Marija Pečkauskaitė (1877 m. kovo 8 d. - 1930 m. liepos 24 d.), literatūros pasauliui žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu, gimė Medingėnų dvare (Plungės raj.), kilmingoje, tačiau ne itin turtingoje bajorų šeimoje. Šiemet minime Marijos Pečkauskaitės, visiems žinomos slapyvardžiu Šatrijos Ragana, 140-ąsias gimimo metines.
Pečkauskų giminė yra kilusi iš gudų bajorų, kurių genealoginis medis siekia XVII a. pirmąją pusę.
Lyrinės psichologinės prozos pradininkė lietuvių literatūroje, vertėja, pedagogė ir nacionalinio judėjimo dalyvė Marija Pečkauskaitė į lietuvių literatūrą atėjo nesunkiai, tarsi savaime.
Ankstyvasis gyvenimas ir šeima
Būsimoji rašytoja gimė 1877 m. kovo 8 d. Mėdingėnų dvare (dabar Plungės raj., Žlibinų apyl.) savo motinos Stanislovos Šiukštaitės tėviškėje. Už trijų kilometrų esančiame nedideliame Medingėnų miestelyje, Švč. Trejybės bažnyčioje, būsimoji rašytoja buvo pakrikštyta Marijos vardu. Vėliau persikėlė į tėvo gimtinę, Labūnavos dvarą Kelmės rajono pakraštyje. Iki dešimties metų Marija augo Labūnavos dvare (dabar Kelmės raj., Kolainių apyl.).
Labūnavos dvare, kurį Marija prisimena kaip auksinės kūdikystės metus, šeima gyveno iki 1887 m., paskui persikėlė į nuomojamą Užvenčio dvarą.
Tėvui nesisekė ūkininkauti, klimpo į skolas, tad išnuomavęs Labūnavos dvarą su šeima persikėlė į Užventį, kur 1887-1898 m. nuomojo didesnį dvarą iš kunigaikščio Aleksandro Druckio-Liubeckio.
Nors Marija augo ir brendo lenkiškoje aplinkoje, bet tėvai abi savo dukras - Mariją ir Sofiją lavino daugiau iš dvarininkų savigarbos, nesitikėdami, kad mokslas bus jų pragyvenimo šaltinis. Mariją tėvai ruošė šeimai, o ne visuomenei. Pagal tradiciją mergaitė turėjo ištekėti, auklėti vaikus, prižiūrėti namus.
Namą supo didelis parkas su dviem alėjomis, sodas, priešais telkšojo tvenkinys, netoli - Ventos upė, už jos - kalvos, kuriose mėgta pasivaikščioti.
Marija buvo lavinama namuose ir naudojosi dvarų kultūros teikiamomis vertybėmis: mokėsi skaityti bei rašyti lenkų, prancūzų, rusų kalbomis, piešti, šokti, jodinėti ir t. t.; dvare buvo kalbama lenkiškai, lietuviškai tekalbėjo tarnai.
Pažintis su Povilu Višinskiu
Reikšminga būsimos rašytojos gyvenime 1891 m. vasarą buvo pažintis ir bičiulystė su kaimynystėje gyvenusių valstiečių sūnumi, Šiaulių gimnazistu, lietuvių tautinio atgimimo veikėju Povilu Višinskiu. 1891 m. vasarą Povilas Višinskis, Ušnėnų kaimo valstiečio sūnus, mokęsis Šiaulių gimnazijoje, pakviečiamas pas Pečkauskus, kad pamokytų vyriausiąjį sūnų Steponą. Taip Povilas tapo šeimoje įprastu, jaukiu žmogumi, esmingai paveikusiu Mariją.
Jis pažadino Marijos domėjimąsi Lietuvos istorija, skatino ją mokytis lietuvių kalbos ir kurti lietuviškai, padėjo kūrybinio kelio pradžioje. Pastarasis užkrečia dvarininkaitę lietuviškomis idėjomis - perrašinėja lietuviškas dainas. P. Višinskio paskatinta prisidėti prie lietuvybės puoselėjimo Marija su dideliu entuziazmu mokėsi lietuvių kalbos ir pramokusi kalbą, ja toliau kalbėjo.
P. Višinskis padėjo žengti pirmuosius žingsnius į literatūrą ir, be viso to, labai Mariją mylėjo, tačiau nesulaukė iš jos tokio paties jausmo.
Studijos ir pedagoginė veikla
Taip lavinama mergaitė buvo parengta egzaminams į Petrapilio šv. Kotrynos gimnaziją, kur 1892 m. įstojo į 3 klasę. Mokėsi gerai, bet susirgo ir grįžo į namus, čia privačiai tęsė gimnazijos kursą.
Savo pedagoginius polinkius, kūrybinį talentą rašytoja siekė sustiprinti aukštosiomis studijomis: 1905-1907 m. išvažiavo į Šveicariją, Ciuricho ir Fribūro universitetus (juose galėjo mokytis ir moterys). Šveicarijoje studijavo vokiečių ir prancūzų literatūras, klausėsi sociologijos, filosofijos, estetikos, teologijos ir pedagogikos kursų, dalyvavo lietuvių studentų draugijų veikloje. Ciuricho universiteto dėstytoją, žymų vokiečių pedagogą, filosofą, sociologą Frydrichą Vilhelmą Fersterį (Friedrich Wilhelm Foerster, 1869-1966) laikė savo mokytoju, domėjosi šio autoriaus krikščioniškosios pedagogikos darbais, rėmėsi jo idėjomis pedagoginėje praktikoje ir raštuose. Lietuvos visuomenę su Fersterio pedagoginėmis idėjomis Pečkauskaitė supažindino 1912 m.
Grįžusi iš Šveicarijos, Pečkauskaitė bandė įsikurti Vilniuje, kur stiprėjo lietuvių kultūrinis gyvenimas, - kartu su seserimi 1908 m. čia įsteigė knygyną. Netrukus gavo pasiūlymą dirbti pirmojoje lietuviškoje mergaičių progimnazijoje. Dar prieš studijas buvo mąsčiusi apie vaikų, ypač mergaičių, lavinimo poreikį Lietuvoje, suvokė jo svarbą, tad 1909 m., uždariusi knygyną, Pečkauskaitė išvažiavo į Marijampolę, kur tapo mokyklos ir mergaičių bendrabučio vedėja, mokė lietuvių kalbos, istorijos ir vedė mergaičių kas savaitę labai lauktas ir mėgtas auklėjimo valandėles.
Gyvenimas Židikuose
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1915 m. persikėlė į Židikus (Mažeikių raj.), kur klebonavo jos bičiulis kunigas Kazimieras Bukantas. Čia ji praleido likusius penkiolika gyvenimo metų, parašė brandžiausius savo kūrinius, tarp jų ir „Sename dvare“.
Židikuose Šatrijos Ragana nenuilstamai dirbo: įkūrė mokyklėlę vargingesnių tėvų vaikams, kurioje pati mokė skaityti, rašyti, istorijos, literatūros, tikybos, organizavo jaunimo chorą, rengė labdaros vakarus, vaidinimus, globojo ligonius ir senelius, įsteigė ambulatoriją ir senelių prieglaudą.
Mažeikių rajono Židikų miestelyje (M. Pečkauskaitės g. 31), už Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriaus esančioje senoje klebonijoje, 1915-1930 m. Šv.
Marija Pečkauskaitė, gavusi honorarą už savo raštus bei vertimus, Židikuose 1925 m. Suremontavus pastatą, jame įsikūrė gydytojas, dalis patalpų buvo skirta vaistinei. Marija Pečkauskaitė nusipirktame name niekada negyveno, bet sodyboje pati sodino vaismedžius. Pietinėje namo pusėje 1974 m. gruodžio 28 d. buvo atidarytas Šatrijos Raganos memorialinis muziejus. Pastatas 1983 m. kovo 28 d. Mažeikių rajono Židikų miestelyje (Dariaus ir Girėno g. 2) po išlakia liepa stovintis dviejų aukštų mūrinis namas buvo rekonstruotas 1987 m. Jis iki 1945 m. buvo Anickių šeimos nuosavybė. Atstatymo darbus finansavo kolūkis, kuriam priklausė pastatas. Irstant kolūkiams, namą nupirko Mažeikių rajono valdyba. Patalpos buvo skirtos muziejui.
Muziejuje eksponuojami autentiški baldai, įvairūs asmeniniai daiktai, suvenyrai, natos, plokštelės, paveikslai, rašytojos knygos, rankraščiai, nuotraukos, dokumentai. Tebestovi puikiai skambantis juodas rojalis - pats brangiausias ir vertingiausias Šatrijos Raganos daiktas, į Židikų kleboniją atgabentas 1915 m. Naujausias eksponatas - 2019 m. pagal tęstinį projektą „Rašytojos M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos asmeninių daiktų restauravimas“ atnaujinta puošni kėdė su atlošu.
Kūryba
Rašytojos bičiulis Povilas Višinskis ją praminė ir meiliai vadino raganėle dėl juodų plaukų ir juodų didelių akių. Po vienos išvykos į Šatrijos kalną (aukščiausias Žemaitijos kalnas, esantis netoli jos gimtųjų vietų), kurioje dalyvavo ir Vaižgantas, jai prigijo ir Šatrijos epitetas.
Nors namuose kalbėjo tik lenkiškai, pramokusi lietuviškų žodžių, ji pradėjo rašyti.
M.Pečkauskaitė, nors ir būdama bajorų kilmės, prisimintina kaip atkakli lietuvybės puoselėtoja.
Už trijų kilometrų esančiame nedideliame Medingėnų miestelyje, Švč. Trejybės bažnyčioje, būsimoji rašytoja buvo pakrikštyta Marijos vardu.
Į literatūrą M. Pečkauskaitę atvedė Povilas Višinskis. Rašyti ji pradėjo XIX a. pabaigoje, iš pradžių aprašinėdama kaimiečių vargus, aukštindama šviesius, iš aplinkos išsiskiriančius žmones. Įtaką darė kilminga dvaro kultūra, šeimoje puoselėjamos vertybės, švietėjiška mąstysena, ypatingą vietą kūryboje užėmė Užventis. Šatrijos Ragana sukūrė dvaro simbolį apsakymų rinktinėje „Sename dvare“.
Šatrijos Ragana rašė tiek suaugusiesiems, tiek vaikams ir net paaugusiems vaikams, kas tuo metu dar buvo gana neįprasta. Kitų raginama ir matydama vaikų literatūros trūkumą ji kai kuriuos tekstus specialiai rašė vaikams arba paaugusiems vaikams, pavyzdžiui, apysaką „Vincas Stonis“ (1906), pjesę „Nepasisekė Marytei“ (1906), „Lietuvos senovės istorijos pasakos“ (1907). O kai kurie tekstai savaime yra perėję į vaikų skaitybą tai: „Iš daktaro pasakojimų“ (1904) „Į šviesą“ (1908) „Irkos tragedija“ (1924).
Jai kaip pedagogei buvo svarbios švietėjiškos, pozityvistinės idėjos - daugelyje vaikų literatūrai priskirtinų jos kūrinių pasižymi mokslo siekimo, lavinimosi idėjomis. Apysakoje paaugusiems vaikams, šiuolaikiniais terminais kalbant - paaugliams, „Vincas Stonis“ trylikametis pagrindinis veikėjas Vincas tėvui išvykus uždarbiauti į Ameriką stropiai ima mokytis rašto, kad suprastų tėvo siunčiamus laiškus ir galėtų atsakyti, tačiau mokslas jam įgyja ir kur kas didesnę reikšmę - jis sužino daugiau apie pasaulį, vertybes, tėvynės meilę. Panašiai vaikai mokslu žavisi ir jo siekia ir „Į šviesą“, „Iš daktaro užrašų“.
Rašytojos kūryboje taip pat labai svarbus lietuvybės puoselėjimo motyvas. Dar iki kūrybinio kelio pradžios ji susipažino su netoliese jų šeimos dvaro gyvenusiu Povilu Višinskiu. Visuomenininkas, siekęs lietuvių tautinio atgimimo, ir rašytojas skatino bendraamžę Mariją pažinti lietuvybę bei mokytis lietuvių kalbos ir rašto. Kaip įprasta to meto bajorijoje, palaikiusioje Abiejų tautų respublikos atminimą ir kultūrą, lietuviškai būsimoji rašytoja mokėjo tik šiek tiek. Tačiau ji ryžtingai ėmė mokytis, susirašinėti lietuviškai su į Peterburgą išvažiavusiu mokytis P. M. Patriotizmo, lietuvybės idėjos pasirodo tiek suaugusiesiems skirtuose kūriniuose, pavyzdžiui, lietuvių literatūros klasika tapusioje apysakoje „Sename dvare“, tiek vaikų literatūrai priskirtinuose kūriniuose. Jau minėtame tekste „Vincas Stonis“ pagrindinis veikėjas ne tik užsikrečia noru mokytis, bet pradeda svarstyti apie tėvynę ir jos svarbą: „Teisybę panelė sako, kad tėvynė tat lyg motina - tarėt sau. Kaip gi nemylėti tos savo žemelės, kad ji viską mums duoda… Ir peni, ir apdaro, ir šildo…“ (p. 21).
Šatrijos Ragana išleido įvairių žanrų knygų ir rinkinių:
- „Margi paveikslėliai“ (išsp. 1896)
- „Pirmas pabučiavimas“ (išsp. 1898)
- „Dėl ko tavęs čia nėra“ (išsp. 1898)
- „Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai“ (išsp. 1900)
- „Rudens dieną“ (išsp. 1903)
- „Viktutė“ (1903)
- „Iš daktaro pasakojimų“ (išsp. 1904)
- „Atsiminimai apie broliuką Steponą“ (par. 1904, išsp. 1939)
- „Sulaukė“ (išsp. 1906)
- „Vincas Stonis“ (1906)
- „Pertraukta idilija“ (išsp. 1906)
- „Nepasisekė Marytei“ (1906)
- „Dėl Tėvynės“ (1907)
- „Adomienė“ (1908)
- „Pančiai“ (1920)
- „Sename dvare“ (išsp. 1922)
- „Irkos tragedija“ (išsp. 1924)
- „Mėlynoji mergelė“ (išsp. 1925)
- „Motina - auklėtoja“ (išsp. 1926)
Apysaka "Sename dvare"
Šatrijos Raganos (Marijos Pečkauskaitės) apysaka „Sename dvare“ (1922 m.) - vienas jautriausių, lyriškiausių ir dvasingiausių kūrinių lietuvių literatūroje, tapęs tikra XX amžiaus pradžios prozos viršūne. Tai neoromantizmo epochos perlas, subtiliai papildytas modernizmo bruožais: giliu psichologizmu, subjektyvia laiko tėkme, atminties poetizavimu ir vidinio monologo formomis. Apysaka, pasakojama jau suaugusios Irutės lūpomis, tarsi švelnus prisilietimas nukelia skaitytoją į praeitį - į seną, bajorišką Žemaitijos dvarą. Šis dvaras tampa ne tik konkrečia veiksmo vieta, bet ir dvasinės harmonijos, vaikystės grožio, saugumo ir neišvengiamos nostalgijos simboliu.
Kūrinio moto, pasiskolintas iš Johano Volfgango Gėtės dramos „Faustas“ - „Visa, kas laikina, tėra tik simbolis“ („Alles Vergängliche Ist nur ein Gleichnis“) - nuo pat pradžių nukreipia skaitytojo žvilgsnį į gilesnę, simbolinę kūrinio prasmę, kviečiančią kasdienybės paviršiuje ieškoti amžinųjų vertybių ir dvasios šviesos.
Apysaką „Sename dvare“ Šatrijos Ragana rašė ilgą laiką, greičiausiai pradėjo dar iki Pirmojo pasaulinio karo, o baigė jau gyvendama Židikuose. Pirmą kartą ji buvo išleista 1922 metais Kaune.
Literatūros krypties požiūriu kūrinys priskiriamas neoromantizmui, tačiau jame ryškūs ir modernizmo elementai, kas būdinga XX a.
Neoromantizmo bruožai
- Individualizmas ir subjektyvumas: Dėmesys sutelkiamas į individo vidinį pasaulį, jo jausmus, išgyvenimus, dvasinius ieškojimus.
- Dvasingumo ir idealizmo iškėlimas: Kūrinyje aukštinamos dvasinės vertybės - meilė, grožis, gėris, tikėjimas, pasiaukojimas. Materializmas, paviršutiniškumas (pvz., ciocios Karusios pasaulėjauta) yra kritikuojami.
- Gamtos kultas: Gamta vaizduojama ne tik kaip aplinka, bet ir kaip gyva, jaučianti būtybė, artima žmogaus sielai.
- Praeities idealizavimas ir nostalgija: Kūrinyje idealizuojama praeitis, ypač vaikystės pasaulis sename dvare.
- Tautiškumo temos: Nors ne tiesmukai, bet kūrinyje keliami tautinės savimonės, gimtosios kalbos, kultūros išsaugojimo klausimai, ypač bajorijos sulenkėjimo kontekste.
- Melancholija ir ilgesys: Kūrinį persmelkia švelni melancholijos nuotaika, neapibrėžto ilgesio jausmas (vok. Sehnsucht), būdingas neoromantinei pasaulėjautai.
- Psichologizmas: Gilinamasi į veikėjų vidinį pasaulį, jų pasąmonės procesus, motyvacijas.
- Atminties poetizavimas: Atmintis tampa pagrindine kūrybine jėga, formuojančia pasakojimą.
- Dienoraščio forma ir vidinis monologas: „Mamatės užrašai“ yra tipiškas dienoraščio intarpas, leidžiantis tiesiogiai pažvelgti į herojės sielą.
Autobiografiškumas
Kaip minėta anksčiau, apysaka „Sename dvare“ yra vienas autobiografiškiausių Šatrijos Raganos kūrinių. Rašytoja, pasitelkdama meninės kūrybos priemones, jautriai ir nostalgiškai perteikė savo pačios vaikystės ir jaunystės patirtis, aplinką bei artimų žmonių paveikslus. Dvaro aplinka: Užvenčio dvaras, kuriame Marija Pečkauskaitė praleido reikšmingą savo gyvenimo dalį, neabejotinai tapo apysakoje vaizduojamo seno dvaro prototipu. Detalūs gamtos aprašymai, sodo, tvenkinio, alėjų vaizdai, dvaro pastatų išplanavimas ir net kai kurie interjero elementai atspindi realią autorės gyvenamąją aplinką.
Mamatės paveikslas ir Stanislova Pečkauskienė: Pati svarbiausia ir ryškiausia autobiografinė paralelė - mamatės Marijos paveikslas. Jo prototipu laikoma pati rašytojos motina, Stanislova Šiukštaitė-Pečkauskienė. Iš amžininkų atsiminimų ir pačios Šatrijos Raganos laiškų žinoma, kad jos motina buvo itin jautri, dvasinga, meniška, giliai religinga ir pasiaukojanti moteris, be galo mylėjusi savo vaikus. Visi šie bruožai - polinkis į meną (ypač muziką), gilus religingumas, altruizmas, meilė gamtai ir vaikams, vidinis liūdesys ir trapumas - būdingi ir apysakos mamatei.
Irusia ir pati autorė: Nors Irusia yra pasakotoja, jos vaikystės patirtys, jautrumas, polinkis į svajones, meilė gamtai ir menui, knygoms artimi pačios Šatrijos Raganos vaikystės bruožams. Galima teigti, kad per Irusios paveikslą rašytoja išreiškė dalį savo pačios vidinio pasaulio, savo vaikystės išgyvenimų ir pasaulėjautos.
Visuomeninė veikla
1909-1915 m. vadovavo Marijampolės mergaičių progimnazijai „Žiburys“, kur stengėsi diegti modernius, meile ir pagarba vaikui grįstus pedagogikos principus.
Nors M. Pečkauskaitė buvo kilmingos prigimties, ji pasižymėjo itin altruistišku elgesiu. Pati šeimos nesukūrė, buvo įsitraukusi į krikščionišką veiklą, rūpinosi kitais - vaikais, ligoniais, pavargėliais.
M. Pečkauskaitės praktinė pedagoginė veikla, atsisakant autoritarinių santykių tarp auklėtojo ir mokinio, veda rašytojos, kaip Försterio sekėjos, pedagogiką dorovinio auklėjimo kryptimi. Rašytojos visuomeninė veikla - tarnavimas kitiems, įgijus praktikos knygnešių gadynėje, studijų Šveicarijoje metu, Vilniuje bendradarbiaujant su lietuviška spauda, Marijampolėje rūpinantis mergaičių progimnazija, brandžiausiai pasireiškia Židikuose. Lietuviškos mokyklėlės kūrimas, puoselėjant tautiškumą, Šv. Vincento draugijos, globojančios vargšus, veikla, blaivybės namų statyba, ambulatorijos išlaikymas, lietuviškų vakarų rengimas - visiško rašytojos atsidavimo ir tarnavimo visuomenei pavyzdys.
Įvertinimas ir atminimas
Minint rašytojos, švietėjos, labdarės Šatrijos Raganos 100-ąsias gimimo metines, 1987 m. kovo 6 d.
Minint rašytojos, lietuviško žodžio skleidėjos ir puoselėtojos 140-ąsias gimimo metines Paluknio bibliotekoje nuo kovo 1 iki 31 d. veikia literatūrinė paroda, o kovo 8 d.
2020 m. Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana - bajoraitė, mokytoja Žemaitijos dvaruose, lyrinės psichologinės prozos pradininkė lietuvių literatūroje, viena pirmųjų profesionalių rašytojų vaikams, vertėja, labdarė, altruistė.
Įvertinimas:
- 1928 m. už nuopelnus Lietuvos pedagogikai buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktarės vardas
- 1929 m. apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu
Atminimas:
- 1929 m. Židikų pradinei mokyklai suteiktas Marijos Pečkauskaitės vardas (dabar - gimnazija)
- 1974 m. Židikuose įkurtas Šatrijos Raganos memorialinis muziejus
- 1987 m. Mažeikiuose pastatytas Šatrijos Raganos paminklas (skulpt. J. Meškelevičius)
- 1998 m. pradėta teikti rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija už rašytojos atminimo puoselėjimą, labdaringos, altruistinės veiklos tęsimą, kultūrinę, šviečiamąją bei literatūrinę veiklą Mažeikių rajone
- 2002 m. Šatrijos Raganos vardu pavadinta Užvenčio vidurinė mokykla (dabar - gimnazija)
- Sukurtas Užvenčio vidurinės mokyklos himnas „Raganėlė“ (žodžiai V. Adomaitienės)
- Užvenčio kraštotyros muziejuje įrengta rašytojai skirta ekspozicija
Atminimo įamžinimas nuotraukose:
Mažeikių rajono Židikų miestelyje, priešais Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventorių, 2002 m. liepos 27 d. (per šv.
Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos (Dariaus ir Girėno g. 14) fasadas 2018 m.
Mažeikių rajono Židikų M. Pečkauskaitės gimnazijoje rašytojos Marijos Pečkauskaitės kūryba, altruistinė veikla 2009 m. kovo 8 d.
Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos (Dariaus ir Girėno g. 14) kieme 2002 m. rugsėjo 1 d.
Mažeikių rajono Židikų Šv. Jono krikštytojo bažnyčios šventoriuje 1990 m. liepos 28 d. Kryžius Židikų Šv.
Mažeikių rajono Židikų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios (M. Pečkauskaitės g. 31) šventoriaus nišoje į sieną atremtas medinis kryžius. 2018 m. gegužės 15 d.
Prie Kelmės rajono Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos (P. Višinskio g. 5) rašytojos atminimą įamžinantis medinis stogastulpis atidengtas 2002 m. Užventyje 2009 m.
Kelmės rajono Užvenčio dvaro parkas yra mišraus suplanavimo, įkurtas XIX a. pirmoje pusėje ant Ventos upės kranto.
žymės: #Gime
Panašus:
- Šatrijos Ragana: Neįtikėtina Gyvenimo Istorija ir Kūrybos Paslaptys
- Šatrijos Raganos gyvenimas ir kūryba: šeima, paslaptys ir filantropijos istorijos
- Unikali Šatrijos Ragana: Atverkite Vaiko Vaizduotės Duris per „Sename dvare“ Apysaką!
- 10 Nepakeičiamų Taisyklių, Kaip Saugiškai Miegoti Su Nagų Laku – Atrask Slaptus Patarimus!
- Neįtikėtinos makšties skausmo priežastys nėštumo pabaigoje ir efektyviausi gydymo būdai