Šilti jausmai Tėvynei ugdomi puoselėjant meilę sau, savo šaliai, pagarbą kultūrai, kalbai ir tradicijoms. Mus supančios aplinkos pažinimas padeda ne tik geriau suprasti savo identitetą, bet ir ugdo pagarbą savo šalies istorijai, pasiekimams. Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeimomis, Kristina Baršauskienė vykdo įvairias veiklas, kurių tikslas ugdyti šeimose augančių vaikų patriotiškumą, pilietinę ir tautinę savimonę, savo šalies kultūros bei istorijos pažinimą, diegiant suvokimą, kad valstybė - tai MES ir pokytis prasideda nuo mūsų. Kad tikroji pilietiškumo jėga ir slypi mažose, bet nuoširdžiose kasdieninėse pastangose. Meilė sau, kitam, gamtai ir Tėvynei - tai vertybės, kurios turėtų lydėti mus kiekviename žingsnyje.
Vaikų Globos Namų Situacija ir Globėjų Svarba
„Mano akims reikia tavo akių“ - šių metų Vaikų globos savaitės žinutė kviečia pamatyti vaiką. Lietuvoje nebeliko vaikų globos namų - vis daugiau vaikų auga globėjų šeimose, tačiau kasdien vis dar pritrūksta budinčių ar nuolatinių globotojų. Globa - tai ne tobulas vaikas ar ideali šeima. Tai - ryšys, pasiryžimas ir noras padėti. Kviečiame skaityti interviu su mergina, kuri augos globėjų šeimoje. Pirmoji kelionė į globėjų šeimą dažnai prasideda ne nuo džiaugsmo, o nuo ašarų. Taip buvo ir šiai mergaitei, kuri į naujus namus atvyko būdama vos dešimties. Iš pradžių - nežinomybė, baimė, skausmingas atsisveikinimas, bet būtent tada prasidėjo tikrasis virsmas - lėtas, trapus, tačiau labai tikras.
„Atsimenu, kaip visą kelią verkiau. Moteris, kuri mane vežė, nupirko ledų, bet aš juos valgiau per ašaras.“ - sako ji. Atvykusi į globėjų namus jautėsi pasimetusi, supykusi ant pasaulio. Vis dėlto nuo pat pirmų akimirkų ją pasitiko šiluma - tėčio apkabinimas, sesės šypsena. „Atrodė, kad pirmą kartą mato, bet vis tiek iškart apsikabino. Suprato, kad man labai sunku.“ Nuo pat pradžių tuose pačiuose namuose augo ir kita merginos sesuo. Ryšys tarp vaiko ir naujos šeimos niekada neužsimezga per vieną dieną. Reikia laiko, kad gimtų pasitikėjimas, kad baimę ir atsargumą pakeistų saugumo jausmas. Tam reikia mažų kasdienių žingsnių - net ir tada, kai viduje viskas maišosi. Ši istorija - apie tai, kaip pamažu gimsta tikras artumas.
Naujų santykių kūrimas nebuvo greitas. Viskas vyko mažais žingsniais - kartais tyliai, kartais su prieštaravimais. „Man buvo keista, kad staiga iš manęs kažko reikalauja - mokytis, būti tvarkingai. Iki tol gyvenau taip, kaip išėjo, niekas nelabai ko tikėjosi.“ „Mūsų ryšys mezgėsi labai lėtai... Bet po truputį jie mane mokino, kiekvieną dieną, mes vis labiau artėjom. Didžiausias lūžis įvyko vieną vakarą.„Atsimenu, gulėjau lovoje, mama atėjo palinkėti labanakt. Ir tada aš pirmą kartą pasakiau - labanakt, mama. Ji vis labiau norėjo tapti verta žmonių, kurie ją priėmė. Meilė, kurią gavo, virto pastangomis, kurios šiandien kuria jos savarankišką gyvenimą. „Labai norėjau, kad jie manimi didžiuotųsi. Mama man visada padėjo, kartu repetuodavom skaitovų konkursams. Laikui bėgant, mergina ėmė vis drąsiau priimti sprendimus pati - žinodama, kad šeima visada palaikys, net jei jų nuomonės išsiskirs. „Aš pasirinkau studijuoti Vilniuje, tėvai norėjo Kaune, bet jie priėmė mano sprendimą.“
Nors dabar jų kasdienybė atskira, ryšys su šeima išliko stiprus. Atstumas nesumažino artumo - priešingai, padėjo geriau suprasti vieniems kitus. „Grįžtu savaitgaliais į namus, mes susiplanuojam veiklų. Ryšys liko artimas. Šioje šeimoje - dvi sesės, atėjusios skirtingu metu, bet augančios kartu. Iš pradžių tarp jų netrūko kivirčų, bet laikui bėgant, mažais žingsniais, gimsta tikra seserystė. Šiandien jos mokosi viena kitą priimti, kurti pasitikėjimą ir dalintis tuo, kas svarbiausia. „Mes, kai buvom mažesnės, labai pykomės... Bet dabar pradėjau ją suprast, po truputį ji man pasakoja tokius dalykus, kurių anksčiau nepasakodavo. Šeima jai davė ne tik namus, bet ir galimybę įsitraukti į kasdienį šeimos gyvenimą. Darbai, kuriuos atliko, tapo būdu įrodyti sau ir kitiems, kad ji gali prisidėti prie šeimos gerovės. Kiekviena pareiga - dar vienas žingsnis į savarankiškumą.
„Pradėjau dirbti kartu su jais, padėjau jų versle. Iš pradžių kambarius tvarkydavau, dabar esu padavėja.“ Laikui bėgant ji vis labiau tapo šeimos dalimi - ne tik širdimi, bet ir darbais. Prisidėdama prie kasdienių veiklų, ji jautėsi reikalinga ir įvertinta.„Tėvai mokina mane, kaip pačiai tvarkytis su renginiais... gal kažkada galėčiau vadovauti verslui. Jie visada mane palaiko. Šiandien ji jau suaugusi. Santykiai su globėjais išliko artimi, tikri. Jos istorija - viena iš daugelio, tačiau tokia pat svarbi. Už kiekvieno sprendimo globoti slypi ne tik dokumentai ar formalumai. Slypi žmogaus gyvenimas, jo galimybė keistis, augti, vėl patikėti, kad yra mylimas. Ir kartais viskas prasideda nuo vieno žodžio - ištarto tyliai, bet iš visos širdies. „Svarbiausia - nebijoti ir nepasiduoti. Pokyčiai gąsdina, bet jie gali atnešti labai daug gero. Nors pradžioje atrodo labai sunku, laikui bėgant viskas pradeda šviesėti. Aš norėčiau palinkėti kiekvienam vaikui išlikti drąsiam, net jei ir baisu, ir neleisti liūdesiui stabdyti. Tiesiog kabinkitės į gyvenimą.
Senjorų Integracija ir Bendruomenės Veikla
Senstant visuomenei, vis dažniau kalbama apie senjorų vaidmenį socialiniame gyvenime, jų integraciją ir prasmingą įsitraukimą į bendruomenės veiklas. Vienas iš šiltų ir vertingų būdų įtraukti vyresnio amžiaus žmones į visuomenę - tai jų bendravimas su vaikais. Senjorai dažnai turi sukaupę daug gyvenimiškos išminties, kantrybės ir gebėjimų perteikti istorijas gyvai ir nuoširdžiai. Pasakų sekimas darželyje - tai ne tik proga pramoga vaikams, bet ir svarbi edukacinė patirtis. Vaikai mokosi klausytis, ugdo vaizduotę ir bendravimo įgūdžius, plečia žodyną, tuo pačiu mokinasi pagarbos vyresniems. Senjorams tai - galimybė jaustis reikalingais, aktyviais bendruomenės nariais. Todėl Šakių socialinių paslaugų centro individualios priežiūros darbuotoja Jurgita Kalėdienė įgyvendino projektą „Senjorės pasakų sekimas darželyje“, kuriame dalyvavo pagalbos į namus skyriaus paslaugų gavėja Lima Šaltienė. Griškabūdžio darželyje „Pumpurėlis“, „Kiškučių“ grupėje mažiesiems ji sekė lietuvių liaudies pasakas, pasakojo iš atminties. Nors iš pradžių jaudulio buvo daug, tačiau vėliau atsipalaidavo ir pati „pasakų bobutė“, ir mažieji klausytojai. Pasakos sklandė ore, o vaikai buvo labai smalsūs, uždavinėjo klausimus. Rezultatai pranoko visus lūkesčius - pedagogai pastebėjo teigiamą vaikų emocinį atsaką, o paslaugų gavėja noriai grįžtų dar kartą.
Senjorų integracija per pasakų sekimą darželiuose - tai ne tik graži idėja, bet ir realiai veikiantis būdas stiprinti bendruomenę, ugdyti vertybes ir mažinti socialinę atskirtį. Bendravimas tarp kartų suteikia gilų prasmės jausmą abiem pusėms ir prisideda prie visuomenės darnios raidos, griauna barjerus ir kuria atviresnę bei jautresnę visuomenę.
2024 m. birželio 18 d. Kudirkos Naumiestyje vyko šiltas ir jautrus Poezijos mylėtojų klubo susitikimas, skirtas atminti šį pavasarį Anapilin išėjusias Šakių rajono kūrėjas - Naumiestietę Joaną Pėžaitienę ir Šakietę Janiną Marcinkevičienę. Susitikime dalyvavo Šakių socialinių paslaugų centro paslaugų gavėjai. Renginį organizavo klubo vadovė Marytė Rastupkevičiūtė kartu su vietos bendruomene. Susitikimo metu skambėjo jautrūs prisiminimai, kuriais dalijosi Aldona Danilevičienė, Joana Raškauskienė bei pati Marytė Rastupkevičiūtė. Klausytojai galėjo išgirsti ir įsiklausyti į kūrėjų eiles - apie meilę žmogui, gimtajam kraštui, gamtai ir gyvenimo prasmę.
Šakių Rajono Socialinių Paslaugų Įstaigos
2025-02-20 Kukarskės globos namai įgyvendina projektą „Stotelė atokvėpiui” (ŠAKI-LEADER-6A-D-20-2-2024). Projektas įgyvendinamas pagal I VPS prioriteto „Vietos ekonomikos plėtra ir aplinkosauga“ priemonę Nr. LEADER-19.2-SAVA-10 „Verslumo skatinimas kaimo vietovėse”.
Projekto problema - nepilnai tenkinamos ilgalaikės globos senyvo amžiaus asmenims paslaugos Šakių rajono savivaldybėje (augantis ilgalaikės globos senyvo amžiaus žmonėms poreikis, esamas vietų skaičius globos namuose neužtikrina socialinių paslaugų prieinamumo, neišnaud...
Šakių rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gruodžio 20 d. Nr. Šis sprendimas įsigaliojo nuo 2025 m. Savivaldybės taryba perdavė Šakių Diakonijai patikėjimo teise dešimčiai metų valdyti ir naudoti bendruomeninius globos namus, esančius Šaulių g. Šakiuose. Nors projekto įgyvendinimas strigo, panašu, pagaliau jį pavyko užbaigti. Pastate įrengti keturi miegamieji kambariai aštuoniems vaikams. Kartu su vaikais nuolat gyvens vienas-du socialiniai darbuotojai, kuriems taip pat įrengtas kambarys. Name yra du sanitariniai mazgai bei erdvi, kartu su svetaine įruošta virtuvė. Name taip pat yra visi reikalingi baldai bei buitinė technika. Vaikų kambariuose yra po dvi lovas, po dvi spintas, kiekvienas vaikas turės rašomąjį stalą bei nešiojamą kompiuterį.
Pasak Šakių Diakonijos laikinai vadovo pareigas einančio J. Mišeikio, šiuo metu vyksta juridinės procedūros, ir jeigu viskas vyks sklandžiai, galbūt jau lapkritį bendruomeniniuose globos namuose įsikurs šeimyna. Kaip žinia, bendruomeniniai globos namai pastatyti vykdant institucinės globos pertvarką, kuria siekiama, kad vaikai augtų kuo artimesnėje šeimai aplinkoje. Bendra bendruomeninių globos namų projekto vertė apie 340 tūkst.
Šakių Diakonija, VšĮ (kodas 300100936) buvo įkurta 2005-03-31. Pagrindinė įmonės veikla yra globa ir priežiūra. Įmonę valdo 1 akcininkas (įmonė). 2024 metais Šakių Diakonija, VšĮ pardavimo pajamos siekė 960 135 Eur, o nuostolis prieš mokesčius buvo -6 775 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 31. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Šiuo metu Šakių Diakonija, VšĮ įsikūrusi adresu V. Kudirkos g.
Vaikų Globos Namų Globotinių Požiūris į Savarankišką Gyvenimą
Vaikų globos namų globotiniai šiandieninėje visuomenėje turi išskirtinę reikšmę vien dėl to, kad jie, kaip socialinės grupės nariai, yra mažai socialiai savarankiški ir pasižymi, menkomis vertybėmis, socialinių įgūdžių stoka, sunkiai prisitaikantys visuomenėje. Jaunuoliams augantiems vaikų globos namuose išėjimas į savarankišką gyvenimą - sudėtingas, neaiškus ir negarantuotas gyvenimo etapas. Todėl tikslinga atskleisti vaikų, augančių globos namuose, požiūrį į savarankišką gyvenimą.
Hipotezė: Tikėtina, kad vaikai augdami vaikų globos namuose įgyja per mažai socialinių įgūdžių, gyventi pilnavertį, savarankišką gyvenimą.
Tikslas: Ištirti Šakių vaikų globos namų globotinių požiūrį į savarankišką gyvenimą.
Empirikai ištirti vaikų globos namų globotinių požiūrį į savarankišką gyvenimą Šakių miesto vaikų globos namuose.
Vaikų globos namai - tai socialinės globos įstaiga, kurioje trumpesniam ar ilgesniam laikui apgyvendinami ir globojami likę be tėvų globos vaikai ( Valstybės žinios, 2004, Nr. 45-1492
Lietuvos Respublikos konstitucijoje ( 1992) teigiama, kad šeima yra valstybės pagrindas. Valstybė turi saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Šeima svarbiausias vaikų auklėtojas, nes ji natūraliu būdu moko mylėti ir sutarti. Tai tiek tėvų, tiek vaikų gyvenimo pilnatvės pagrindas - emocinio saugumo vieta. Vaikui, jo savimonei ir gyvenimo jausmui didelės reikšmės turi tėvai, tačiau ne kiekvienas vaikas gali augti ir vystytis savo biologinėje šeimoje, vis daugiau našlaičių, turinčių gyvus tėvus auga globos įstaigoje ( Grigas, 1988, p.25).
Daugelis mūsų savo gyvenimą pradedame gyvendami šeimoje, taigi turime tam tikrą patyrimą ir žinome, kas yra šeimos gyvenimas, nors toli gražu ne visi apie tai sąmoningai mąstome. Bet mes visi išmokstame mums skirtas gyvenimo pamokas! Mes turime savo įsivaizdavimą ir nuomonę, suformuluotą mūsų sąmoningo ir nesąmoningo patyrimo, vilčių ir svajonių, kilusių vertinant kitų žmonių privataus gyvenimo pavyzdžius bei klausant visuomeninių diskusijų, kokia turi būti gera šeima. Šeimos sąvoka suvokiama kaip pasirinkusių gyventi kartu žmonių grupė, siekianti kiekvieno jos nario poreikio patenkinimo. Šeima yra oficiali instancija, visuomenės pripažįstama per teisines normas ir įvairias nuostatas. Lietuva šiuo metu yra besikeičiančios visuomenės šalis, pereinanti iš totalitarinės sistemos į rinkos ekonomiką. Senoji socialinės apsaugos sistema yra suirusi, o naujoji vystosi labai lėtai. Daugybė žmonių nėra pasiruošę dalyvauti rinkos konkurencijoje. Asmenys ir šeimos patiria krizes. Jie išgyvena skyrybas, nedarbą, gauna mažas pajamas, pakliūva alkoholio ir narkotikų įtakon, daugėja apleistų vaikų, šeimos priskiriamos socialinės rizikos šeimų grupei ( Liobikienė, 2006, p. 1840-1910).
Kukarskės Globos Namų Istorija ir Dabartis
1840-1910 metais šioje vietoje buvo caro kareivių pasieniečių kordonas. Viename pastate, kur šiuo metu yra skalbykla ir administracinis pastatas, buvo kariuomenės arklidė. Maždaug 1910 metais pastatus įsigijo turtingi šeimininkai - Martišius ir jo žmona Marija. Netrukus ardamas lauką, ištikus širdies smūgiui, šeimininkas mirė. Vėliau Marija ištekėjo už Zarunskio, kuris, užėjus rusams, pabėgo į pasienio miestelį Slavikus. Ten jis buvo paskirtas dirbti apylinkės pirmininku. Kaip pasakoja žmonės, pas Zarunskius tuo metu užsukdavo ir miškiniai, ir stribai. 1946 metais čia buvo įkurta Kukarskės ligoninė, vėliau pervadinta į Kidulių ligoninę. Kidulių ligoninėje gydėsi ir Marija Martišienė-Zarunskienė. Jai, kaip buvusiai šių namų šeimininkei, buvo pasiūlyta čia gyventi iki mirties. Tačiau su šia vieta Mariją Zarunskienę siejo labai skaudūs prisiminimai, todėl ji nenorėjo baigti savo gyvenimo tuose namuose. Ligoninė veikė iki 1994 metų.
1994 m. sausio 1 d. ligoninė buvo reorganizuota į Šakių rajono savivaldybės globos ir slaugos namus su 20 slaugos vietų ir 10 vietų terapiniu skyriumi. Didžiausią iniciatyvą įkurti globos namus rodė Šakių ligoninės vyriausias gydytojas Algirdas Klimaitis. Nuo 1994 m. sausio 12 d. vadovauti globos namams buvo paskirta Ona Aldona Zokienė. Globos namai įsikūrę šalia Švarcgirio miško ant Nemuno kranto. Šiandien juose gali gyventi 45 gyventojai. Į globos namus priimami tik Šakių rajone gyvenantys negalią turintys gyventojai bei pensininkai. Globos namų gyventojai yra skirtingo charakterio, skirtingo gyvenimo būdo, todėl bendravimas su kiekvienu yra unikalus ir nepakartojamas. Darbuotojai stengiasi ne tik suteikti reikiamą slaugą ir medicinos pagalbą, bet ir padėti užpildyti jiems atsiradusią tuštumą, organizuoti jų laisvalaikį. Švenčiame visas šventes, stengiamės pildyti jų norus. Dažnai pamaloniname koncertais iš mokyklų ar saviveiklos kolektyvų. Mirus gyventojui, laidojame jį iškilmingai ir toje vietoje, kur pageidavo gyventojas.
Globos Namų Kainos ir Eilės
Mažiausi rajone yra Šakių parapijos globos namai, kuriuose gyvena 15 senelių, ir vietų čia daugiau nėra. Šiuo metu trys senjorai laukia eilėje. D. Spartus visuomenės senėjimas kelia daugybę rūpesčių. Lietuvoje, kur emigracija, ypač jaunų žmonių, itin didelė, padėtis dar sudėtingesnė. Slaugos ir globos paslaugų poreikis auga kaip ant mielių.
Socialinės paramos skyriaus vedėja patikino, jog kiekvienas žmogus pats renkasi globos įstaigą ir pastebėjo, kad dažniausiai tą, kuri yra arčiau gyvenamosios vietos, kurioje gyvena pažįstamų ar artimų žmonių arba tiesiog į tuos, kuriuose tuo metu yra laisvų vietų. Kaip išsiaiškinome, šiuo metu kelias laisvas vietas galėtų pasiūlyti tik Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centras, o štai į Kukarskės globos namus eilėje laukia penki, į Šakių parapijos globos namus - trys senjorai.
Pasak D. Pilypaitytės, laukimo laikas įvairus - įstaigose, kuriose daugiau vietų, eilėse laukiama trumpiau, nes didesnė gyventojų kaita, tačiau pasitaiko, kad reikia laukti ir iki pusės metų. „Šiandien turime tris žmones, kuriuos labai reikėtų apgyvendinti globos namuose, kad jie gautų nuolatinę priežiūrą, tačiau jų niekaip neina prikalbinti pagerinti savo gyvenimo sąlygų“, - atviravo Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, pabrėžusi, jog atšalus orams visuomet susidaro tokia situacija, kad daugiau vyresnių žmonių sulaukia ir globos namai, ir slaugos skyriai.
Keičiasi globos namų statusas, griūva stereotipai: jei anksčiau pensinio amžiaus sulaukę ir savimi pasirūpinti negalintys žmonės nenorėjo būti išvežti į globos namus, kurie ubagynais buvo vadinami, tai šiandien požiūris keičiasi. Kaip pasakojo D. Pilypaitytė, į globos namus pasiprašo ir vieniši, nebeturintys artimųjų seneliai, ir tie, kurių vaikai gyvena ar dirba užsienyje ir negali prižiūrėti savo tėvų, o jų dėl negalios negalima palikti vienų. Tiesa, yra senjorų, kurie renkasi globos įstaigas ne mūsų rajone - yra išvažiavusių gyventi ir į kitų savivaldybių globos namus, nors, Socialinės paramos skyriaus vedėjos manymu, šiuo metu rajono globos ir slaugos įstaigos patenkina visų rajono gyventojų norus. Be to, neseniai Kudirkos Naumiestyje atidaryti ir antri grupinio gyvenimo namai, todėl, pasak jos, steigti naujų kol kas poreikio nėra, nes reikia galvoti ir apie tai, ar vietos jose pilnai užsipildys.
Pasidomėjus, kiek kainuoja gyvenimas globos namuose, D. Pilypaitytė neslėpė: „Kaip mūsų pačių gyvenimas brangsta, taip ir globos namuose gyvenimas brangsta.“ Šiuo metu Šakių parapijos globos namuose vieta senjorui su negalia mėnesiui kainuoja 1 tūkst. 200 eurų, su sunkia negalia - 1 tūkst. 300 eurų. VšĮ Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centre vieta asmeniui su negalia įkainuota 1 tūkst. 340 eurų, su sunkia negalia - 1 tūkst. 480 eurų. Nuo sausio 1 d. keičiasi Kukarskės globos namų įkainiai. Rajono savivaldybės taryba lapkritį vykusiame posėdyje patvirtino, kad mėnesinis mokestis senjorui su negalia juose kainuos 1 tūkst. 330 eurų, su sunkia negalia - 1 tūkst. 501 eurą. Šiai sumai surinkti į globos namų sąskaitą nuskaičiuojama 80 proc. senjoro gaunamos pensijos, 100 proc. slaugos ar priežiūros išlaidų išmoka (jei tokią gauna), 1 proc. nuo turimo nekilnojamojo turto vertės, o likusi dalis dotuojama iš Valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų.
Pasak VšĮ Šakių parapijos globos ir užimtumo centro direktorės Vilijos Matulaitinės, jų įstaigoje gyvena 15 įvairaus amžiaus rajono gyventojų nuo 62-ejų iki 94-erių metų. Vyriausia gyventoja išėjo Amžinybėn nesulaukusi 104-erių. Iki gimtadienio jai buvo telikęs vienas mėnuo. Tad V. Matulaitienė įsitikinusi, kad, sulaukus 80-mečio, jau kiekvieni metai yra jubiliejiniai.
Pasidomėjus, kaip seneliai gyvena globos namuose, V. Matulaitienė neslėpė, kad „kaip viena šeima viename dideliame bute“. Juos čia gali aplankyti ne tik artimieji, bet ir draugai ar pažįstami, be to, ir patys skatinami išeiti pasivaikščioti ar lankytis šalia esančio Šakių kultūros centro renginiuose. „Bėda, kad daugelis nelabai nori iškelti kojos iš namų. Vieni gyveno dideliame skurde, kiti dideliuose darbuose ir rūpesčiuose, todėl nepratę kažkur eiti ir visos jų pramogos - televizorius, tačiau pastebėjome, kad ir tie, kurie kambaryje turi savo televizorių, dažniausiai ateina kartu pasižiūrėt, tad peršasi išvada, kad vis tiek kolektyve jiems yra smagiau“, - pasakojo direktorė, pabrėždama, kad beveik visi jų gyventojai gyvena po vieną, yra tik trys dviviečiai kambariai.
Kaip informavo VšĮ Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centro direktorius Donatas Jasulaitis, dvejuose grupinio gyvenimo namuose šiuo metu gyvena po 10 senjorų ir vietų čia nėra, o centriniuose globos namuose, kur yra 60 vietų, neseniai atsilaisvino dvi vietos moterims. Seneliai apgyvendinami dviviečiuose arba triviečiuose kambariuose. Pasak direktoriaus, jie nelabai ir nori gyventi po vieną, nes dažniausiai iki patekimo į globos namus gyveno po vieną, tad pasiprašo kompanijos. D. Jasulaitis patikino, kad yra keletas vietų tokiems skubiems atvejams, kai prireikia žmogų priimti be eilės. Dažniausiai tai būna likę be artimųjų asmenys, išgulėję visas slaugos dienas skyriuose, ir juos reikia skubiai kažkur apgyvendinti. D. Jasulaičio teigimu, be įprastų paslaugų, jų centras gali savo gyventojams pasiūlyti įvairias sveikatingumo centro procedūras ir pasigydymui, ir poilsiui - nuo druskų kambario iki reabilitologo, padėsiančio greičiau atsigauti po insulto.
Kukarskės globos namuose šiuo metu gyvena 45 gyventojai. Iš jų 15 su negalia ir 30 su sunkia negalia. Amžius labai įvairus - nuo 50 metų ir vyresni. Įstaigos direktorė Asta Pranaitienė teigė, kad sulaukia labai daug skambučių su klausimu, kaip patekti į jų globos namus. Pasak jos, galbūt didelę įtaką tam turi gamta, nes globos namai įsikūrę prie miško ant Nemuno kranto, be to, čia pradėtos teikti terapinės rekreacijos paslaugos, globojamiems senjorams organizuojami tiek grupiniai užsiėmimai, tiek ir individualus darbas.
Šakių parapijos globos ir užimtumo centras, VšĮ (kodas 174436650) buvo įkurta 2000-02-29. Pagrindinė įmonės veikla yra globa ir priežiūra. Įmonę valdo 1 akcininkas (įmonė). 2024 metais Šakių parapijos globos ir užimtumo centras, VšĮ pardavimo pajamos siekė 443 422 Eur, o nuostolis prieš mokesčius buvo -7 073 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 22. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Šiuo metu Šakių parapijos globos ir užimtumo centras, VšĮ įsikūrusi adresu Bažnyčios g.
Globos namų kainos Šakių rajone
Štai apibendrinta informacija apie globos namų kainas Šakių rajone:
| Įstaiga | Paslauga | Kaina mėnesiui |
|---|---|---|
| Šakių parapijos globos namai | Senjoras su negalia | 1 200 EUR |
| Šakių parapijos globos namai | Senjoras su sunkia negalia | 1 300 EUR |
| VšĮ Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centras | Asmuo su negalia | 1 340 EUR |
| VšĮ Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centras | Asmuo su sunkia negalia | 1 480 EUR |
| Kukarskės globos namai (nuo 2024 m. lapkričio) | Senjoras su negalia | 1 330 EUR |