Kreta buvo vieta, kur gimė ir nuo savo tėvo, visus palikuonis praryjančio Krono, buvo paslėptas vėliau viso dievų Olimpo valdovu tapęs Dzeusas. Dzeuso urvas Kretoje - tai antra pagal svarbumą ola. Joje nuo savo tėvo Krono buvo saugomas Dzeusas. Pasak legendos, Kronas, bijodamas netekti valdžios, ką tik gimusius savo vaikus prarydavo. Ne išimtis ir Dzeusas. Tačiau Rėja (Hrono žmona) davė jam vaistų, kad šis atrytų visas jų atžalas.
Norint į ją patekti, akmenimis grįstu taku tenka kopti į kalną, nuo kurio viršūnės atsiveria vaizdinga derlingų žemių panorama. Nepasitikintys savo kojomis į kalną gali užjoti asiliuku - transporto paslaugas siūlančių šeimininkų su savo keturkojais čia netrūksta. Asiliuką galima „pasigauti“ ir nuo pusės kalno. Užkopus beveik tiek pat laiko reikia stačiais laiptukais leistis į drėgme ir vėsa dvelkiantį urvą, dėl stalaktitų ir stalagmitų puokščių primenantį Gaudi architektūros šedevrą. Pačiame urvo dugne laiptukai tampa slidūs. Čia teka ir požeminis upelis, į kurį turistai mėgsta mėtyti smulkias monetas. Nustembame tarp jų išvydę ir dešimties litų banknotą.
Ir užaugęs Dzeusas nepamiršo jį išauginusios Kretos. Čia įvyko ir vienas garsiausių jo meilės nuotykių. Pasivertęs baltu jaučiu, būtent čia dievų valdovas atsigabeno gražiąją Europą ir pasimylėjo su ja po platanu.
Sakoma, kad būtent šis platanas tebeauga Krasi kaimelyje. Įspūdingo storumo medis panašiais į klevo lapais ir daugybe drevių skaičiuoja jau ne pirmą tūkstantį metų. „Į medį nelipti!“ - įspėja lentelė apačioje.
Tiesa, Krasi kaimelio platanas turi konkurentą - Senovės Graikijos Gortynos mieste, tame pačiame, kur akmenyje iškalti pirmieji Europoje įstatymų sąvadai ir stovi romėniško teatro griuvėsiai, auga kitas platanas. Kai kurių dievų ekspertų žiniomis, Dzeusas su Europa sugulė būtent po juo.
Galų gale, ne taip ir svarbu, po kuriuo platanu tai nutiko - visi iki vieno sutaria, jog tai įvyko Kretoje, ir jog šios sueities vaisius buvo pusiau žmogus, pusiau dievas galingasis karalius Minas.
Mino civilizacija Kretoje klestėjo 2700 -1450 m. pr. m. e. Šioje Graikijos saloje, ypač aplink dabartinę jos sostinę Heraklioną, archeologai atradę nemažai senos, kaip spėjama, matriarchalinės civilizacijos pėdsakų. Turistus viliojantys pirmosios Kretos sostinės Knoso rūmai - labirintas, nagingojo legendinio meistro Dedalo statytas Minotaurui - pabaisai su jaučio galva, ryjančiai žmones, kurio susilaukė vandenų dievo Poseidono prakeikta karaliaus Mino žmona Pasifajė, nusidėjusi su jaučiu. Suartėti su jaučiu zoofilijai pasmerktai karalienei padėjo tas pats Dedalas, sumeistravęs karvę, kurioje valdovė ir pasislėpė. Nenuostabu, kad po tokių išdaigų Dedalui su sūnumi teko kalėti bokšte, iš kurio buvo įmanoma pabėgti tik pasigaminus sparnus.
Jeigu remsimės archeologų tyrinėjimais, visi šie mitiniai įvykiai vyko maždaug prieš 4,5 tūkst. metų - būtent tada buvo pastatytas Minotauro labirintas. Galimas dalykas, kad ir Dedalas, ir Ikaras buvo realios istorinės asmenybės.
Dzeũsas (Zeus), graikų mitologijoje - vyriausiasis dievas, dievų ir žmonių tėvas bei vyriausiasis valdovas. Titano Krono ir deivės Rėjos sūnus. Atėmęs iš Krono ir kitų vyresniųjų dievų (titanų) valdžią, su broliais pasidalijo pasaulį: Poseidonas gavo valdyti jūras ir vandenynus, Hadas - požemio karalystę, Dzeusui atiteko dangus. Gyveno Olimpo kalne, valdė visus gamtos reiškinius, dalijo gėrį ir blogį.
Su deivėmis ir mirtingomis moterimis susilaukė Atėnės (gimė iš Dzeuso galvos, jam prarijus pirmąją žmoną Metidę), Arėjo, Hebės ir Hefaisto (susilaukė su antrąja žmona Hera), Apolono, Artemidės, Hermio, Persefonės, Afroditės, horų, moirų, charičių, mūzų, Dioniso, Heraklio, Helenės, Dioskūrų, Persėjo, Minojo, Sarpedono ir Radamanto. Dzeuso šventieji gyvūnai - erelis ir jautis (Dzeusas jais kai kada pasiversdavo), šventasis medis - ąžuolas (ąžuolo lapų šlamėjimu Dzeusas atskleisdavo savo valią). Svarbiausia kulto vieta - Olimpija; ten Dzeuso garbei vykdavo olimpinės žaidynės.
Kadangi pats Ponas Dzeusas - visos Olimpo liaudies bosas ir pakalnių žmogučių valdovas - savo gimimo vieta teikėsi išsirinkti Kretą, apdovanojo šią žemę išties dosniai. Mėlyna jūra plauko jachtos, aštuonkojukai ir kiti dalykai, kalnai puošia horizontą, be to, puikiai tinka ožkoms ir avims ganytis. Pastarosios pasilaipiojusios užkanda, iš jų vėliau gaminami skanūs sūriai ir kepsneliai. O šiuos sudoroja gudriaakiai graikai, palydėdami kąsnius dideliais gurkšniais vietinio vyno ir rakijos. Turistai iš visų jėgų stengiasi nuo jų neatsilikti. „Jamas“ (Į sveikatą,- aut.past.), kaip sakoma!
Dzeuso garbei skirtos šventės
- Nemėjos žaidynės
- Olimpinės žaidynės
- Panatėnajos
Dzeuso žmonos ir palikuonys
| Žmona | Palikuonys |
|---|---|
| Metidė | Atėnė |
| Hera | Arėjas, Hebė, Hefaistas |
| Leto | Apolonas, Artemidė |
| Europa | Minojas, Radamantas, Sarpedonas |
Dzeusas dažnai tapatinamas su likimu, tačiau nuo jo nepriklausomai veikia moiros - savarankiškos tamsiosios jėgos, kurių sprendimų niekas negali pakeisti, netgi Dzeusas.
Nors Dzeusas ir buvo šeimos globėju, bet pats santuokinės ištikimybės nesilaikė, vaikų turėjo ne tik su deivėmis, bet taip pat ir mirtingosios moterys jam pagimdė daugybę herojų.
žymės: #Gime
Panašus:
- Balio Sala Su Vaikais: Atraskite Geriausias Vaikams Draugiškas Vietas!
- Įspūdinga Dzeuso Gimimo Istorija: Atskleidžiame Mito Paslaptis!
- Hipokrato gimimo vieta ir jo mokymo teoriniai principai – Atraskite medicinos pradininko paslaptis!
- Ar tikrai reikia mokėti PSD auginant du ar daugiau vaikų? Sužinokite tiesą!
- 9 mėnesių kūdikio raida: kaip padėti nuo šliaužimo iki pirmųjų žingsnių sėkmingai!