Kad ir kaip būtų paradoksalu, visą gyvenimą mes esame vaikai. Suaugę, patys tapę tėvais, senstantys mes tebeturime tėvus. Jei ne gyvenančius šiame pasaulyje, tai bent jų vaizdinį, įspaudą savo sąmonėje.
„Kai man buvo 14 metų“ - Markas Tvenas pastebėjo, „mano tėvas buvo toks neišmintingas, kad man sunkiai sekėsi būti šalia jo. Bet kai man suėjo 21-eri, aš buvau nustebęs, kiek jis daug išmoko per septynerius metus.“ Nors ši frazė buvo parašyta daugiau nei prieš šimtmetį, tai puikiai iliustruoja, kaip keičiasi santykiai su tėvais, kuomet esi paauglys, ir kuomet tampi suaugusiuoju.
Paauglystėje tarpusavio konfliktai su tėvais yra dažnesni ir intensyvesni, dažnai tėvus vertiname kaip neišmintingus ir blogai atliekančius savo kaip mamos / tėvo pareigas. Tačiau suaugę savo tėvus pamatome iš kitos pusės, pradedame juos vertinti kaip atskiras asmenybes, o ne tik kaip tėvus. Išties Marko Tveno pajuokavimas, kad jo tėvas daug išmoko yra teisingas ta prasme, kad tėvai, iš tikrųjų, pasikeičia, kai jų vaikai baigia mokyklą ir tampa suaugę.
Ne tik vaikai tapę suaugusiaisiais savo tėvus mato kaip asmenybes, bet ir tėvai savo vaikus pradeda matyti kaip asmenybes, ne tik kaip savo vaikus. Dabartiniai jauni žmonės palaiko dažnesnį ir artimesnį ryšį su savo tėvais, nei jų tėvai palaikydavo su savaisiais.
Naujausios technologinės galimybės leidžia pigiau ir lengviau susisiekti su tėvais. Tačiau dažnesnis bendravimas su tėvais vyksta ne tik dėl padidėjusių galimybių, tai atspindi artimesnius bei darnesnius tėvų ir vaikų tarpusavio santykius. Kai kurių autorių nuomone tėvų ir suaugusių vaikų artimesni santykiai stiprina šeimą ir padeda išgyventi sudėtingame pasaulyje.
Nors tarpusavio santykiai tarp tėvų ir suaugusiais tampančių vaikų gali būti vertinami pozityviais, tačiau šeimos santykiai yra daug sudėtingesni ir turi savų iššūkių. Nustatyta, kad suaugę vaikai neretai patiria sunkumų dėl aktyvaus tėvų noro ir toliau dalyvauti jų gyvenime, nuolatinio klausinėjimo apie asmeninį gyvenimą ar darbą, patarimų siūlymo.
Dauguma tyrimų parodė, kad jaunuoliai, gyvenantys atskirai nuo tėvų, yra artimesni su savo tėvais ir mažiau jaučia negatyvius jausmus jiems už jaunuolius, kurie pasiliko gyventi tėvų namuose. Kartais vaikai, tapę suaugusiais, nustemba atradę, kad jų tarpusavio ryšys su tėvais gali būti toks stiprus. Kol gyveno kartu su tėvais kasdienį gyvenimą, jie apie tai daug negalvojo.
Bendravimo Iššūkiai
Tėvai daugiau kalba nei klausosi. Tai dažna tarpusavio konfliktų priežastis. Tėvams reikėtų dvigubai daugiau klausytis negu patiems kalbėti. Kodėl? Suaugę vaikai norėtų daug ką pasakyti tėvams, tačiau dažnai tik klausosi, ką tėvai po ilgo nesimatymo ar nekalbėjimo su vaikais nori pasakyti. Tėvai, kita vertus, skundžiasi, kad suaugę vaikai su jais per mažai bendrauja. Kaip susiklosto tokia situacija?
Neigiamos pranašystės. Pranašystės ne veltui ir vadinamos pranašystėmis, nes tikima, kad jos išsipildo. Tėvams bendraujant su suaugusiais vaikais reikėtų vengti pranašysčių, kurių išsipildymo jie nenorėtų. Matydami ir įžvelgdami tik neigiamą savo suaugusio vaiko gyvenimo scenarijų, nuolat jį kritikuodami, tėvai paskatina jį koncentruotis tik į tai, kas jam nesiseka ar nemalonu.
Žinoma, yra situacijų, kada tėvai turi griežtai nustatyti taisykles ir ribas, nesvarbu, kokį karą tarpusavyje tai gali sukelti. Tačiau kartais tėvai persistengia ir turėtų susimąstyti, ar, pavyzdžiui, Kalėdų, Velykų šventimas kiekvienais metais tėvų namuose yra toks svarbus? Svarbu, kad tėvai, bendraudami su suaugusiais vaikais, paliktų erdvės diskusijoms ir kompromisams, kas padėtų sumažinti konfliktų skaičių ir intensyvumą.
Išmokti atpažinti, valdyti ir tinkamai reikšti savo emocijas bei taikiai susitarti (bendradarbiauti ieškant sprendimo) yra labai svarbūs įgūdžiai abiem pusėms.
Kaip Netrukdyti Suaugusių Vaikų Laimei?
- Jūs nemėgstate vaiko išsirinkto žmogaus. Uošvės ir anytos neretai suruošia tikrą atrankos konkursą savo sūnų ir dukterų išrinktiesiems. Ir visada atranda trūkumų: jis/ji per daug tinginiauja, per mažai uždirba, kažkaip ne taip atrodo… Jūs taip elgiatės, žinoma, dėl to, kad labai mylite savo vaiką ir linkite jam gero. Tačiau realybėje gaunasi, kad jūs vien tik trukdote šeimyninei laimei, pastoviai kabinėdamasi prie vaiko išsirinkto žmogaus. Jūs savo asmeninį gyvenimą jau susitvarkėte, tai leiskite padaryti tą patį suaugusiam vaikui. Galbūt jūsų šeimyninis gyvenimas nebuvo labai geras ir dabar bijote, kad vaikas pakartos jūsų scenarijų? Nėra ko baimintis. Jūs skirtingi žmonės ir vaikui greičiausiai viskas klostysis kitaip.
- Jūs tikri, kad visada esate teisūs. Argumentas „Todėl, kad aš taip pasakiau!“ dar gali šiek tiek suveikti, jei kalba eina apie ikimokyklinukus. Vyresniems vaikams girdėti šią frazę, švelniai tariant, nemalonu. Ir nesvarbu, kad turite „turtingą gyvenimišką patirtį“, kad „jums geriau žinoti“ ir kad apskritai jūs „vyresni ir išmintingesni“. Kitas žmogus turi teisę turėti nuosavą nuomonę, net jeigu ji nesutampa su jūsiške.
- Pažeidinėjate asmenines ribas. Kai vaikas buvo visai mažas, jūs mokėte jį elgesio ir ribų nusibrėžimo taisyklių. Tačiau dabar jūs - tai du suaugę žmonės ir santykiai turi būti lygiateisiai. Būtina išmokti priimti sūnaus ar dukros sprendimus, netgi jei tie sprendimai ir poelgiai jums nepatinka ar nesuprantami. Būtina nelįsti su savo neprašytais patarimais ir, juo labiau, nereikalauti dalintis visomis jauno žmogaus mintimis ir įvykiais. Įsivaizduokite, kad kolega darbe nei iš šio, nei iš to pradeda aiškinti jums, ką jis galvoja apie tai, kaip jums reikėtų rengtis, kalbėtis su vyru ir ilsėtis per išeigines. Štai šis dalykas ir yra vadinamas ribų pažeidimu. Vargu ar apsidžiaugsite tokiu kolegos elgesiu. Tai kodėl tėvai leidžia sau tokį elgesį savo vaikų atžvilgiu?
- Pernelyg globojate jau suaugusį vaiką. Kiekvieną rytą skambinate 30-ies metų sūnui, kad paklaustumėte ar jis užsidėjo kepurytę… Nejaugi jūs rimtai manote, kad suaugęs žmogus negali savarankiškai įvertinti, kas dedasi lauke už lango ir atitinkamai apsirengti? Sūnus galiausiai nustos kelti ragelį ir, tuo labiau, pats daugiau nebeskambins. Hiperglobos nuodėmė būdinga mamoms, kurioms vaiko auklėjimas buvo pats svarbiausias dalykas gyvenime. Ir dabar, kai vaikas užaugo, jos paprasčiausiai nežino, kuo užsiimti. O juk pasaulyje tiek daug visko įdomaus. Išmėginkite įvairius užsiėmimus, atskleiskite savo talentus ir gabumus. Vaikai - nuostabu, tačiau gyvenimas neapsiriboja vien rūpinimusi jais.
- Pastoviai prisimenate praeitį. Žmonės laikui bėgant keičiasi. Bet pasitaiko, kad vaikas mamai lieka vis tuo pačiu mažyliu, koks jis buvo prieš kelis dešimtmečius. Galbūt penktoje klasėje sūnus ir bėgo iš pamokų, ir jūs iki šiol tebelaikote jį neatsakingu, nors dabar jis turi savo sėkmingą verslą. O gal pirmoji dukters santuoka buvo nesėkminga ir jūs be paliovos jai tai primenate, nors praėjo jau keli metai. Bet kuriuo atveju niekam nemalonu pastoviai klausytis apie savo praeities „nuodėmes“. Galbūt išties labai sunku priimti faktą, kad jūsų mažylis užaugo, tačiau tai padaryti būtina. Neužsiciklinkite ties praeitimi. Dabar galite bendrauti su suaugusiais vaikais kaip lygūs su lygiais, o tai - šansas įgyti jų asmenyse naujus tikrus draugus.
Tėvų ir vaikų santykių etapai pagal Viktoriją Tarozienę
Viktorija Tarozienė išskiria mažiausiai tris suaugusių vaikų ir tėvų santykių etapus:
- Jauno suaugusio žmogaus atsiskyrimas nuo branduolinės šeimos. Šis laikotarpis abiem pusėms kupinas pokyčių bei išgyvenimų. Tiek vaikams, tiek tėvams išsiskyrimas gali kelti liūdesį ir ilgesį, o kartu atverti jaudinančias naujas galimybes. Tėvai atsisveikina su aktyvia tėvyste, tad atsiranda galimybė įsitraukti į naujas ar primirštas veiklas. Jaunas suaugęs žmogus šiuo metu įgyvendina savo raidos uždavinius: tyrinėja gyvenimą ir mokosi plačiąja prasme.
- Sugrįžimas. Po kelionių ir savęs paieškų, jeigu santykiai yra pakankamai sveiki ir gyvybingi, anksčiau ar vėliau turėtų ateiti noras „sugrįžti į šeimą“. Poreikis suartėti dažnai kyla atsiradus bendram tikslui, pavyzdžiui, auginti trečiąją kartą, kuo nors drauge rūpintis.
- Atsitolimas ir atsisveikinimas. Bėgant metams neišvengiamai didėja tiek tėvų, tiek amžėjančių vaikų fizinių ir psichinių susirgimų bei mirties tikimybė. Akivaizdu, kad aktualesni darosi rūpinimosi ir fizinės priežiūros klausimai.
Kaip Dažnai Skambinti Tėvams?
Psichoterapeutė Aušra Kurienė parašė knygą, kurioje teigiama, kad vaikai tėvams turėtų skambinti maždaug kas du mėnesius. Aš vidutiniškai pasiilgstu po maždaug mėnesio ir savaitės. Aš jaučiu nuoširdų norą pasiskambinti, pasiklausti naujovių. Aišku, yra ir objektyvių aplinkybių, kai tėvams yra sveikatos problemų, mes turime pasitikrinti, nes gali būti kas nors atsitikę.
Kodėl Jaučiame Kaltę Prieš Tėvus?
Dažnu atveju už mūsų noro rodyti labai daug dėmesio savo suaugusiems tėvams atrandu labai daug kaltės. Mes jaučiamės kalti ir atsakingi už tai, kad jaučiam, jog mūsų tėvai gyvena nelaimingą gyvenimą.
Tėvai: Draugai ar Tėvai?
Tėvai yra tėvai, draugai yra draugai. Jeigu gali turėti geriausią draugą ir tėvus, tai kam turėti du viename. Aš manau, kad tas santykis yra ypatingas, jis turi savo istoriją ir tam tikras ribas. Kaip sako: geriau nežinoti, ką tavo vaikas paauglystėje yra pridaręs.
Pastaruoju metu tėvų ir suaugusių vaikų santykiai darosi vis labiau virtualūs ir paviršutiniškesni. Vyksta įdomus reiškinys: tėvai vaikus stengiasi auginti vis geriau, tačiau vaikai pasijunta saugesni vis mažiau rūpintis tėvais.
Nieko keisto, kad matydami tokią situaciją, patys vaikai vis mažiau nori auginti savo vaikus - teks įdėti labai daug pastangų, o atpildo nesulauksi. Sakoma, kad vaikas išvažiuoja gyventi nuo tėvų tokiu atstumu, kokio dydžio jo priklausomybė nuo tėvų.
Išvažiavus dažnai susiklosto gana tipinė situacija: keli pašnekesiai telefonu, keletas susitikimų per metus - negi pyksiesi? Tikrieji veidai nebeišlenda, smulkmenas galima pakentėti. Vaikai nesiginčija, tėvai pasiilgę ir taikūs, nėra progos susipriešinti ir pradėti naujai spręsti konfliktus, išmokti derėtis, parodyti vieni kitiems, ką darė ne taip.
Neapsigaukime: tėvai vis tiek užima bent pusę mūsų sielos, pačią giliausią jos dalį ir, pykdami ant tėvų, pyksime ir ant savęs. Tačiau yra keletas momentų, kada atsiveria langelis tėvų vaikų santykių vystymuisi. Pirma proga būna, jei baigęs mokslus vaikas ieško darbo ir grįžta dar pagyventi pas tėvus. Jis daug protingesnis, jau „paaugintas“ kitų suaugusiųjų ir pajėgus pakeisti dalį santykių savo su tėvais. Dar geresnė akimirka - kai gimsta savi vaikai, ir jis aiškiau pajunta, kaip galėjo jaustis tėvai, kai augino jį patį.
Trečias kartas - kai tėvai ima senti, tampa silpnesni, ir iš vaikų reikia vis daugiau iniciatyvos. Sakoma: „Nebūk senesnis už seną ir mažesnis už mažą.“ Tada vaikai užima stipriųjų poziciją, gali daug ką daryti savaip, jau geriau ima suprasti tėvus ir neįsiskaudina patys; tai irgi padeda užjausti ir jiems atleisti.
Panašus:
- Nepraleiskite! "Seni Lady" Po Gimdymo Rinkinys – Išsamus Vadovas Ir Geriausios Rekomendacijos
- Atraskite SENI Active Sauskelnės: Patogumas ir Apsauga Visą Dieną!
- Nepraleiskite! Geriausias rinkinys po gimdymo seniai – patarimai ir rekomendacijos kiekvienai mamai
- Diafragmos išvarža naujagimiui: kaip atpažinti simptomus ir efektyviai gydyti
- Atskleiskite Slėpiningas Vaiko Sapno Prasmės: Neįtikėtinos Interpretacijos ir Paslaptys