Seimas „atostogauja“ ir politinės aistros iki rudens sesijos truputį aprimusios. Tačiau rudens debesys virš „valstiečių“ galvų vis tamsesni ir nežinia kokia forma pratrūks. Artėja ruduo ir politinis Lietuvos gyvenimas vėl pradės suktis greičiau. Rudeniop skaičiuojami „viščiukai“ - taip byloja liaudies patarlė. Manau, jog pats laikas imtis dar ryžtingesnių priemonių norint iš esmės pagerinti Seimo vertinimą visuomenės akyse.
Sveiki atvykę į mano svetainę, mano būstinę internete. Gimiau Vilniuje, užaugau Zarasuose. Tarnavau Lietuvos policijoje, aktyviai dalyvavau visuomeninėje ir profesinių sąjungų veikloje. Dirbau versle, vėliau buvau pakviestas prisijungti prie Sauliaus Skvernelio politinės komandos, buvau išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, 2016-2019 m. laikotarpiu vadovavau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), dirbau Neįgaliųjų teisių ir Antikorupcijos komisijose.
Valdančiąją daugumą Seime palikau po to, kai prisijungti prie koalicijos buvo pakviestos teisiamos partijos, nes tai nedera su mano nuostatomis, kad politikoje sąžiningumas, atsakomybė turi būti svarbiau už siaurus grupinius interesus, postus ar asmeninę naudą. Visą savo laiką skyriau tam, kad žmonės Lietuvoje būtų saugūs, kad veiktų Lietuvos teisinė sistema, kad valdžios įstaigos tarnautų žmonėms, kad politikoje būtų laikomasi aukščiausių skaidrumo ir sąžiningumo standartų.
Vytautas Bakas ir Kova su Korupcija
Vadovavau parlamentiniams tyrimams Seime, atskleidžiau neteisėtą politikų, verslininkų, siaurų interesų grupių korupcinius ryšius ir jų daromą žalą visuomenei. Dėl korupcijos mes visi daugelį metų praradome milijardus eurų, dėl to nebuvo iš ko didinti pensijų, atlyginimų biudžetinių įstaigų darbuotojams, finansuoti medicinos, švietimo bei mokslo, remti ūkininkų, smulkiojo ir vidutinio verslo. Viešai paskelbus mano tyrimo, kurio ėmiausi Seime išvadas, buvo išardytos korupcinės schemos (vadinamasis tyrimas dėl MG Baltic įtakos), atleisti neskaidriai veikę valstybės įmonių vadovai, tarnautojai, tarnavę siauroms interesų grupėms. Mano iniciatyva buvo sugriežtintos bausmės už korupcinius nusikaltimus, jos tapo atgrasančiomis. Per šią kadenciją pavyko pasiekti, kad Lietuva po kelerių metų stagnacijos skaidrumo indekse pakilo per dvi vietas. Tai reiškia papildomus milijardus eurų į mūsų šalies ekonomiką.
Apsaugojau žmones, kurie gynė Lietuvos nepriklausomybę nuo bandymų juos iškeldinti iš namų - mano iniciatyva buvo priimtos tokį iškeldinimą draudžiančios įstatymų pataisos. Padariau viską, kas nuo manęs priklauso ir įpareigoja įstatymai, kad valstybė būtų skaidresnė ir stipresnė, kad žmogus jaustųsi oriai ir saugiai, būtų užtikrinta teisės viršenybė, kad mūsų institucijos tarnautų žmonėms, o ne atskiroms siauroms politinėms ar verslo grupėms.
Vienas ar kitas parlamentaras pradėdamas savo „donkichotišką“ žygį prieš korupciją ar nepotizmą, dažnai būna apkaltintas tuo pačiu. Todėl dar kartą noriu pabrėžti, jog politikas, vykdydamas atsakingas pareigas, privalo būti tyras kaip „krištolas“, nes kitu atveju bus pažeidžiamas ir gali tapti kieno nors „marionetė“. Lietuvoje tapti politiku nėra sudėtinga, bet būti išrinktam į Seimą ar į kitus politinius postus - tai jau sudėtingas ir brangus procesas. Tokiu būdu susidaro uždaras galimai korupcinis politikų bei įtakingų veikėjų ratas. Šiame rate beveik visada galime rasti ir korupcijos, ir nepotizmo, ir dar daug visokios negerovės. Blogiausia situacija susiklosto tada, kai susivienija politikai, „verslas“, vykdomoji valdžia, teisėsauga ir žiniasklaida.
Nenorėčiau nieko kaltinti, tačiau jei V. Bakas tikrai prašė Rusijos ambasadoje paramos dėl profsąjunginės veiklos organizavimo, tai įrodo jo, kaip politiko, trumparegiškumą bei geopolitinės, socialinės ir psichologinės situacijos nesupratimą. Man teko garbė vadovauti Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijai, teko bendrauti su įvairių šalių atsargos karių asociacijų vadovais, bet santykių su Rusijos atstovais pavyko išvengti. Bet dalyvaujant posėdyje su gerb. V. Baku susidarė geras, padoraus politiko įspūdis. Jo ryžtingas požiūris į M.
Vytautas Bakas apie Nacionalinį Saugumą ir LGGRTC
Neseniai viešai svarstėme socialdemokrato M. Basčio „tarpparlamentinius“ ryšius su Rusija ir jos paslaptingais veikėjais, kurie galimai darė neigiamą poveikį Lietuvos nacionalinio saugumo tvarumui. Panašus šešėlis krenta ir ant V. Susipažinus su Seimo nario biografija, nepastebėjau, jog jis buvo vertas tapti tokio įtakingo ir svarbaus politinio posto vadovu. Bet kas padaryta, tas padaryta. Manau, jog tokio lygio vadovas turėtų būti be jokios dėmelės. Dar vienas įtartinais galimais korupciniais ryšiais siejamas yra Seimo Energetikos komisijos narys socialdemokratas Artūras Skardžius. Sunku be detalaus patikrinimo teigti ar neigti „tikrovę“ - ar tai tik politinių oponentų kerštas už panašaus pobūdžio kritiką. Vytautas Čepukas, šio straipsnio autorius.
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė užsitraukė signatarų nemalonę dėl esą netinkamai paviešinto KGB agentų registracijos žurnalo. Prieš kurį laiką ji buvo puolama, kad neviešina šito dokumento. Seimo valdyba išklausė pasipiktinusius signatarus ir kai kurie jos nariai, priklausantys valdantiesiems, pasijuto įtikinti argumentų. Jeigu dar pridėsime, kad direktorė jau kurį laiką atakuojama dėl Jono Noreikos - generolo Vėtros, tai netoli ir iki paties centro reorganizacijos, visko gali būti, ir sunaikinimo. Tiesa, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas yra visiškai priešingos nuomonės. Pasak Vytauto Bako, centrą reikia stiprinti.
Artėjant Popiežiaus Pranciškaus vizitui į Lietuvą, šie signatarai reikalavo audiencijos pas prezidentę Dalią Grybauskaitę, taip pat skubiai atleisti LGGRTC vadovę B. Burauskaitę. Tačiau juos sutiko išklausyti tik Seimo valdyba. Popiežius vizitą Lietuvoje baigė, o B. „Aišku pasitrauksiu. Aš 10 metų išbuvau čia, tai gal ir pakanka“, - sakė LGGRTC direktorė B. „Šitie jų argumentai yra svarūs, ir aš manyčiau, nereaguoti būtų neatsakinga“, - kalbėjo Seimo valdybos, LVŽS frakcijos narė R. Z. Vaišvila piktinasi, kad Seimo valdyboje neišgirdo B. „B. Burauskaitės vadovaujama įstaiga peržengia bet kokias padorumo ribas. Įstatymas jai leidžia skelbti KGB dokumentus. Aišku, su protu reikia skelbti“, - sakė Nepriklausomybės akto signataras Z.
Valdančiųjų valstiečių žaliųjų frakcijai priklausantis Seimo Istorinės atminties komisijos pirmininkas A. Gumuliauskas negali atsakyti ar B. Burauskaitės karjera tikrai pakibo ant plauko, tai esą paaiškės, kai sudaryta darbo grupė ištirs visas aplinkybes, kokiais teisės aktais remiantis LGGRTC viešina dokumentus apie KGB veiklą ir apskritai kaip jis veikia. „Aferistų argumentai įtikino. Reikia viską užvaldyti, įskaitant ir Genocido tyrimo centrą arba jį išardyti. Lietuvos žmonių pasipriešinimo kovas, jų trėmimus ir naikinimą nagrinėjančio centro vadovė tikina, kad KGB agentų žurnalą, kuriame beveik 1700 pavardžių, saugojo VSD, o 2011 m. perdavė Ypatingajam archyvui. Nuo to laiko šis dokumentas laikomas išslaptintu.
„Mes turime įpareigojimą nuo 2011 m. skelbti KGB dokumentus savo sukurtoje svetainėje kgbveikla.lt. Mūsų prerogatyva yra skelbti KGB veiklą iliustruojančius dokumentus. Šitas tyrinėtas, skelbtas po porciją žurnalas, labai akivaizdžiai rodė visą tą KGB veiklos amoralumą, sakyčiau“, - kalbėjo LGGRTC direktorė B. „Centras nekuria tų dokumentų, jis juos tiria ir viešina. Tai nėra koks nors liustracijos procesas, nes liustracijos procesas jau yra senokai sustojęs. Viešinant dokumentus nedaromos išimtys. Kupiūros įstatymu numatytos tik vienu atveju: jeigu žmogus prisipažino. A. Tačiau bet kokie istorikų aiškinimai skundo autorių netekina. Z. „Mes, trys signatarai, kreipėmės į prezidentę rugpjūčio 27 d.: priimkit mus, žiūrėkit kas darosi. Jūs pakvietėt popiežių drauge su Vyskupų konferencija. Mirtina tyla iš prezidentės. Tada mes rugsėjo 5 d. rašom antrą raštą: ponia prezidente, žiūrėkit kas darosi. Jūs prisiimate atsakomybę už tai, jūs kviečiate popiežių“, - kalbėjo Z.
Z. Vaišvila D. Grybauskaitės pavardę dažnai linksniuoja ne tik savo spaudos konferencijose, bet ir prieš Rusijos televizijų kameras. Vienas iš didžiausių Kremliaus laimėjimų būtų sunaikinti Lietuvos istorinę atmintį gaivinantį Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Putino Rusija taiko į mums skaudžiausias vietas. Per Holokaustą Lietuva patyrė protu nesuvokiamas peripetijas: žydų gelbėtojas galėjo virsti niekšu, o niekšas - gelbėtoju. Toks likimas galėjo ištikti ir ne vieną, stojusį už laisvą Lietuvą. Pastaruoju metu pirmas šiame sąraše - generolas Vėtra. Amerikos archyvuose tyrinėjęs istorinius Lietuvos dokumentus Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis sako, kad ginčas dėl generolo Vėtros neturi virsti į banalų reikalavimą dėl atminimo lentos. Negalime suprasti pokario rezistencijos, jeigu nesuprantame kokie procesai vyko Lietuvoje 1940 m.
„Bandoma nuvertinant Noreiką, Škirpą, Brazaitį, kitus kovotojus, kurie kovojo ne už nacių Vokietiją, ne prieš žydus, bet jie kovojo už nepriklausomą Lietuvą. Ir jeigu mes vardan ramybės paaukojame, na, atiduodame Noreiką, atiduokime Škirpą, atiduokime kitus, mes sunaikiname laisvės kovos kryptį, kuri buvo užgniaužta jėga“, - kalbėjo A. Damušio demokratijos studijų centro vadovas V. V. „Kai politikai dar kišasi, politizuoja tokio centro veiklą, jam tikrai nepadeda. Tai aš galvoju, kad jį reikia stiprinti, padaryti tokia institucija, kuri sustiprintų valstybę ir sustiprintų žmones. Istorijos naratyvas, mūsų kultūros paveldas, aišku yra vienas iš informacinio, hibridinio karo taikinių, ir aš dėl to ir sakau, kad valstybės, visuomenės atsparumas priklauso ir nuo to, kiek mes pažįstame savo istoriją, kaip mes sugebame ją įvertinti“, - sakė V. Siekiama sukompromituoti Lietuvą tarptautiniame kontekste.
„Visoje Europoje vyko labai paprastas dalykas: dvi didelės jėgos pasidalino slaptu protokolu Europą ir karo metais šeimininkavo, žudė ir suprato, kad daro nusikaltimus, ir bandė prisidengti tų kraštų visuomenėmis, tų kraštų žmonėmis, priversdami daryti tam tikrus nusikaltimus. Ir jiems kai kas pavyko, kai kuriuos žmones įtraukė, bet juos įtraukė ne kaip tos valstybės atstovus, bet juos įtraukė kaip pavienius asmenis. Okupuotas kraštas negali būti kaltinamas kolaboravimu, kad jie visi prisidėję“, - kalbėjo A. Damušio demokratijos studijų centro vadovas V.
Dalyvavimas Ekonomikos Forume
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen rugsėjo 6-8 d. Ji kartu su kitų šalių parlamentų ir vyriausybių vadovais ir atstovais pasisakys diskusijose „Europa karo ir jo padarinių akivaizdoje“ ir „Naujos ir senos sąjungos. „Artėjant naujajai Seimo sesijai nuolat pabrėžiu, kad dabar pagrindinis prioritetas - saugumas. Turime pasirūpinti, kad žmonės jaustųsi kuo saugesni tiek dėl išorės grėsmių, tiek dėl karo keliamų energetikos ir kainų iššūkių. Jeigu šias problemas spręsime ne kiekviena šalis atskirai, o kartu, būsime saugesni ir karine, ir ekonomine prasmėmis“, - pasakė V.
Į Ekonomikos forumą padirbėti taip pat išvažiavo Seimo nariai Vytautas Bakas, Tomas Tomilinas ir Rita Tamašunienė. V. Bakas pasisakys diskusijoje „Karas ir naujų partnerysčių Europoje perspektyvos. Kryptis − Šiaurė?“, T. Tomilinas - diskusijoje „Atminties politika tarptautiniame diskurse“, R. Grįžę Seimo nariai pasidalins savo patirtimi ir žiniomis su likusiais Seimo nariais.
žymės: #Gime
Panašus:
- Vytauto Šiškausko Neįtikėtina Muzikinė Kelionė Ir Asmeninis Gyvenimas Atskleisti!
- Vytautas Vaitkus: Neįtikėtina Kelionė nuo Traumatologo iki Šalčio Apsaugos Eksperto
- Vytauto Šnieškos Įkvepianti Kelionė: Kaip Tapti Lietuvos Turtingųjų Elito Nariu
- Vaikiškos Patalynės Parduotuvės: Atraskite Tobulą Komfortą ir Stilių Jūsų Vaikui!
- Nepraleiskite! Serologiniai Tyrimai Nėštumo Metu – Svarbiausia Sveikatos Patikra Būsimiems Tėvams