Robertas Lenartavičius, televizijos serialų „Rezidentai“, „Pasmerkti“ ir „Prakeikti“ aktorius, teigia, kad dabartinė veikla yra jo pašaukimas, tačiau abejoja, ar tai sprendimas visam gyvenimui.
Atsiskaitos Taškas
Praėjusį gruodį Robertui sukako 30 metų - tai gyvenimo atskaitos taškas, kada linkstama suvesti nueito kelio rezultatus ir žvilgtelėti į ateitį. Kone visą gruodį, sumažėjus darbų, jis turėjo progą padirbėti su savimi, nusimesti tai, kas ne jam skirta, atsisakyti dalies tikslų, ypač tų, kurie neatitinka jo prigimties.
Netikėtumai ir Lūkesčiai
Sutiktų įdomių ir talentingų žmonių gausa pranoko jo lūkesčius. Robertas prisipažįsta, kad niekada neįsivaizdavo, jog dainuos projekte „Muzikinė kaukė“.
Apskritai visa jo aktorinė veikla ir buvimas viešumoje jam yra neplanuoti dalykai, nors nuo vaikystės mėgdavo reikštis - organizuodavo pasirodymus namuose, mokykloje dažnai būdavo scenoje, dainuodavo chore, šokdavo gatvės šokius. Tačiau savo ateitį nutarė susieti su verslo vadyba.
Užmojai Šiems Metams
Robertas pradėjo aktyviau skaityti saviugdos knygas ir visu pajėgumu grįžo į sportą - nori pagerinti formą. Jis lanko treniruočių salę, kur mokosi kovos menų, kung fu, Tailando bokso, treniruojasi ant skersinio. Jam įdomu pasižiūrėti, kiek gali jo kūnas, nes tokie dalykai ugdo discipliną.
Kitas jo užmojis - sėkmingai užbaigti dabartinius projektus „Muzikinė kaukė“ ir serialas „Prakeikti II“, kurio dar net neįpusėjo. Jo žingsniai „Muzikinėje kaukėje“ įkvėpė mintį pagalvoti ir apie muzikavimą ateityje. Galbūt vienas iš galimų variantų galėtų būti solinė karjera - keliauja sau po Italiją ir dainuoja Dino Martino dainų aranžuotes.
Pašaukimo Paieškos
Robertas teigia, kad jaučiasi atradęs savo vietą gyvenime ne visu šimtu procentų. Manau, kad tai, ką daro šiuo metu, ir yra jo pašaukimas, tačiau nežino, ar tai būtų visam gyvenimui. Nors ką gali žinoti - tas laikinumas dažnai tampa ilgaamžiu dalyku.
Šiuo metu gyvenimas jam vis atsiunčia įvairių pasiūlymų, susijusių su vaidyba. Tai darydamas su dideliu malonumu vis labiau brandina mintį, jog norėtų visuomenei atiduoti savęs daugiau. Kartais atrodo, kad norėtųsi panaudoti daugiau savo intelektinių gabumų sprendžiant kokias nors realias problemas, o ne vien tik žeriant serialo tekstą, kuris ne visada gražiai surašytas, kilnus ar teisingas.
Tekstų Mokymasis
Robertui nėra sunku mokytis tekstus. Prieš kokius dvejus metus jis atrado metodiką, kaip tai daryti, ir jam labai palengvėjo. Svarbu neprisirišti prie pačios teksto formos, o suvokti, kas norima pasakyti. Kai tai suvoki, dar tekstus pasikartoji keletą kartų prieš miegą ir ryte atsikėlęs į aikštelę ateini žvalus, tada viskas vyksta sklandžiai.
Pasitaiko, kad pameta žodį filmavimo metu. Režisierius Ramūnas Rudokas yra labai supratingas, pasitiki aktoriais, duoda aikštelėje daug laisvės. Tad pametęs žodį tuoj pat gali improvizuoti. Sudėtingiausi jo suklydimai būdavo, kai padaręs klaidą jis sustodavo. To nereikia daryti - juk filmas nėra teatras. Filmą montuojant galima daugelį klaidų pašalinti, tad svarbu tęsti.
Kelias Į Televiziją
Plačiajai visuomenei Robertas tapo pažįstamas, kai komiškame seriale „Rezidentai“ kūrė Piterio Riaukos personažą. Nors ir studijavo su vaidyba nieko bendra neturinčius dalykus, ši sritis jį visuomet traukė. Kaune lankė Kazio Binkio teatro studiją, kur ne tik mokėsi aktorystės meno, statydavo spektaklius, bet ir gaudavo pakvietimų filmuotis vaidybinių filmų masinėse scenose, pavyzdžiui, Donato Ulvydo filme „Emilija iš Laisvės alėjos“. Kitame tarptautiniame filme vaidindamas susipažino su viena moterimi, kuri vėliau, pamačiusi skelbimą, kad „Rezidentų“ epizodiniams vaidmenims reikia žmonių, pasiūlė jam. Šitaip susipažino su serialo kūrybine komanda ir jo suvaidintas epizodas išaugo iki didelio vaidmens. Ten kūrė iš Amerikos kilusio rezidento Piterio Riaukos vaidmenį.
Tuo metu, ko gero, ne vienas, išgirdęs Robertą, kalbantį su amerikietišku akcentu, pamanė, kad jis yra tikrai iš Amerikos atvykęs. Jo personažas buvo iš Bostono, kuriame didžioji dalis naujakurių kadaise buvo suvažiavę iš Airijos. Jų šneka šiek tiek specifinė. Jam reikėjo surasti tokį akcentą, kuris jam netrukdytų išgyventi emocijas, jei reikia, ir apsiverkti.
Debiutas prieš kamerą nebuvo lengvas. Sunkiausia buvo tai, kad įšoko ir reikėjo plaukti. Iki tol aktorinės patirties neturėjo daug, o iškart teko dirbti kartu su grandais - Andriumi Bialobžeskiu, Džiugu Siaurusaičiu, režisieriumi Ramūnu Rudoku. Iš jų gaudavo nemažai patarimų. Geriausia buvo tai, kad jam leido klysti ir mokytis pačiam. Jam buvo visiška mistika, kai A. Bialobžeskis prieš pat filmavimą tris kartus perskaitydavo tekstą ir - pirmyn.
Nuo Komedijos Iki Kriminalo
Pasibaigus „Rezidentams“ netrukus Robertas gavo nusikalstamos šeimos sūnaus Simono Kogano-Slimo vaidmenį kriminaliniame seriale „Pasmerkti“. Abu žanrai jam labai skirtingi. Komedijoje labai smagu, bet sunkiau vaidinti, ten prisijuoki tiek iš pačių scenų, tiek ir jas suvaidinęs. Ten užtenka tik tarstelėti kokį nors vieną žodelį, ir jis pakeičia visą sceną. Komedijoje juoko daugiau, tačiau kriminale galbūt daugiau tikrovės. Ten išgyvenama daugiau įvairesnių emocijų. Jeigu reikėtų rinktis kurį nors vieną, būtų be galo sunku. Robertas jaučia, kad pasiūlymai patys pasirenka jį, o ne jis juos.
Panašumai Su Personažais
Robertas teigia, kad jo vaidinami personažai dažnai būna panašūs į jį. Galbūt čia turėjo omeny, kad jo vaidinami personažai į jį panašūs amžiumi, galbūt tipažu, bet ne būdu. Vaikystėje jis nebuvo blogiukas. Buvau geras vaikas, pasižymėjau pavyzdingu elgesiu. Nors daug laiko praleisdavau sode, neretai ir vienas, stengdavausi neiti su draugais, kurie mane kviesdavo, „skolintis“ kaimynų obuolių. Man tai atrodė ne mano reikalas. Niekada nenorėjau savo elgesiu nuvilti tėvų, ypač mamos, kuri manimi labai pasitikėjo.
Augo Kaune, dar turi seserį, bet jautėsi tarsi gyvenčiau atskirame, savo, pasaulyje. Man patikdavo pabūti vienam, pasivaikščioti po mišką. Mokykloje mokiausi gerai, nors pirmūnas nebuvau. Iki penktos klasės buvau labai geras vaikas. Tačiau paskui draugų paveiktas pradėjau šiek tiek blaškytis ir paslydau. Į mokyklą iškvietė mano mamą. Po rimto pokalbio pajutau savotišką nusivylimą savimi ir pamaniau, kad reikia šią žymą ištrinti. Baigęs mokyklą pasirinkau studijuoti Kauno kolegijoje verslo vadybą, nemažai pavažinėjau po Europą. Po studijų dirbau Didžiojoje Britanijoje, o grįžęs į Lietuvą įsidarbinau statybų bendrovėje ir netgi tapau komunikacijos vadovu. Netrukus pajutau, kad manyje suaktyvėjo trauka teatrui, dainavimui. Tokios veiklos man labai trūko. Laimė, kartą dalyvavau draugo gimtadienyje ir su jo teta chormeistere išsikalbėjome, kad norėčiau pasitikrinti savo vokalinius sugebėjimus. Ji pasiūlė ateiti į studiją pasitikrinti balso. Po perklausos man pasakė, kad esu geras tenoras, taip pat pakvietė su KTU choru dalyvauti „Chorų Eurovizijoje“.
Nuo Verslo Vadybos Iki Aktorystės
Sėdėti kabinete Robertui greitai pasirodė pernelyg stingdantis dalykas. Pradėjau sau ieškoti atsakymų, kodėl taip yra ir kur atrasti įkvėpimo ir gyvybės. Dalyvavęs chorų „Eurovizijoje“ pajutau, kad ten jaučiuosi daug geriau nei sėdėdamas savo kabinete. Ką daryti? Toliau apgaudinėti save ar bandyti rasti atsakymą, kur yra tikrasis mano pašaukimas. Pakibęs tarp šitų klausimų, nors viskas man puikiai sekėsi verslo srityje, atsisakiau komunikacijos vadovo pareigų ir nusprendžiau keliems mėnesiams išvažiuoti į Norvegijos salą, kur gyveno mano pusbrolis, kad užsidirbčiau, pakeliaučiau ir susivokčiau savyje.
Atsakymai Norvegijoje
Nepasakyčiau, kad viskas paaiškėjo. Tik pajutau didesnį užtikrintumą, pasitikėjimą, kad galiu padaryti daug daugiau nei iki tol. Norvegija man davė daugiau drąsos imtis dalykų, dėl kurių anksčiau dvejojau. Viena ryškesnių ateities vizijų buvo puoselėti dainavimą.
„Muzikinė Kaukė“
Dabar Robertui tikra palaima dalyvauti „Muzikinėje kaukėje“. Jam įdomiausia, kad kruopščiai ruošiesi tiems pasirodymams, o paskui atsistoji su mikrofonu ir viskas taip natūraliai išeina, atrodo, nieko ypatingo lyg ir nedarei.
Labiausiai patenkintas Ievos Zasimauskaitės įsikūnijimu. Manau, kad jis man pavyko, nes pajutau tą jos dainoje slypintį jautrumą. Kartais tas jausmas, kurį išgyveni ar jauti, nebūtinai juntamas ir žiūrovų. Mane patį nustebino ir „Baltojo kiro“ pasirodymas, ir „AC/DC“. Jie visi tokie saviti ir tokie skirtingi.
Čia sėkmę labiau lemia aktorystė ar gebėjimai valdyti balsą? Robertas mano, kad balso valdymo galimybės yra viena iš aktorinio talento sudedamųjų dalių. Aš paprastai kuriu vaidmenis pirmiausia įsiklausydamas į balsą, paskui - drabužiai, motorika ar dar kokios nors detalės. Per tai, kaip kalba veikėjas, iškart galiu jį pajusti.
Jeigu vis dėlto reikėtų išrinkti, kas „Muzikinėje kaukėje“ svarbiau - vokalas, plastika ar aktoriniai gebėjimai, aš sakyčiau, kad vokalas. Būtent vokaliniai dalykai man čia yra didžiausias iššūkis. Vienas dalyvis man sakė, kad aš pakankamai atsipalaiduoju scenoje. Galbūt dėl to, kad manęs nekausto kameros. Tačiau norisi pademonstruoti vokalinį užtaisą, išjaustas emocijas ir teisingas natas.
Laisvalaikis Ir Pomėgiai
Roberto veikla tapo neatsiejama nuo jo gyvenimo būdo. Tai reiškia, kad ir vaikščiodamas ar dabar kalbėdamas su jumis aš galiu atlikti begalę įvairiausių pratimų - nuo vaizduotės lavinimo iki dar nežinia ko. Man taip pat patinka skaityti, rašyti ar generuoti idėjas. Vis dažniau susimąstau apie filmo scenarijaus kūrimą. K. Binkio teatro studijoje man teko kartu su dramaturgu režisuoti spektaklį „Laiškanešys skambina du kartus“.
Asmenybės Bruožai
Kartais tiek daug šneku, o visai mielai patylėčiau. Robertas mano, kad yra toks kaip ir visi - visoks: šiek tiek šviesos, šiek tiek tamsos. Esu linkęs į filosofiją. Labiausiai džiuginanti mano savybė, manau, yra smalsumas ir drąsa keistis. Laikau save estetu. Man patinka architektūra, kuri keičia, pakyli sąmonę, pavyzdžiui, bažnyčios, dvarai, rūmai, muziejai ar šiuolaikinės erdvės aukštomis lubomis. Šis dalykas man pinasi su perfekcionizmu - aš niekada nesu iki galo patenkintas savo darbais.
Ko Reikia Gerai Savijautai?
Po įtemptų darbų man reikia pabūti su savimi, pasiilgstu vienumos. Užtenka kelių dienų ir tam tikrų disciplinos dalykų, savų ritualų, kurie man padėtų susistyguoti, sugrįžti į save. Dar man svarbu geras miegas. Ir geras vanduo.
Polinkis Į Savianalizę
Taip, jei tos savianalizės, mąstymo yra per daug. Gal tik taip atrodo, kad to turiu per daug. Stengiuosi viską subalansuoti. Jeigu to nedaryčiau, tikrai užsisukčiau egzistencijoje.
Šeimos Kūrimas
Be abejo. Tai juk normalu. Tai būtų kitas gyvenimo etapas, nauji sparnai. Šeima yra ne tik žmona, bet ir vaikai ir rūpinimasis jais. Manau, kad čia keistųsi žaidimas iš esmės.
Manau, kad taip, tik to nematau kaip trūkumo, žvelgiu į tai su pasitikėjimu. Sava šeima, kaip vertybė, yra mano svajonė. Manau, kad vieną dieną ateis į mano gyvenimą tas žmogus, tačiau šiuo metu jo nėra. Esu išgyvenęs ne vienus santykius, iš jų supratau, kiek daug nemokėjau ir kiek dar daug reikia mokytis.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Neįtikėtini Šiaulių krašto teatro ir kino kūrėjų pasiekimai, kurie pakeitė sceną!
- Roberto Gustaičio Biografija: Atraskite Įdomiausias Gyvenimo Detales!
- Roberto Urbos Biografija: Atraskite Įkvepiančią Vaikų Literatūros Kelionę
- Paslaptinga vardų reikšmė: Ką iš tikrųjų reiškia vardas Birutė?
- Neįtikėtini Kiaušiniai Be Lukšto Receptai Ir Patarimai Tobulam Skoniui!