus ar atlaidų…
Riešutauti vaikai eidavo, pasiėmę krepšelius.
Senoviškas gardėsis - morkų saldainiai.
Saldumynai nebuvo kasdienis valgis.
Cukrų žmonės paprastai pirkdavo „galvomis“, gabalais.
Kartais atkirsdavo gabaliuką cukraus pačiulpti.
Vienas iš saldumynų buvo medus.
Uogienių, kokias valgome dabar, niekas nevirdavo - cukrus buvo labai brangus.
žymės:
Panašus:
- Senovinių Vaikiškų Vežimėlių Istorija: Atraskite Elegancijos ir Inovacijų Kelionę Nuo Karučio Iki Prabangos
- Nešiojami lopšiai kūdikiams vežimėliuose – geriausios apžvalgos ir tėvų atsiliepimai
- Atraskite Naująjį Chicco Lopšį: Patogumas, Sauga ir Stilingas Dizainas Jūsų Vaikui!
- Viskas, Ką Reikia Žinoti Apie Nėštumo Nutraukimą Antakalnio Klinikose – Paslaugos, Procedūros ir Patarimai
- Kaip Darbo Stažas Auginant Neįgalų Vaiką Lietuvoje Gali Pakeisti Jūsų Gyvenimą!