Salomėja Nėris, tikroji pavardė Bačinskaitė-Bučienė, gimė 1904 metų lapkričio 17 dieną Kiršų kaime, Vilkaviškio apskrityje. Jos gimimo metai apibrėžiami ties 1904 metų lapkričio 17 diena. Ji užaugo pasiturinčių Suvalkijos ūkininkų šeimoje. Augo pasiturinčiai, kaip ir daugelis menininkų, ūkininkų šeimoje. Tėvas buvo protingas ir apsiskaitęs, gabus žmogus, o motina buvo be galo pamaldi ir turinti stiprų religijos ryšį.
Mokslo Metai ir Studijos
Salomėjos Nėries gyvenime buvo keletas mokyklų, iš kurių ji sėmėsi žinių: Alvito pradinė mokykla, Marijampolės mergaičių progimnazija, Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazija. 1919-24 mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, priklausė katalikiškai ateitininkų organizacijai. Beje, savarankiškai pasirengusi, išlaikė egzaminus į ketvirtąją klasę ir jau 1919 m. Gimnazijoje redagavo ateitininkų laikraštėlį „Ateities žiedai“. 1928 baigė Lietuvos universiteto Teologijos ir filosofijos fakultetą (lietuvių literatūrą, vokiečių kalbą ir literatūrą, pedagogiką). Ši meniškos sielos asmenybė studijavo Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, kur domėjosi įvairiausiais dalykais bei turėjo daug veiklos.
Kūrybos Pradžia ir Literatūrinė Veikla
Anksti atsiskleidė jos gabumai literatūrai, dailei. 1923 ateitininkų žurnale Ateitis (nr. 11) išspausdintą eilėraštį Pajūry pirmą kartą pasirašė slapyvardžiu Neris (vėliau Nėris). Pirmuosius eilėraščius pasirašinėjo Liūdytės ir Juraitės slapyvardžiu, nuo 1923m. - Salomėjos Nėries slapyvardžiu Gimnazijoje pasižymėjo kaip dailininkė ir poetė, dalyvavo ateitininkų kuopos veikloje. Dalyvavo Šatrijos meno draugijos veikloje. Čia įsitraukė į ,,Šatrijos“ - studentų ateitininkų meno draugijos veiklą. Tai buvo pirmoji literatūrinė poetės mokykla. ,,Šatrijos“ nariai organizuodavo susrinkimus (dažnai jie vykdavo poeto Vinco Mykolaičio-Putino bute), kuriuose skaitydavo ir aptardavo literatūrinę kūrybą, klausydavo muzikos, studijuodavo dailės kūrinius. Daugeliui šatrijiečių buvo artima romantinė pasaulėjauta.
Darbas ir Asmeninis Gyvenimas
1928-31 Lazdijų gimnazijoje dėstė vokiečių kalbą. Po studijų metų Salomėja Nėris išbandė save mokytojos vaidmenyje, labai mėgo literatūrą. Už ,,nelegalią“ meilę ištekėjusiam vyrui Nėris buvo ,,nubausta“ - 1928-aisiais ji išsiųsta mokytojauti į Lazdijus, tolimą Lietuvos užkampį. Poetė mokėsi daug kalbų, nemažai keliavo po pasaulį, kad plėstų savo akiratį. 1931 persikėlė į Kauną. Grįžusi į Kauną, kuriame gyveno 1931-1934 metais, vertėsi privačia mokytojavimo praktika, grožinės literatūros vertimais, atsitiktiniu literatūriniu darbu. Bėgant metams, Salomėja Nėris ištekėjo už skulptoriaus Bernardo Bučo; susilaukė sūnaus. Ne vieną meilės istoriją išgyvenusi S. Nėris šiuo laiku ištekėjo už skulptoriaus Bernardo Bučo ir susilaukė sūnaus, tarsi atsidėjo sėslesniam, ramesniam gyvenimui. Ji nuolatos kūrė, gyveno apsupta žmonių. Apie S. Nėrį sukurtas dokumentinis filmas Salomėja Nėris (1971, režisierius V. Imbrasas). Palemone veikia S. Nėries memorialinis muziejus (įkurtas 1961).
Politinė Veikla ir Kairiosios Pažiūros
1931 Trečio fronto nr. 5 paskelbtas trečiafrontininkų pareiškimas, kurį pasirašė ir S. Nėris, pasmerkdama savo ankstesnes ideologines ir menines pozicijas, pažadėdama, kad jos poezija bus išnaudojamųjų masių kovos įrankis ir reikš jų norus ir tikslus. Netrukus suartėjo su vadinamaisiais trečiafrontininkais - kairiųjų pažiūrų literatūros lauko veikėjais, susibūrusiais apie leidinį „Trečias frontas“. Dalis jų palaikė ir aktyvius ryšius su Lietuvos komunistų partija. Redagavo Vytauto Didžiojo universiteto leidžiamus tautosakos rinkinius. 1934-36 dirbo mokytoja Panevėžio mergaičių gimnazijoje. Nuo 1937 rudens įsikūrė Palemone. Iki 1940 vasaros dirbo mokytoja Kauno gimnazijose. 1940 buvo vadinamojo Liaudies seimo įgaliotos delegacijos, vykusios į SSRS Aukščiausiosios Tarybos dėl LSSR priėmimo į SSRS, narė. 1941-45 SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatė.
Kūrybos Bruožai ir Motyvai
Salomėja Nėris atskleidė tėvynes netekties temą: vaizduojamas tėvynę palikusio, tautinių vertybių išsižadėjusio žmogaus kaltės bei ilgesio vidinis jausmas. Dažnai eilėraščių rinkiniuose tvyroja sielvartingi ir skaudūs išgyvenimai, kupini meilės jausmo, liūdesio, bet kartu ir džiaugsmo. Dėmesio centru, žinoma, tapo vidinė individo būsena, kuri kur kas svarbesnė už išorinio pasaulio faktus. Salomėjos Nėries kūryboje rodomas jautrus pasiilgimas ne tik pačios tėvynės, bet ir jos gamtos: spalvos, garsai, tyla, kraštovaizdis, gaivumas. Vyrauja netekties, žmogaus būties trapumo, laikinumo temos, lydimos vienišumo, apleistumo motyvų. Atveriamas ne tik žmogaus dvasinis pasaulis, bet ir visos tautos simbolis. Nuolatos vaizduojamas individas, kuris jaučiasi prislėgtas ir nerandantis vietos pasaulyje, besiblaškantis ir jautrus.
Poezijos Rinkiniai ir Poemos
Pirmasis poezijos rinkinys Anksti rytą (1927) - jaunystės svajonių ir jausmų išraiška, jame kalbama apie pavasarišką jaunystės džiaugsmą, meilę, veržimąsi į pasaulio platumas; melodinguose eilėraščiuose pinasi pasaka ir realybė, simbolistiniais įvaizdžiais siekiama ne transcendentinės būties, o einama pasakos link. Šioje knygoje ir eilėraščių rinkinyje Pėdos smėly (1931) eilėraščiai veikiami romanso poetikos, vyrauja lemtingos meilės motyvai, kategoriškai gretinamos priešybės. Antrasis eilėraščių rinkinys ekspresyvesnis, atsiranda nepasitenkinimo pasauliu, polemizuojama su miesčioniško gyvenimo normomis pripažįstant tik aukščiausią, Dievo, teismą. Eilėraščių rinkinys Per lūžtantį ledą (1935) skirtas S. Dariaus ir S. Girėno atminimui; jame poetizuojamas prometėjiškas pasiaukojimas, vaizduojamas realusis pasaulis, socialinės problemos. Eilėraščių rinkinyje Diemedžiu žydėsiu (1938, Lietuvos valstybinė literatūros premija, 32004) melodinis orientyras - liaudies daina, vyrauja lopšinės lyrizmo tradicija, teigiama gyvenimo harmonija, paremta motinos ir vaiko ryšiu. SSRS okupavus Lietuvą parašė Poemą apie Staliną (1940 31951), 1940-41 - prosovietines poemas Bolševiko kelias (skirta Leninui) ir Keturi (skirta 1926 sušaudytų Lietuvos komunistų vadų atminimui). Tautosakos motyvais pagrįstose poemose Eglė žalčių karalienė (1940 92020), Našlaitė (1940 42000) perteikiami lietuvių liaudies pasaulėjautos bruožai. Maskvoje išėjo eilėraščių rinkinys Dainuok, širdie, gyvenimą (1943). S. Nėris sudarė karo metų eilėraščių rinkinį Prie didelio kelio (išleistas 1994), kur žmogaus gyvenimo dramatizmas karo metais itin išryškintas, tačiau leidykla knygą pertvarkė pagal sovietinei poezijai keliamus reikalavimus ir išleido pavadinimu Lakštingala negali nečiulbėti (1945).
Karo Metai ir Emigracija
Prasidėjus SSRS-Vokietijos karui pasitraukė į Rusiją, gyveno Penzoje, Ufoje, Maskvoje. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Salomėja Nėris su sūnumi Sauliumi priverstai pasitraukia į Rusijos gilumą. Gyveno Ufoje, Penzoje, Maksvoje. Poetė jautėsi labai vieniša ir nelaiminga. Aršiausios žiemos, svetima kultūra ir kalba ją labai slėgė. Be to, ji nežinojo kaip gyvena artimieji, likę Lietuvoje. Ar sveiki? Ar tebe stovi namai? Apskritai poetė kankinosi dėl ateities. Kaip reikės gyventi svetimoje šalyje? Ar bus kada nors galimybė sugrįžti į savo gimtąją Lietuvą? Dar Salomėją Nėrį slėgė kaltės jausmas dėl abejotinų sprendimų. Ji nežinojo,ar supras, ar atleis, ar kada nors priims ją Lietuva.
Paskutinieji Gyvenimo Metai ir Mirtis
S. Nėris po sunkios ligos mirė1945 metų liepos 7 dieną Maskvoje, Kremliaus ligoninėje. Buvo palaidota Kaune, Istorijos muziejaus kieme. Salomėja Nėris mirė Maskvoje, teturėdama vos 40 metų. Buvo palaidota Kaune, Istorijos muziejaus kieme. Antkapinį paminklą sukūrė poetės vyras, skulptorius Bernardas Bučas.
Salomėjos Nėries Kūrybos Įtaka
S. Nėries poezijos tradicija - viena gyvybingiausių lietuvių poezijoje, ji paveikė E. Mieželaičio, P. Širvio, J. Degutytės ir kitų kūrybą. S. Nėries poezija versta į 12 kalbų. S. Nėris literatūriškai apdorojo lietuvių liaudies pasakų (rinktinė Mūsų pasakos 1934). Išvertė A. Achmatovos, S. Jesenino, H. Leutholdo, C. F. Meyerio, W. Müllerio, J. I. Kraszewskio kūrinių. Jos poezijos sceninės kompozicijos pastatytos LSSR dramos teatre (Sesuo žydrioji 1974, A. Drilingos inscenizacija), Šiaulių dramos teatre (Kaip žydėjimas vyšnios... 1947 išleista eilėraščių vertimų į rusų kalbą rinktinė Mano kraštas (SSRS valstybinė premija).
Bibliografija
S. Nėries kūryba apima eilėraščius, poemos, vertimus ir kt. Svarbiausi kūriniai:
- Anksti rytą (1927)
- Pėdos smėly (1931)
- Per lūžtantį ledą (1935)
- Diemedžiu žydėsiu (1938)
- Eglė žalčių karalienė (1940)
- Poema apie Staliną (1940)
- Dainuok, širdie, gyvenimą (1943)
- Lakštingala negali nečiulbėti (1945)
- Prie didelio kelio (išleistas 1994)
Svarbiausi Datos
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1904 | Gimė Kiršų kaime |
| 1923 | Pirmą kartą pasirašė slapyvardžiu Neris |
| 1928 | Baigė Lietuvos universitetą |
| 1931 | Persikėlė į Kauną |
| 1938 | Išleido eilėraščių rinkinį "Diemedžiu žydėsiu" |
| 1940 | Dalyvavo Liaudies seime |
| 1941-1945 | SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatė |
| 1945 | Mirė Maskvoje |
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Salomėja Nėris: Geriausi Eilėraščiai Vaikams ir Nepamirštami Jų Rinkiniai
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Biblijos Pamokos: Kaip Kurti Stiprius Ryšius Tėvams ir Vaikams Pagarbos ir Atsakomybės Principu
- Atraskite Gražiausias Lietuviškas Vaikų Dainas ir Tautosakos Lobyną!