Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiltas oras, saulėtas dangus ir atostogų nuotaika kviečia mus daugiau laiko leisti lauke. Tačiau ilgai būnant saulėje galima ne tik įdegti, bet ir patirti rimtų sveikatos sutrikimų. Vienas iš pavojingiausių - saulės smūgis. Artėjant vasaros sezonui pakalbėkime apie tai, kokie yra saulės smūgio simptomai, ką reikia daryti su jais susidūrus ir kaip apsisaugoti.

Kas yra saulės smūgis?

Saulės smūgis - tai pavojinga būklė, atsirandanti dėl ilgo ir intensyvaus tiesioginių saulės spindulių poveikio galvai ir kaklui. Taip sudirginami galvos smegenų dangalai, o tuomet pakyla galvos smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Dėl to smarkiai pakyla ir kūno temperatūra - kartais net virš 40°C. Svarbu žinoti, kad saulės smūgis skiriasi nuo šilumos smūgio - pastarasis gali kilti dėl bet kokio perkaitimo (net ir be tiesioginės saulės), tuo tarpu saulės smūgis tiesiogiai susijęs su ultravioletinių spindulių poveikiu galvai ar kaklui.

Mažų vaikų termoreguliacijos sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi, todėl jų organizmas daug greičiau reaguoja į karštį. Saulės smūgis vaikui - dar pavojingesnis. Net trumpas pasibuvimas atviroje saulėje be tinkamos apsaugos nuo saulės gali sukelti rimtų pasekmių.

Ar saulės ir šiluminis smūgis yra tas pats?

Saulės ir šiluminis smūgis yra skirtingos būklės, nors jų simptomai yra labai panašūs.

Saulės smūgis ištinka dėl tiesioginio saulės spindulių poveikio, o šilumos smūgis dėl per ilgo būvimo karštoje, blogai vėdinamoje patalpoje, taip pat dėl per didelio fizinio aktyvumo karštyje bei per mažo skysčių vartojimo esant aukštai lauko temperatūrai.

Šilumos smūgio atveju sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas, o saulės smūgio metu pažeidžiama galvos smegenų funkcija.

Saulės smūgis dažnai pasireiškia kartu su šiluminiu smūgiu. Karštą vasaros dieną dažniausiai esame veikiami tiek tiesioginių saulės spindulių, tiek aktyviai judame karštoje aplinkoje, todėl abi būklės dažnai pasireiškia vienu metu, sukeldamos panašius simptomus.

Saulės smūgio simptomai

Saulės smūgio simptomai gali pasireikšti netikėtai ir vystytis gana greitai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius saulės smūgio požymius, kad būtų galima imtis veiksmų dar prieš pasireiškiant rimtesniems sveikatos sutrikimams. Dažniausi saulės smūgio požymiai:

  • Stiprus galvos skausmas - vienas iš pirmųjų simptomų, atsirandantis saulės spinduliams įkaitinus galvos smegenų dangalus.
  • Pykinimas, vėmimas ar viduriavimas.
  • Veido ar viso kūno odos paraudimas - oda tampa karšta, išsausėjusi, gali atsirasti deginimo pojūtis.
  • Sąmonės sutrikimas - žmogus gali tapti mieguistas, dezorientuotas ar net prarasti sąmonę.
  • Silpnumas, bendras negalavimas, svaigulys, taip pat jaučiamas begalinis troškulys.
  • Padažnėjęs pulsas bei padidėjęs kraujospūdis - patyrus saulės smūgį gali sutrikti širdies ir kraujagyslių veikla.
  • Karščiavimas (aukšta kūno temperatūra) - dažnai temperatūra pakyla virš 39-40 °C. Jeigu vaikas labai perkaito, jam gali pakilti temperatūra maždaug iki 37,5° C.

Jeigu pastebite, kad jums ar kitam žmogui pasireiškia šie saulės smūgio požymiai - būtina kuo greičiau imtis veiksmų, kad būtų išvengta sunkių pasekmių.

Kaip atpažinti saulės smūgį?

Saulės smūgio simptomus dažnai galima sumaišyti su paprastu peršalimu ar nuovargiu, todėl labai svarbu žinoti kaip atpažinti saulės smūgį. Pagrindiniai saulės smūgio požymiai yra šie:

  • Aukšta kūno temperatūra (gali pakilti net iki 40-41°C);
  • Galvos skausmas, svaigimas, koordinacijos sutrikimai;
  • Bendras silpnumas, mieguistumas;
  • Pykinimas, vėmimas;
  • Gali padažnėti kvėpavimas ir pulsas;
  • Oda pabąla, būna išpilta prakaito;
  • Spengimas ausyse ir mirgėjimas akyse;
  • Gali pasireikšti raumenų skausmai, mėšlungis, viduriavimas;
  • Būklei progresuojant gali prasidėti traukuliai, žmogus praranda sąmonę, todėl laiku nesuteikus pagalbos, ši būklė gali pasibaigti mirtimi.

Simptomai gali pasireikšti po vieną bei ne iš karto, o netgi praėjus kelioms valandoms po saulės poveikio. Todėl siekiant nustatyti ar jus ištiko saulės smūgis, ar kita būklė, atkreipkite dėmesį į prieš tai išvardintas aplinkybes bei priežastis, ar buvote su jomis susidūrę ar ne, geriausiu atveju, pajutus bent vieną simptomą kreipkitės į gydytoją. Labai svarbu paminėti, kad ypač jautrūs saulės ir šilumos poveikiui yra vaikai ir vyresni negu 65 metų asmenys, sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis (pvz.: širdies, inkstų ligomis, cukriniu diabetu ir kt.).

Ką daryti, jei įtariate saulės smūgį?

Kai pasireiškia pirmieji saulės smūgio simptomai, labai svarbu nedelsti - laiku suteikta pagalba gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms. Štai ką reikėtų daryti, jei įtariate saulės smūgį sau ar kitam žmogui:

  1. Reikia atsigulti pavėsyje ar kitoje vėsioje vietoje. Pirmas ir svarbiausias žingsnis - pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių. Geriausia - atsigulti į pavėsį, vėsioje patalpoje ar bent po skėčiu. Jei tai neįmanoma, stenkitės bent pridengti galvą ir kūną nuo saulės. Vaiką būtina nedelsiant nuvesti ar nunešti į vėsesnę patalpą.
  2. Atsagstykite drabužius, kad kūnas galėtų kvėpuoti. Atlaisvinkite aptemptus ar šilumą sulaikančius drabužius - tai padeda organizmui natūraliai vėsti. Kiek įmanoma, išrengti.
  3. Gerti daug vandens. Saulės smūgis dažnai sukelia dehidrataciją, todėl svarbu kuo greičiau atstatyti skysčių balansą. Reikėtų gerti šaltą (bet ne ledinį) vandenį mažais gurkšniais. Venkite kofeino, saldintų ar alkoholinių gėrimų. Vaikams - taip pat rekomenduojamas kambario temperatūros vanduo ar elektrolitų tirpalai. Norint išvengti dehidratacijos, svarbu nedideliais kiekiais nuolat vaikui duoti atsigerti vandens, vėsios arbatos ar negazuoto mineralinio vandens. Stipriai saldintų ar gazuotų gėrimų duoti vaikams nerekomenduojama - jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo. Svarbiausia, nelaukite, kada vaikas jausis ištroškęs, nes troškulys yra vienas dažniausiai pasireiškiančių dehidratacijos simptomų.
  4. Atvėsinkite kūną. Padėkite šlapią, drungną rankšluostį ant kaklo, kaktos, pažastų, alkūnių ar riešų - tai padeda greičiau sumažinti kūno temperatūrą. Taip pat galima ant odos dėti drėgnus vėsius kompresus, maudyti vėsiame vandenyje. Galima ant odos dėti drėgnus vėsius kompresus, maudyti vėsiame vandenyje. Taip pat galite naudoti vėduoklę ar ventiliatorių. Svarbiausia - neperšaldyti, nes per staigus temperatūros kritimas taip pat pavojingas.
  5. Stebėkite būklę. Stebėkite, ar žmogus reaguoja į aplinką, ar geba kalbėti, ar nepraranda sąmonės. Jei vaikas karščiuoja, duokite paracetamolio ar ibuprofeno. Vemiantį kas 3-5 min. girdykite šaukšteliu (gerdamas po labai mažai neišvems).
  6. Kviesti medikus, jei simptomai sunkėja. Jei asmuo praranda sąmonę, kūno temperatūra viršija 39-40°C, prasideda traukuliai ar žmogus negali aiškiai kalbėti - būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą. Skubios medikų pagalbos reikia tada, jei įtariate, kad saulės ar šilumos smūgis ištiko kūdikį.

Pirmoji pagalba perkaitus saulėje

Jei jūs ar šalia esantis žmogus perkaista saulėje labai svarbu žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kad nedelsiant sumažinti kūno temperatūrą bei išvengti tolimesnių pasekmių. Dalinamės patarimais, ką daryti perkaitus saulėje ar šiltoje aplinkoje:

  • Eikite į vėsią vietą - pajutus perkaitimo saulėje simptomus nedelsiant išeikite iš stipriai saulės veikiamos vietos ir persikelkite į pavėsį, namus ar šalia esantį pastatą, kuriame oro temperatūra būtų žemesnė.
  • Atvėsinkite kūną - jei turite galimybę, nusirenkite viršutinius drabužius, pasidarykite šaltą kompresą (pvz.: suvilgykite šaltu vandeniu rankšluostį ar kitą medžiagą) bei pridėkite jį prie galvos, galinės kaklo dalies, alkūnių linkių ar kirkšnių. Tokiu būdu atvėsinsite kūną bei odą. Gulėkite šiek tiek pakelta galva;
  • Esant pykinimui, vėmimui atsigulkite ant šono;
  • Stenkitės vaikščioti kuo mažiau, nes dėl silpnumo ar koordinacijos sutrikimo galite nukristi ir susižeisti;
  • Gerkite vėsius skysčius - mažais gurkšniais iš lėto gerkite vandenį, kad nesukelti pykinimo;
  • Nedelsiant kvieskite greitąją medicininę pagalbą, jeigu sutrinka sąmonė, koordinacija, kvėpavimas, atsiranda traukuliai, temperatūra sparčiai kyla arba nekrenta žemiau 38°C, dažnėja vėmimas, intensyvėja simptomai ar būklė blogėja.
  • Pasikonsultuokite su gydytoju nepaisant simptomų stiprumo. Medicinos specialistai įvertins esamą būklę ir paskirs atitinkamą gydymą bei tolimesnius veiksmus (pvz.: intraveninę terapiją (lašelinę), kuri padės greitai atstatyti tinkamą prarastų skysčių kiekį organizme), kad išvengti komplikacijų.

Žindomiems kūdikiams taikomos tos pačios priemonės, kuo dažniau siūloma krūtis. Vėsus vanduo gali būti siūlomas kūdikiams >6 mėn. amžiaus ar jau primaitinamiems kitu maistu. Pieno mišiniais maitinamiems kūdikiams papildomai iš kito buteliuko siūloma vandens.

Jei vaiko būklė sunkėja ar negerėja per pusvalandį-valandą nuo taikomo gydymo pradžios, rekomenduočiau kreiptis į medikus.

Saulės smūgis vaikui: ką svarbu žinoti?

Mažų vaikų organizmas dar neturi pilnai susiformavusios termoreguliacijos sistemos, todėl jie greičiau perkaista ir sunkiau atsigauna po karščio poveikio. Be to, vaikai dažnai patys nepastebi, kad jiems per karšta, nejaučia troškulio arba nekreipia dėmesio į pirmuosius simptomus - todėl suaugusieji turi būti itin atidūs.

Saulės smūgis vaikui gali pasireikšti net ir po trumpo buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose - pavyzdžiui, žaidžiant lauke ar būnant paplūdimyje. Simptomai gali būti panašūs kaip ir suaugusiesiems: galvos skausmas, pykinimas, paraudusi ir karšta oda, vangumas ar net sąmonės sutrikimai. Tačiau vaikams dažnai pasireiškia ir specifiniai požymiai: jie tampa irzlūs, apatiški, pradeda verkti be aiškios priežasties, gali atsirasti karščiavimas, traukuliai ar net vėmimas.

Svarbu žinoti, kad saulės smūgis vaikui reikalauja greitos reakcijos. Jei pastebite nerimą keliančių simptomų - perkelkite vaiką į pavėsį, duokite gerti vandens, atvėsinkite kūną ir stebėkite būklę. Jei simptomai stiprėja arba vaikas tampa vangus, nereaguoja - nedelskite ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Per kiek laiko praeina saulės smūgis?

Atsakymas priklauso nuo daugybės veiksnių: saulėje praleisto laiko trukmės, organizmo atsparumo, amžiaus, sveikatos būklės ir, žinoma, kaip greitai buvo suteikta pirmoji pagalba. Lengvas saulės smūgis, kai simptomai apsiriboja galvos skausmu, silpnumu ar lengvu pykinimu, dažniausiai praeina per vieną ar kelias dienas. Tinkamai pailsėjus, atsigėrus vandens, atvėsinus kūną ir pabuvus pavėsyje, žmogus gana greitai grįžta į įprastą būseną.

Tačiau net ir po lengvo saulės smūgio rekomenduojama pailsėti, vengti fizinio krūvio ir leisti organizmui visiškai atsigauti bent keletą dienų. O sunkesniais atvejais, kai kūno temperatūra pakyla iki pavojingo lygio, atsiranda sąmonės sutrikimai ar traukuliai, visiškam atsistatymui gali prireikti ir kelių savaičių.

Kaip apsisaugoti nuo saulės smūgio?

Nors saulės smūgis yra rimta ir pavojinga būklė, gera žinia ta, kad jo galima išvengti laikantis kelių paprastų, bet labai svarbių taisyklių. Tinkama apsauga nuo saulės yra ne tik komforto, bet ir sveikatos klausimas - ypač vasaros metu, kai ultravioletinių spindulių intensyvumas pasiekia aukščiausią lygį. Štai pagrindiniai patarimai, kurie padės apsisaugoti nuo saulės smūgio:

  • Nešiokite kepurę ar kitą galvos apdangalą. Galva - viena jautriausių vietų karščiui. Kepurė, skrybėlė ar net lengvas šalikas padeda apsaugoti galvos odą ir smegenis nuo tiesioginio spindulių poveikio. Vaikams tai turėtų būti privaloma aprangos dalis karštomis dienomis.
  • Stenkitės kuo daugiau būti pavėsyje. Ypač vidurdienį - nuo 11 iki 16 valandos - kai saulė būna intensyviausia. Neikite į saulę nuo 11 iki 16 val., kai ji aktyviausia. Rinkitės pavėsį, sėskite po skėčiu ar medžiu, venkite ilgų pasivaikščiojimų atviroje saulėje.
  • Gerkite daug skysčių. Net jei nejaučiate troškulio, organizmas karštomis dienomis netenka daug skysčių kartu su prakaitu. Gerkite vandenį mažais gurkšniais visą dieną. Venkite saldžių, gazuotų ar kofeino turinčių gėrimų.
  • Naudokite apsauginius kremus su SPF. SPF apsauga padeda apsaugoti odą nuo žalingo UV spindulių poveikio. Rinkitės kremus, kurių SPF yra ne mažesnis nei 30, o ilgai būnant saulėje - dar stipresnį. Tepkite kremą kas 2-3 valandas ir visuomet atnaujinkite po maudynių. Naujagimius ir kūdikius apskritai saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių, nes jų oda dar labai plona ir jautri. Vaikams patartinas kremas, turintis SPF 50.
  • Venkite saulės piko metu. Jeigu tik įmanoma - planuokite lauko veiklas anksti ryte arba vėlyvą popietę. Saulės aktyvumo pikas dienos metu yra pavojingiausias laikas būti lauke, ypač mažiems vaikams ir senjorams.

Kaip išvengti saulės bei šiluminio smūgio ir mėgautis karštomis vasaros dienomis?

  • Stenkitės vengti ilgo būvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač vidurdienį, kai saulė yra kaitriausia (nuo 11 ir 16 valandos), daugiau laiko leiskite pavėsyje;
  • Jeigu aktyviai dirbate ar sportuojate lauke, reguliariai darykite pertraukas vėsioje vietoje, dažniau atsivėsinkite po vėsiu dušu;
  • Gerkite daugiau skysčių negu įprastai (išsskyrus tuos atvejus, jeigu jūs sergante sunkiomis širdies, inkstų ir kt. ligomis ir gydytojas yra apribojęs skysčių suvartojimą). Tinka negazuotas mineralinis vanduo, kurį reikėtų vartoti dažnai, tačiau nedideliais kiekiais. Stebėkite savo šlapimo spalvą, jeigu jis yra šviesiai geltonos spalvos - skyčių jūsų organizmui pakanka. Tamsiai geltonas, gintaro spalvos šlapimas rodo, kad skysčių geriate per mažai;
  • Karštomis vasaros dienomis venkite kofeino, alkoholio, riebaus ir sunkiai virškinamo maisto;
  • Būnant saulėje dėvėkite kepurę ar kitą galvos apdangalą;
  • Apsirenkite šviesius, lengvus, nepriglundančius, orui laidžius ir natūralaus pluošto drabužius; Vasarą geriausia rinktis medvilninius drabužius, nes jie leidžia geriau cirkuliuoti orui ir išlaiko kūną vėsų.
  • Naudokite kremą nuo saulės su SPF apsauga bei akinius nuo saulės, kurie apsaugos jūsų akis nuo žalingų UV spindulių;
  • Stebėkite savo kūną ir atpažinkite pirmuosius saulės ar šilumos smūgio požymius.

Laikantis šių paprastų, bet veiksmingų rekomendacijų, apsisaugoti nuo saulės bus visiškai nesudėtinga. O geriausias gydymas - tai prevencija, todėl pasirūpinkite savimi ir savo artimaisiais dar prieš išeidami į lauką saulėtą dieną.

Kada kreiptis į gydytoją?

  • Jei vaikas labai vangus, atsisako gerti - kreiptis į gydytoją, nes gali būti reikalingos intraveninės skysčių infuzijos.
  • Jei pastebite, kad odoje atsirado pūslelių, kreipkitės į gydytoją.

Jei vaiko oda paraudo, peršti, vaiką kelis kartus per dieną prauskite po vėsiu dušu, kūno nešluostykite ir netrinkite. Galite naudoti vaikams skirtas priemones po saulės.

Na, ir svarbiausias patarimas: jeigu lauke pernelyg karšta (oro temperatūra aukštesnė nei 30°C), be būtinybės neikite į lauką su vaiku.

Apsauga nuo saulės: svarbūs patarimai

  • Kūdikius iki 6 mėn. amžiaus turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir gali būti tik pavėsyje.
  • Vyresnio amžiaus vaikų odą būtina tepti apsauginiu kremu nuo saulės.
  • Tepkite kremą 20 min. prieš einant į lauką.
  • Atkreipkite dėmesį, koks apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) nurodytas. Vaikams patartinas kremas, turintis SPF 50.
  • Nepamirškite naudoti galvos apdangalą.

Saulė pavojingiausia, jei vaikas kapstosi smėlyje ar yra šalia vandens. Juk smėlis atspindi 35 proc., o vanduo - 10 proc. saulės spindulių, tad jų poveikis sustiprėja. Saulė vaiko odą pasiekia net ir pro debesis, todėl jautrią odą gali vis tiek nudeginti.

žymės: #Vaiku #Vaikui

Panašus: