Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centras yra vienas svarbiausių akušerijos ir ginekologijos gydymo, mokslo ir mokymo padalinių Lietuvoje. Centre teikiama aukščiausio lygio į pacientą ir šeimą orientuota priežiūra, o ligoninėje gimsta daugiausiai naujagimių visame Vilniaus regione.

Akušerijos Skyrius

Akušerijos skyriuje dirbantys specialistai rūpinasi visomis besikreipiančiomis nėščiosiomis bei specializuojasi didelės rizikos nėštumų ir daugiavaisių nėštumų srityje. Skyrius dirba pagal PSO ir UNICEF „Naujagimiui palankios ligoninės“ iniciatyvos principus. Akušerijos skyriuje yra dvivietės palatos po gimdymo bei mokamos šeimyninės palatos, kuriose pagimdžiusios moterys gali būti su šeimos nariu ar artimuoju, padedančiu mamai ankstyvu laikotarpiu po gimdymo. Psichologinę pagalbą teikia skyriuje dirbanti medicinos psichologė. Pagimdžiusios moterys konsultuojamos akušerių ir žindymo konsultančių.

Skyriuje konsultuojamos ir gydomos nėščiosios su didele rizika motinai ir vaisiui, esant komplikuotai nėštumo eigai ir sergančios bendrosiomis ligomis (sunkiomis kraujodaros sistemos, inkstų, širdies, kraujagyslių ir kt. ligomis). Teikiama pagalbą naujagimiams, kurių būklė yra sunki arba komplikuota, progresuojanti ir naujagimiui reikia atlikti daugiaprofilinį tyrimą, taip pat kai ligai ir būklei nustatyti bei gydyti reikia sudėtingų technologijų ir gydymo metodų. Skyriuje yra modernus naujagimių intensyviosios terapijos poskyris.

Gimdymų skaičius Akušerijos skyriuje jau keletą metų didžiausias Lietuvoje. Vertinant akušerijos paslaugas, vienas iš kokybės rodiklių - cezario pjūvio operacijos dažnis. Akušerijos skyriuje šis rodiklis nuo 2015 metų yra mažesnis nei 25 procentai.

Santaros Vaisingumo Centras

Santaros vaisingumo centre pacientus konsultuoja daugiadalykė specialistų komanda, siekianti padėti Jums susilaukti kūdikio. Visa veikla vykdoma vadovaujantis naujausiais mokslo įrodymais, geros klinikinės praktikos gairėmis, tarptautinėmis ir nacionalinėmis vaisingumo sutrikimų bei diagnostikos rekomendacijomis. Kiekvienu atveju tyrimų ir gydymo planas sudaromas remiantis individualizuotos medicinos principais bei užmezgant bendradarbiavimu ir pasitikėjimu grįstą kontaktą su pacientu.

Santaros vaisingumo centras, Vaisingumo technologijų ir lytinių ląstelių banko poskyris teikia šiuolaikines vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo, pagalbinio apvaisinimo, vaisingumo išsaugojimo bei lytinių ląstelių banko paslaugas, įgyvendina lytinių ląstelių bei embriono donorystės programas. Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Santaros klinikų Medicininės genetikos centro specialistais, atliekami molekuliniai genetiniai embriono, poros, donorų ir nėščiųjų tyrimai.

Taikomi šiuolaikiniai vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodai - laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, diagnostinės ir gydomosios operacijos, medikamentinis gydymas, pagalbinio apvaisinimo paslaugos, teikiamos vaisingumo išsaugojimo ir lytinių ląstelių banko paslaugos, vykdomos lytinių ląstelių bei embriono donorystės programos.

Ginekologijos Skyrius

Ginekologijos skyriuje dirbantys gydytojai ginekologai specializuojasi endoskopinės chirurgijos, uroginekologijos, onkoginekologijos srityse. Atliekamos sudėtingos onkoginekologinės operacijos. Pirmenybė teikiama minimaliai invazyviai chirurgijai.

Ginekologijos skyriuje atliekamos sudėtingos išplėstinės onkoginekologinės operacijos, kurių metu kartu su gydytojais ginekologais dalyvauja ir kitų sričių gydytojai. Pacientėms suteikiama kvalifikuota daugiaprofilinė pagalba.

Kitos Paslaugos Ir Iniciatyvos

  • Akušerijos ir nėštumo patologijos skyriuose taikomi šiuolaikiniai pažangiausi nėščiųjų ir gimdyvių priežiūros, ligų diagnostikos bei gydymo metodai, naujausi vaisiaus būklės tyrimo būdai, atliekamos visos chirurginės intervencijos ir akušerinės operacijos.
  • Konsultuojamos ir gydomos nėščiosios su didele rizika motinai ir vaisiui, esant komplikuotai nėštumo eigai ir sergančios bendrosiomis ligomis (sunkiomis kraujodaros sistemos, inkstų, širdies, kraujagyslių ir kt.
  • Atliekama intensyvi gimdyvės ir vaisiaus būklės stebėsena ir gydymas po patologinio gimdymo ar kitų komplikacijų.
  • Organizuojamos paskaitos, skirtos nėščiosioms, jų artimiesiems ir moterims po gimdymo.
  • Atliekami ginekologiniai tyrimai, specifinės diagnostinės ir chirurginės procedūros, gydomi uroginekologiniai, onkoginekologiniai ir kiti susirgimai.

Istorija

Vilniuje pirmosios Lietuvoje akušerijos ir ginekologijos įstaigos kūrėsi XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje. Prof. N. Renjė 1775 metais Vilniuje prie Šv. Roko ligoninės įsteigė pirmąjį Lietuvoje gimdymo skyrių ir pirmąją akušerių mokyklą. Po jo mirties, 1803 metais prof. A. Matusevičiaus iniciatyva Vilniaus universitete buvo įsteigta Akušerijos katedra.

Prof. T. Burdzinskis 1922 metais Radvilų gatvėje esančiame pastate, buvusiame Vilniaus universiteto Santariškių klinikų ligoninės Centro filiale, įkūrė Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos kliniką. 1944-1946 metais ir 1948-1969 metais Akušerijos ir ginekologijos katedrai vadovavo doc. V. Baronas. 1958 metais kliniką perkėlus į naujai atidarytą Vilniaus miesto universitetinę ligoninę Antakalnyje, doc. V.

1969-1979 metais Akušerijos ir ginekologijos katedrai vadovavo doc. P. Steponėnas. Jo vadovavimo metu įdiegta daug naujų gydymo ir diagnostikos metodų: termoplacentografija, transabdomininė amniocentezė, biocheminiai vaisiaus vandenų tyrimai, ultragarsinė diagnostika akušerijoje. Jis yra vienas nėščiųjų rizikos veiksnių klasifikacijos Lietuvoje iniciatorių ir autorių, o kartu su doc. J. Stankumi 1969 metais įvedė programuoto gimdymo taktiką klinikoje. Jo iniciatyva įkurtas pirmasis Lietuvoje mergaičių ginekologijos kabinetas.

1979-1990 metais Akušerijos ir ginekologijos klinikai vadovavo prof. A. Venckauskas. Jo vadovavimo metu katedros ir klinikos kolektyvas daugiausia dėmesio skyrė aktualiausiai to meto akušerijos ginekologijos srities problemai - perinatalinio mirtingumo mažinimui Lietuvoje. Prof. A. Venckausko iniciatyva 1983 metais Vilniuje pradėtas visų nėščių moterų echoskopinis tyrimas du kartus per nėštumą.

1990-1993 metais Akušerijos ir ginekologijos katedrai vadovavo doc. Jonas Ališauskas - ginekologinės echoskopijos pradininkas Lietuvoje. Vadovaujant doc. J. Ališauskui, klinikoje padaryta nemažai reformų: pakeista skyrių struktūra, 1992 metais įkurtas Perinatologijos centras, 1992 metais klinikos pavadinimas pakeistas į Moterų kliniką. Moterų klinikai suteikta aukščiausia kategorija.

Nuo 1994 iki 2018 metų Akušerijos ir ginekologijos klinikai vadovavo prof. G. S. Drąsutienė. 2013 metais kovo 1 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose įkurtas Akušerijos ir ginekologijos centras, čia perkeltas ir Vilniaus Perinatologijos centras. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose 2016 metais vasario mėn. įkurti Santaros vaisingumo centras ir Vaisingumo technologijų ir lytinių ląstelių banko poskyris.

Jaunų Mamų Patirtys: Tartis Dėl Gimdymo - Verta Ar Ne?

Apklausėme keletą jaunų mamų ir paprašėme pasidalinti jų patirtimi - verta ar ne tartis dėl gimdymo? Kokie buvo jų gimdymai?

  • Veronika: Mano patirtis - labai sėkminga. Gimdžiau du kartus - prieš penkerius metus ir prieš šešis mėnesius. Abu kartus važiavau į arčiausiai savo namų esančią ligoninę.
  • Indrė: Kai gimdžiau antrą kartą, nusprendžiau su niekuo iš anksto nesitarti. Ir tai buvo puikus sprendimas! Santariškių akušerijos skyriaus gydytojų darbu likau labai patenkinta, mano vaiką priėmusi ginekologė - labai dėmesinga ir supratinga, ji tiesiog puikiai atliko savo darbą. Jei gimdyčiau dar kartą - nesitarčiau.
  • Jovita: Mano patirtis parodė - tartis tiesiog būtina. Deja, nuvykus į gimdymo namus, sulaukiau tik abejingumo, elgėsi kaip su ta „iš gatvės”, nieko neaiškino, aprėkė dėl nepakantumo, nepasakojo, ką daro, liepė mažiau rėkti ir labiau stengtis. Antrą kartą tikrai tarsiuosi su mano nėštumą prižiūrėsiančia gydytoja.
  • Edita: Su jokiu konkrečiu ginekologu nesitariau, ir dėl to labai džiaugiuosi. Nesitarčiau ir trečią kartą. Nors antras gimdymas man atrodė komplikuotas, o pačių medikų žodžiais „labai sudėtingas”, tačiau be jokių susitarimų gavau pačią geriausią pagalbą, sulaukiau viso personalo didelio rūpesčio, o vaikas gimė sveikas, aš taip pat jaučiausi gana gerai.
  • Sandra: Su niekuo dėl gimdymo nesitariau. Nesitarčiau ir antrą kartą. Gimdžiau Kauno klinikose, gimdymas truko visą parą, buvo komplikuotas ir baigėsi Cezario pjūviu. Kol viskas vyko, prie manęs pasikeitė trys pamainos gydytojų, vienu metu buvo net septynių medikų delegacija. Visi buvo išties malonūs, profesionalūs, rūpestingi.
  • Ieva: Gimdymas buvo toks greitas ir lengvas, kad abejoju, ar būtų koks skirtumas, jei būčiau tiesiog bendrąja tvarka atvažiavusi į ligoninę. Manau, kad komplikuoto gimdymo atveju visi gydytojai stengtųsi padaryti viską, ką tik gali.
  • Gintarė: Gimdžiau be jokių susitarimų paprastoje ligoninėje. Aišku, malonesnis personalas ir daugiau su pacientais bendraujantis gydytojas - būtų „nepamaišę", bet vaikutis sėkmingai į šį pasaulį atėjo ir be to. Štai mano sesuo - tarėsi, tačiau gimdymas buvo komplikuotas ir ji liko labai nepatenkinta.
  • Rimantė: Vienareikšmiškai manau, kad verta! Man sudėtingose situacijose labai svarbu jausti psichologinį komfortą, ir tai, kad puikiai pažinojau gydytoją, kuri priėmė vaiką, buvo labai didelis privalumas. Jaučiausi rami, užtikrinta, žinojau, kad manimi ir kūdikiu tikrais bus pasirūpinta.

žymės: #Namai

Panašus: