Straipsnyje aptariama savivaldybės parama tėvų globos netekusiems vaikams, atsižvelgiant į teisinę bazę ir socialines paslaugas, teikiamas Lietuvoje.
Vaiko Teisės ir Jų Apsauga
Vaikas - visų pirma, žmogus, turintis teises. Daugelis tradiciškai įsivaizduoja, kad tik valstybė atlieka svarbų vaidmenį žmogaus teisių srityje. Tačiau šeima, ugdymo institucijos, nevyriausybinės organizacijos (NVO), žiniasklaida ir net patys vaikai turi įtakos vaiko - žmogaus teisių kultūros kūrimui. Vaikai turi mažiausiai galimybių dalyvauti pilietinėse akcijose, jų pagrindinės gyvenimo institucijos yra namai ir mokykla.
Prieš tiriant tėvų ir jų vaikų požiūrį į vaiko teises šeimoje, pirmiausia remiantis moksliniais šaltiniais, išanalizuosime vaiko teises, tėvų atsakomybes ir valstybės pareigas. JT Vaiko teisių konvencijoje (toliau - Konvencijoje) skelbiama, kad valstybės pareiga yra gerbti tėvų atsakomybę, teises ir pareigas. Konvencijoje aiškiai remiama šeimos privatumo nuostata (nebent būtina įsikišti siekiant apginti vaiką ir užtikrinti jo saugumą) ir tam tikru požiūriu Konvencijoje galima įžvelgti tėvų atsakomybės mažėjimą vaikui augant ir bręstant.
Stiprinant vaiko teisių pripažinimą šeimoje, svarbu, kad vaiko teises pripažintų tėvai. Vien įstatymais negalime pakeisti požiūrio ir tradicinio šeimos ar visuomenės elgesio.
Vaiko Teisių Raida
Pirmieji praktiniai žingsniai link vaiko teisių pripažinimo ir gynimo buvo žengti po Pirmojo pasaulinio karo. Anglija buvo ta pirmoji šalis, kuri rimtai susirūpino vaikų teisinio statuso įtvirtinimu ir elgesio su jais humanizavimu. Pirmosios apie vaikus prabilo moterys. Šioje šalyje 1919 m. buvo įsteigta pirmoji pasaulyje vaikų teisių gynimo organizacija - sąjunga „Gelbėkit vaikus“, o jos steigėja E. Jabb parengė ir 1923 m. paskelbė pirmąją Vaikų teisių deklaraciją. 1924 m. šie teiginiai buvo priimti Tautų lygoje ir šį dokumentą patvirtino Tautų Sąjunga.
Antrasis pasaulinis karas paliko ženklų randą: nukentėjo ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Tokių vaikų likimais susirūpino organizacijos, kurios savo darbo su vaikais strategijas grindė Eglantyne Jelk (E. Jabb) paskelbtais penkiais principais. 1924 m. buvo paskelbta Ženevos vaiko teisių deklaracija. 1948 m. JT Generalinė Asamblėja paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurioje pripažino visiems žmonėms lygias teises ir laisves nepriklausomai nuo rasės, lyties, kalbos, religijos, tautinės, turtinės ar kitos padėties.
Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, 1959 m. lapkričio 20 d. paskelbtoje JT Generalinės asamblėjos rezoliucijoje dar kartą buvo patvirtintas tikėjimas pagrindinėmis žmogaus teisėmis, jo orumu ir vertingumu ir atsižvelgiant į tai, jog kiekvienas žmogus turi teisę į visas teises ir laisves, nepriklausomai nuo rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, o vaikui, atsižvelgiant į jo fizinį ir protinį nesubrendimą, reikia ypatingos teisinės apsaugos. Generalinė Asamblėja paskelbė Vaiko teisių deklaraciją (jos pirmtakas - Ženevos vaiko teisių deklaracija), kad jos pagrindu vadovautųsi gindami vaiko teises tiek vietos valdžios organai, tiek savanoriškos organizacijos, tiek pavieniai asmenys, o svarbiausia - tėvai.
1979 metai buvo paskelbti vaiko metais. Todėl 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Vaiko teisių konvenciją, kurią 1990 m. liepos 3 d. Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių pasirašė ir 1992 m. gegužės 7 d. įsipareigojo ją ginti, ratifikavo Vaiko teisių konvenciją. Ši Konvencija įsigaliojo 1990 m., o iki 2000 m. ją ratifikavo 191 šalis. Lietuva 1992 m. sausio 8 d. prisijungė prie Konvencijos, o 1995 m. liepos 3 d. Seimas ją ratifikavo. Prisijungusios prie Konvencijos valstybės įsipareigoja užtikrinti joje numatytas vaiko teises atitinkamos valstybės įstatymu.
JT Vaiko teisių konvencija - tai pagrindinis teisinis dokumentas, apibrėžiantis vaiko teises. Konvencijoje remiamasi holistiniu požiūriu į vaiką, kuris apima ne tik fizinį ir protinį augimą, bet drauge ir kultūrinę, moralinę, socialinę ir dvasinę raidą. Vaikas yra vertybė ir jo vystymuisi turi būti suteiktas prioritetas, apsauga ir parama. Vaiko teisių konvencija įtvirtina naują požiūrį į vaikus ir vaikų bei suaugusiųjų santykius ir tai yra pagrindinis žmogaus teisių dokumentas vaikams.
Be 1989 m. Vaiko teisių konvencijos, vaiko teises Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinis kodeksas, Šeimos kodeksas, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai. Dėl ypatingos savo padėties vaikai yra išskirtinė asmenų grupė. Dėl savo neveiksnumo savo teisių atstovauti negali.
Konvencijos preambulėje valstybės, kurios yra šios Konvencijos dalyvės, susitarė, kad kiekvienas žmogus turi turėti visas nurodytas teises ir laisves. Šis vaiko teises reglamentuojantis dokumentas patvirtintas parašais valstybių dalyvių atstovų, atitinkamai įgaliotų savo vyriausybių. I-ąją Konvencijos dalį sudaro keturiasdešimt vienas straipsnis. Juose apibrėžtos pagrindinės apsaugos, dalyvavimo visuomenės gyvenime vertybės, elgesys su vaikais.
- Pilietinės teisės ir laisvės (7 str.).
- Šeimos aplinka ir alternatyvi globa (18 str.).
- Sveikatos apsauga ir gerovė (24 str.). Vaiko teisė naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos atstatymo priemonėmis ir kt.
- Švietimas, laisvalaikis, kultūra (28 str. Vaiko teisė mokytis ir kt. - 29, 31 str.).
- Speciali apsauga (dėl etninių, religinių, kalbinių mažumų neatimamos teisės naudotis savo kultūra, išpažinti savo religiją, vartoti gimtąją kalbą ir kt.).
Straipsnių nuostatos formuoja požiūrį į vaiko teises, kuris gali būti nacionalinių programų pagrindas.
Vaiko teisių komitetas jau 1991 m. pirmos sesijos metu nusprendė skirti keturiems Konvencijos principams ypatingą dėmesį. Valstybės dalyvės, tame tarpe ir Lietuvos Respublika, atsako už Konvencijos įgyvendinimą ir siektinas rezultatas yra vaikų galimybė naudotis visomis Konvencijoje nustatytomis teisėmis. Vaiko teisių pobūdis reikalauja suderinti skirtingus interesus, įskaitant ts, kurie atlieka pareigas, ir ts, kurie naudojasi teisėmis. Svarbiausias vaidmuo tenka Vyriausybei. Valstybės pareiga - mažiausia.
Socialinės Paslaugos ir Parama Šiaulių Mieste
Šiaulių miestas teikia įvairias socialines paslaugas ir paramą tėvų globos netekusiems vaikams. Toliau pateikiama informacija apie šias paslaugas ir jų teikėjus.
Asmeninė Pagalba
Asmeninė pagalba - tai asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba asmeniui su negalia atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, toks asistentas gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka.
Dokumentai, reikalingi asmeninei pagalbai gauti:
- asmens negalią patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (iki 2023 m. gruodžio 31 d.);
- dokumentus, pažymas arba jų kopijas, patvirtinančius asmens gaunamas pajamas (netaikoma, jei asmuo ar asmens atstovas prašyme-paraiškoje pažymi, kad sutinka apmokėti visą sumą, lygią asmeniui savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytam mokėjimo už asmeninę pagalbą dydžiui);
- dokumentus ar jų kopijas ir (ar) kitą informaciją, pagrindžiančius prioriteto suteikimą (pavyzdžiui, moksleivio ar studento pažymėjimo kopiją, darbdavio pažymą, dokumentą ar pažymą, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ir pan.) (taikoma, jei kreipiasi asmenys, kurie turi prioritetą gauti asmeninę pagalbą).
Kontaktai:
- Informacija ir prašymai dėl asmeninės pagalbos teikiami Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriuje adresu Tilžės g. 170, Šiauliai, telefonas pasiteiravimui +370 41 386 482, el. p.
- Asmeninę pagalbą teikia Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras adresu Tilžės g. 63 B, telefonas pasiteiravimui +370 41 553 340, el. p.
Asmeninė pagalba teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.
Maitinimo Organizavimas
Maitinimo organizavimas - pagalba asmenims (šeimoms), kurie dėl nepakankamo savarankiškumo ar nepakankamų pajamų nepajėgia maitintis savo namuose.
- Paslaugų teikimo vieta: Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Paramos tarnybos labdaros valgykla adresu Stoties g.
- Teikėjas: Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras.
- Adresas: Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Paramos tarnyba adresu Stoties g.
Specialaus Transporto Organizavimas
Informacija ir prašymai dėl specialiojo transporto organizavimo paslaugos teikiami Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centre, Tilžės g.
Techninės Pagalbos Priemonės
Dokumentai, reikalingi techninei pagalbai gauti:
- Prašymas dėl techninės pagalbos priemonės skyrimo.
- Išrašas iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a), išrašas galioja 12 mėnesių.
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas, ar asmens tapatybės kortelė).
- Kreiptis į: Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centrą Tilžės g.
Sociokultūrinės Paslaugos
Su šiomis grupėmis dirba užimtumo specialistai, socialinio darbo organizatorė, socialinės darbuotojos, esant poreikiui, konsultuoja psichologas. Sociokultūrines paslaugas Šiaulių miesto gyventojams organizuoja Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras adresu: Tilžės g. 63B, telefonas pasiteiravimui +370 41 415 848.
Asmeninės Higienos ir Priežiūros Paslaugos
Asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų teikimas - pagalba asmenims (šeimoms), kurie dėl nepakankamų pajamų ar skurdo negali (neturi galimybės) pasirūpinti savo higiena.
- Nemokamos dušo paslaugos (Stoties g.).
- Mokamos dušo paslaugos (Tilžės g.).
- Mokamos skalbimo paslaugos (Tilžės g.).
Asmeninės higienos ir priežiūros paslaugas organizuoja Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras. Telefonai pasiteiravimui: +370 41 415 848; +370 41 439 832.
Pagalbos Į Namus Paslaugos
Pagalbos į namus paslaugos - yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, bet nuolatinės specialistų priežiūros nereikalaujanti pagalba.
- Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras adresu: Tilžės g.
- Šiaulių vyskupijos Caritas adresu: Tilžės g.
- VšĮ "Nuoširdus rūpestis" adresu: Aušros al.
Savarankiško Gyvenimo Namai
Savarankiško gyvenimo namuose asmenys patys tvarkosi buitį (gaminasi maistą, moka už komunalines paslaugas, apsiperka), iš dalies padedant socialiniam darbuotojui ar individualios priežiūros personalui. Įstaiga.
Asmenų priėmimo į Šiaulių miesto savivaldybės globos namus tvarkos aprašas, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr.
Apgyvendinimas Nakvynės Namuose
Asmenys, pageidaujantys gauti apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugą, dėl šios paslaugos kreipiasi į Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų teikimo komisiją (adresu Stoties g. pažymą apie sveikatos būklę (pulmonologo, psichiatro, odos ir veneros ligų dispanserio).
- Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos teikiamos adresu Tiesos g. 3, Šiauliai, o laikino apnakvindinimo paslaugos teikiamos adresu Kauno g.
Krizinė Pagalba
Paslaugas gali gauti asmuo (šeima), atsidūręs krizinėje situacijoje: dėl patirto smurto artimoje aplinkoje, prievartos ar kitų priežasčių ir (ar) neturi gyvenamosios vietos ar negali ja naudotis.
Kasdienio Gyvenimo Įgūdžių Ugdymas ir Palaikymas
Mokėjimo dydis asmeniui nustatomas vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr.
Pagalba Globėjams (Rūpintojams) ir Įvaikintojams
Dėl informacijos kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro GIMK atestuotus socialinius darbuotojus, teikiančius pagalbą globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams, adresu Stoties g.
Pagalbos Pinigai Už Tėvų Globos Netekusių Vaikų Priežiūrą ir Globą (Rūpybą)
Vaiko globėjams (rūpintojams), kuriems vaiko nuolatinė globa (rūpyba) paskirta teismo sprendimu (nutartimi) ir iki nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo laikinoji globa (rūpyba) buvo nustatyta Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu arba Šiaulių apylinkės teismo sprendimu (nutartimi), o iki globos (rūpybos) nustatymo vaiko gyvenamoji vieta buvo Šiaulių miesto savivaldybėje ir pagalbos pinigai nėra mokami kitoje savivaldybėje.
Pagalbos pinigų mokėjimo už tėvų globos netekusių vaikų priežiūrą ir globą (rūpybą) Šiaulių miesto savivaldybėje tvarkos aprašas, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 7 d. sprendimu Nr.
Socialinis Darbas su Šeimomis
Socialinis darbas, taikant atvejo vadybą, su šeimomis, auginančiomis nepilnamečius vaikus ir patiriančiomis socialinę riziką. Paslaugos teikimo tikslas - sudaryti sąlygas šeimai ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, auklėti, ugdyti, prižiūrėti vaikus, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Socialinių paslaugų įstaigų, įgaliotų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. A-257 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymo Nr.
Kompleksinės Paslaugos Šeimai
VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija ir VšĮ Socialinių inovacijų centras įkūrė bendruomeninius šeimos namus centrinėje ir pietinėje miesto dalyje, taip užtikrinant kompleksinių paslaugų gavimą kuo arčiau gyvenamosios vietos. Projekto įgyvendinimo metu teikiamos informavimo ir konsultavimo apie kompleksinių paslaugų šeimai teikimą, jų koordinavimo ir organizavimo paslaugos. Projekto pradžios data - 2017 m.
Kontaktai:
- Projekto koordinatorius: Projektų valdymo skyriaus vyr. specialistė Rita Montvilienė, el.
- Šiaulių miesto Bendruomeniniai šeimos namai Pietiniame rajone (Tilžės g.).
Kitos Paslaugos
- Pozityvios tėvystės grupiniai mokymai.
- Sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas.
- Individualios konsultacijos ir grupiniai užsiėmimai smurtinio elgesio asmenų šeimos nariams.
- Bendravimo įgūdžių mokymai poroms.
- Šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinės paslaugos.
- Vaikų nuo 3-jų iki 7-erių metų priežiūra, kol tėvai (globėjai) dalyvauja veiklose.
Kontaktai:
- Aurelija Jankienė El.
Vaikų Dienos Centrai Šiaulių Mieste
Nuo 2021 m. sausio 1 d. paslaugos nemokamos. Finansuojamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis, vadovaujantis Savivaldybių administracijoms skirtų valstybės biudžeto lėšų akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai organizuoti, teikti ir administruoti paskirstymo, pervedimo, tikslinimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A1-1232 ,,Dėl Savivaldybių administracijoms skirtų valstybės biudžeto lėšų akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai organizuoti, teikti ir administruoti paskirstymo, pervedimo, tikslinimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo" ir Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T-548 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2023 m. gruodžio mėn. 21 d. sprendimo Nr.
Centro teikiamų paslaugų ir vykdomų veiklų tikslinė paslaugų gavėjų grupė yra vaikai iš socialinę riziką patiriančių ir (ar) nepasiturinčių (gaunančių piniginę socialinę paramą ir (ar) gaunančių paramą pagal materialinio nepritekliaus mažinimo programą) Šiaulių miesto gyventojų šeimų, vaikai su negalia, vaikai, turintys vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, likę be tėvų globos vaikai ir jų globėjai (rūpintojai), vaikai, kuriems Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos, Šiaulių miesto ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija (toliau - VGK) ar Šiaulių miesto ugdymo įstaigos socialinis pedagogas rekomenduoja lankyti vaikų dienos centrą. Centrą lankančių vaikų amžius yra nuo 6 iki 18 metų.
2024 metais Šiaulių miesto Centrus lankė 283 vaikai, 2023 m. - 323 vaikai, 2022 m. - 318 vaikai, 2021 m.
Šiaulių miesto savivaldybė socialinę riziką patiriančių ir (ar) nepasiturinčių gyventojų šeimų vaikams, lankantiems Centrą ir kuriems į jį reikia vykti visuomeniniu transportu, taikoma važiavimo Šiaulių miesto autobusais 100 procentų nuolaida įsigyjant elektroninį bilietą, vadovaujantis Elektroninio bilieto su nuolaida, skirto važiuoti vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Šiaulių miesto savivaldybėje, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr.
Vaikų Dienos Centrai Šiauliuose
- Adresas: Stoties g. Telefonas: +370 670 08 415 El.
- Adresas: Darbininkų g. Telefonas: +370 686 94 857 El.
- Adresas: Aušros al. Telefonas: +370 656 70 775 El.
- Adresas: Radviliškio g. Telefonas: +370 670 17 263 El.
- Šiaulių Šv. Adresas: Žvejų skr. Telefonas: +370 615 94 230 El.
- Adresas: Žemaitės g. Telefonas: +370 672 42 322 El.
- Adresas: Dainų g.
- Adresas: K. Korsako g. Telefonas: +370 696 34 185 El.
- Adresas: Aido g. Telefonas: +370 674 44 633 El.
- Adresas: Lyros g. Telefonas: +370 684 31 631 El.
Akredituotos Socialinės Priežiūros Teikimo Reikalavimai
Įstaiga, pageidaujanti teikti akredituotą socialinę priežiūrą Šiaulių mieste, turi atitikti Akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 5 d. įsakymu Nr.
Įstaiga, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriui (toliau - Socialinių paslaugų skyrius) pateikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. jei paslaugoms teikti, vadovaujantis Socialinių paslaugų katalogu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ (toliau - Katalogas), būtinos patalpos:
- dokumentus, patvirtinančius teisę naudotis patalpomis (pvz., valstybės įmonės Registrų centro išrašą (nuorašą) ir (ar) patalpų nuomos ir (ar) panaudos sutartis);
Fizinis asmuo, pageidaujantis teikti akredituotas socialines paslaugas (toliau - fizinis asmuo)...
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Neįtikėtina Bernardo Brazdžionio kūryba vaikams: atraskite magišką pasaulį!
- Smagiausios vaikiškos dainelės apie Katinėlį ir Gaidelį – dainuokime kartu!

