Nėštumo metu moters kūnas patiria daugybę hormoninių, anatominių ir fiziologinių pokyčių, kurie gali turėti įtakos raumenų ir raiščių būklei. Šie pokyčiai gali padidinti traumų, įskaitant raiščių patempimus, riziką. Svarbu suprasti šių pokyčių priežastis, simptomus ir galimus gydymo būdus, siekiant užtikrinti motinos ir vaiko gerovę.
Nėštumo metu vykstantys pokyčiai ir jų įtaka
Nėštumo metu įvykę hormoniniai, anatominiai ir fiziologiniai pokyčiai lemia:
- Svorio padidėjimą.
- Pilvo raumenų jėgos ir neuroraumeninės kontrolės suprastėjimą.
- Raiščių laisvumo padidėjimą.
- Padidėjusią juosmens lordozę.
Šie pokyčiai lemia pakitusį kūno masės centrą, tai pakeičia laikyseną, gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą, o tai padidina traumų riziką. Pastebima, kad nėštumo metu kūno masės centras keičiasi, dėl didėjančios gimdos, krūtinės bei kitų biomechaninių pokyčių - nėštumo metu pečiai bei pilvas išsikiša į priekį, kas lemia ne tik pusiausvyros sutrikimus, tačiau siejama ir su dažnais raumenų-skeleto sistemos nusiskundimais, kaip nugaros, dubens, pečių juostos bei kitų kūno sričių skausmas ar diskomfortas.
Įvairių tyrimų duomenimis, nėščios moterys griūna reikšmingai dažniau nei moterys, kurios nesilaukia. Teigiama, kad apie 27 procentus nėščiųjų bent kartą, nėštumo laikotarpiu, griuvo neišlaikydamos pusiausvyros. Panašiai kaip ir senyvo amžiaus žmonės, tarp jų bent kartą griuvimą patyrė apie 30 procentų asmenų.
Raumenų skeleto sistemos pokyčiai ima ryškėti antrajame trimestre ir tampa ryškiausi trečiojo nėštumo trimestro metu. Tyrėjai nustatė, kad pirmojo trimestro metu laikysena bei stabilumas išlieka nepakitęs, tačiau jau antrojo trimestro metu pastebimi pokyčiai, kurie didėja iki pat nėštumo pabaigos. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo vis dar pastebimi reikšmingi skirtumai su kontrolinėmis tiriamosiomis, kurios nesilaukia, vadinasi laikysenos bei stabilumo pokyčiai išlieka ir po gimdymo.
Nors kūno masės centras nėštumo metu keičiasi, moterys, kurios tęsia anksčiau praktikuotą veiklą, gali atlikti pratimus, reikalaujančius aukšto pusiausvyros lygio, tačiau moterys, kurios prieš tai nebuvo fiziškai aktyvios, turėtų pasirinkti lengvesnius pratimus.
Kas yra sausgyslių, raumenų ir raiščių patempimas?
Sausgyslių, raumenų ar raiščių patempimas - tai trauminis dalies jų skaidulų nutrūkimas. Tokios minkštųjų audinių traumos priskiriamos mažajam traumatizmui.
Žmogus gali judėti, nes jo kaulai sujungti sąnariais. Judesius užtikrina raumenys, kurie tvirtinasi prie kaulų tvirtomis jungiamojo audinio gijomis - sausgyslėmis. Pačius sąnarius stabilizuoja ir jų judesius apriboja panašios struktūros jungiamasis audinys - raiščiai.
Dažniausiai pažeidžiami čiurnų, kelio sąnarių, rečiau - riešų, pirštų sąnarių raiščiai, taip pat pirštų, dvigalvio raumens (bicepso), Achilo sausgyslės.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tokie sužalojimai paprastai įvyksta situacijose, kuomet kūno dalys atlieka neįprastus, priverstinius didelės amplitudės judesius (pvz., griuvimo, susidūrimo metu) ar nuo staigaus ir labai stipraus raumenų įtempimo (pvz., iš visų jėgų bandant atsukti, sunkiai keliant ir pan.). Dažniausiai patempimai įvyksta aktyviai sportuojantiems, ypač tinkamai neapšilus, naudojant netinkamą avalynę. Vyresniame amžiuje dėl degeneracinių pakitimų sausgyslė gali plyšti ir nuo fiziologinio krūvio.
Simptomai ir požymiai
Pagrindinis ir anksčiausiai atsirandantis raumenų, sausgyslių ar raiščių sužeidimo simptomas - stiprus skausmas, apribojantis pažeistos dalies judesius. Tačiau kai kurių sausgyslių (pvz. dvigalvio raumens) ar raiščių (pvz. kelio sąnario kryžminių raiščių) plyšimo atveju ligonis gali skausmo nejausti. Dėl sutrikusios funkcijos, pacientas negali ištiesti ar sulenkti skaudančios galūnės, arba tie judesiai yra skausmingi. Traumuota vieta patinsta, trūkus greta esančiai kraujagyslei gali susidaryti mėlynė.
Raumenų, sausgyslių arba raiščių sužalojimą gydytojas diagnozuoja išsiaiškinęs traumos aplinkybes bei kruopščiai ištyręs sužeistą vietą. Nustatomas judesių ribotumas, neįprastas sąnarių laisvumas. Norint atmesti galimą kaulų lūžį, atliekama rentgenograma.
Gydymas
Pajutus raiščių patempimo simptomus, svarbu nedelsiant imtis gydymo priemonių. Gydymo tikslas - sumažinti skausmą, patinimą ir užtikrinti tinkamą gijimą.
- Ramybė. Pirmiausiai reikalinga ramybė. Jei trauma lengva ir funkcija ar judesio amplitudė nesutrikusi, ramybė nėra svarbi. Tačiau jeigu judant traumuota galūnė skauda, būtina ramybė, kol negalavimas praeis ir atsistatys funkcija. Dažniausiai, esant lengvai traumai, reikalinga 1-3 dienų ramybė, tačiau stiprūs pažeidimai gali gyti ilgiau.
- Šaltis. Rekomenduojama sumuštą vietą pirmąsias 24 valandas šaldyti. Šaltis - tai veiksminga priemonė, mažinanti patinimą, skausmą ir uždegimą. Kad sumažėtų skausmas ir patinimas, ant traumuotos vietos uždedama ir prispaudžiama šaldomoji pagalvėlė. Šaltį reikėtų dėti po 20 minučių kas 3-4 valandas. Nuėmus ledą, galūnė, nesukeliant skausmo, lengvai mankštinama - tai apsaugo nuo raumenų spazmų. Vėliau sumuštą vietą rekomenduojama patepti gydomuoju geliu su vietinio poveikio nuskausminamosiomis medžiagomis (pvz., Fastum gel). Patinimui ir kraujosruvoms mažinti veiksmingas tepalas su heparinu(pvz., Lioton 1000). Panašiai reikia elgtis ir patyrus nesunkius sąnarių raiščių patempimus, raumeninių skaidulų įplyšimus. Iš geriamų vaistų nuo skausmo rekomenduojama naudoti Nimesil (po miltelį du kartus per dieną). Jeigu simptomai pablogėja arba neatslūgsta skausmas ir patinimas, privalu kreiptis į gydytoją.
- Suspaudimas. Patinimui mažinti galūnė suspaudžiama elastiniu tvarsčiu. Tvarstoma atsižvelgiant į sužalotos kūno dalies anatomiją, judėjimą ir apkrovą, tenkančią tai kūno daliai. Sutvarsčius apribojama judesio amplitudė, apsaugomi traumuoti ir sutvirtinami gyjantys audiniai nuo krūvio ir pakartotinio sužalojimo. Tvarstyti reikia ne per daug tampriai, kad nesutrikdyti galūnės kraujotakos. Jei pastebėjote, kad pirštai nutirpo, ėmė mėlynuoti - skubiai atlaisvinkite tvarstį.
- Pakėlimas. Pakeliant sužalotą kūno dalį iki širdies lygmens, mažinamas pažeistos vietos patinimas ir skausmas, pavyzdžiui, miegant patariama traumuotą koją padėti ant pagalvėlės Kelti galūnės negalima, jei įtariamas lūžimas.
Prevencija
Paprastai traumos įvyksta staiga ir visiškai nelauktai. Norint išvengti raiščių patempimų nėštumo metu, rekomenduojama:
- Laikysenos pokyčių ir kritimo rizikos vertinimas yra ypač svarbus nėštumo metu.
- Koordinacijos lavinimas.
- Atsargumas, neskubėjimas einant slidžia gatve ar lipant laiptais.
- Atliekant tokius pratimus svarbu, kad jie nebūtų sudėtingi, o pati aplinka saugi, nederėtų atlikti pusiausvyrai skirtų pratimų šalia pavojingu objektų, laiptų, dideliame aukštyje, o taip pat naudinga, jog šalia būtų saugi atrama, į kurią galima atsiremti pajutus, kad nepavyko išlaikyti pusiausvyros, pavyzdžiui, prieš save pasistatyti kėdę, į kurios atlošą galima atsiremti rankomis.
Gera laikysenos kontrolė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris padeda išlaikyti pusiausvyrą ir išvengti traumų. Tinkama laikysena gali palengvinti bei padėti išvengti daugybės raumenų skeleto sistemos problemų, diskomforto, ypač kalbant apie nugaros skausmą, pagerina kvėpavimo efektyvumą bei taip pat pagerina pasitikėjimą savimi.
Laikysenos pratimus galima atlikti stovint, sėdint, klūpint ir gulint.
Literatūra
- Conder R, Zamani R, Akrami M. The Biomechanics of Pregnancy: A Systematic Review. Journal of Functional Morphology and Kinesiology.
- Opala-Berdzik A, Błaszczyk J, Bacik B, Cieślińska-Świder J, Świder D, Sobota G et al. Static Postural Stability in Women during and after Pregnancy: A Prospective Longitudinal Study. PLOS ONE.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Neįtikėtina! Sužinokite, kaip 4–6 metų vaikų pėdų raida ir antropometriniai rodikliai lemia jų sveikatą
- Efektyvūs ir Saugūs Karpų Naikinimo Būdai Nėštumo Metu – Sužinokite Dabar!
- Kaip teisingai išmatuoti 3 metų vaiko pėdą ir išsirinkti idealios avalynės porą!
- Nepraleiskite Vasaros Stovyklų Tauragėje: Įdomios Edukacinės Veiklos Vaikams!
- Atraskite Pirmuosius Nėštumo Požymius 5 Savaitę – Nepamirštamas Kelias į Motinystę!