Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Nėštumas ir gimdymas yra fiziologiniai procesai, tačiau jų baigčiai reikšmės turi medicininiai, psichologiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Jie didina nėščiosios, gimdyvės, vaisiaus ar naujagimio pažeidimo galimybę, profesionalų (specialistų) intervencijų tikimybę šio nėštumo, gimdymo metu arba pogimdyminiu laikotarpiu. Tokie nėštumai ir gimdymai rizikingi.

LR SAM 1999 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. patvirtinta tvarka parengta remiantis Perinatologijos programos principais.

Perinatalinės Pagalbos Lygiai

Pagalba organizuojama atsižvelgiant į perinatalinę riziką bei neonatologinės pagalbos poreikį:

  • Pirminio lygio pagalba - tai ambulatorinė nėščiųjų priežiūra.
  • Antrinio lygio pagalba - tai konsultacinė ir stacionarinė akušerinė bei neonatologinė pagalba.
    • Antrinio B lygio pagalba - akušerinė, neonatologinė konsultacinė ir stacionarinė pagalba tais didelės perinatalinės rizikos nėštumų ir gimdymų atvejais, kai nereikalinga specializuota tretinio lygio konsultacinė ar stacionarinė pagalba.
  • Tretinio lygio pagalba - tai specializuota konsultacinė ir stacionarinė akušerinė bei neonatologinė pagalba.

Pirminės Priežiūros Įstaigos

Pirminio lygio įstaigos - tai pirminę ambulatorinę nėščiųjų priežiūrą vykdančios įstaigos (moterų konsultacijos). Jos vadovaujasi LR SAM 1997 04 14 įsakymu Nr. 167 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN11-2:1997 „Moterų konsultacija“ bei Perinatologijos programoje išdėstytais principais.

Ambulatorinę nėščiosios sveikatos priežiūrą teikia gydytojas akušeris-ginekologas arba kvalifikuota akušerė, kurios kompetenciją nustato Lietuvos medicinos norma MN 40:1997 „Akušerė (akušeris)“. Šį darbą gali atlikti ir bendrosios praktikos gydytojas bei privačių kabinetų gydytojai įstatymų nustatyta tvarka.

Privačių kabinetų, vykdančių pirminę ambulatorinę nėščiųjų priežiūrą, gydytojai privalo laikytis „Moterų konsultacijos“ normos ir Perinatologijos programos reikalavimų bei pateikti duomenis apie nėščiąsias LR sveikatos informacijos centrui.

Antrinės Priežiūros Įstaigos

Antrinio A lygio įstaigos - tai įstaigos, teikiančios antrinio A lygio akušerinę ir neonatologinę pagalbą.

Antrinio B lygio įstaigos - tai daugiaprofilinės sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio lygio A ir B pakopų akušerinę ir neonatologinę pagalbą. Iškilus reikmei, antrinio B lygio įstaigos turi būti pasiruošusios laikinai pavaduoti perinatologijos centrus (teikti tretinio lygio pagalbą). Antrinio B lygio įstaigoje turi gimdyti ne mažiau kaip 1500 gimdyvių per metus, Cezario pjūvio operacijų turi būti atliekama ne daugiau kaip 12%.

Konsultacinę pagalbą teikia tik aukštos kvalifikacijos akušeriai-ginekologai ir neonatologai. Už naujagimio būklės įvertinimą ir reikiamos pagalbos suteikimą gimdykloje yra atsakingas akušeris-ginekologas ir neonatologas.

Neonatologas į gimdyklą kviečiamas, jeigu prognozuojama gimdymo patologija, ruošiamasi atlikti akušerinę operaciją, įtariama vaisiaus hipoksija arba naujagimio patologija.

Neaiškios ar gresiančios nėščiųjų ir gimdyvių gyvybei patologijos atvejais turi būti nedelsiant konsultuojamasi su perinatologijos centro specialistais.

Konsultacinė pagalba nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams teikiama antrinio B ir tretinio, o specializuota konsultacinė pagalba - tik tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose.

Visų mirusių nėščiųjų ir gimdyvių patologoanatominį tyrimą atlieka tik perinatologijos centrų patologoanatomai, dalyvaujant perinatologijos centrų vyr.

Numatyta LR SAM 1997 04 14 įsakymu Nr.

Tretinės Priežiūros Įstaigos

Tretinio lygio įstaigos - tai universitetinės ligoninės, teikiančios antrinio A ir B bei tretinio lygių akušerinę ir neonatologinę pagalbą ir vykdančios perinatologijos centrų funkcijas. Įstaigos, teikiančios tretinio lygio akušerinę ir neonatologinę pagalbą, nurodytos 3 priede.

Darbuotojai, turintys aukštąjį medicininį išsilavinimą, darbui perinatologijos centre priimami viešo konkurso būdu. Konsultacinę pagalbą teikia profesoriai, docentai ir aukštos kvalifikacijos gydytojai: akušeriai-ginekologai, neonatologai bei kiti specialistai: terapeutai, kardiologai, neurologai, chirurgai ir kt.

Perinatologijos centrų darbą organizuoja akušerijos ir neonatologijos klinikų vadovai, perinatologijos centrų vyr. akušeriai-ginekologai ir vyr. Turi būti numatyta budinti brigada išvykai į žemesniojo lygio stacionarą - gimdyvių ir naujagimių konsultuoti ir, esant reikalui, pervežti. Vykstantysis konsultuoti, esant reikalui, kviečia reikiamą kitos specialybės konsultantą.

Už naujagimio būklės įvertinimą ir reikiamos pagalbos suteikimą gimdykloje yra atsakingas akušeris-ginekologas ir neonatologas. Neonatologas į gimdyklą kviečiamas, jeigu prognozuojama gimdymo patologija, ruošiamasi atlikti akušerinę operaciją, įtariama vaisiaus hipoksija arba naujagimio patologija.

Į tretinio lygio NRITS perkeliami naujagimiai iš žemesniojo lygio akušerijos stacionarų, iš specializuotų naujagimių skyrių, iš vaikų intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyrių. Tretinio lygio NRITS turi būti įrengtos ir sukomplektuotos 6-12 vietos (priemonės ir rinkiniai tokie pat, kaip ir antrinio B lygio naujagimių reanimacijos vietos bei intensyviosios terapijos poskyrio). Turi būti numatyta naujagimio konsultavimo ir pervežimo į perinatologijos centrą brigada.

Sveikatos priežiūros įstaiga, kurios bazėje yra perinatologijos centras, turi užtikrinti visų nėščiųjų ir gimdyvių, mirusių perinatologijos centro regione, patologoanatominį tyrimą. Patologoanatominį tyrimą atlieka perinatologijos centrų patologoanatomas, besispecializuojantis tirti mirusias nėščiąsias ir gimdyves. Patologoanatominiame tyrime dalyvauja perinatologijos centro vyr.

Numatyta LR SAM 1997 04 14 įsakymu Nr. 167 patvirtintoje Lietuvos medicinos normoje MN11-2:1997 „Moterų konsultacija“.

Sirgusių naujagimių tolesnio stebėjimo ir reabilitacijos konsultacinius punktus planuojama įsteigti prie Vilniaus ir Kauno perinatologijos centrų (1998 m.) ir Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose (1999-2000 m.).

Už darbo rodiklių analizavimą atsakingas perinatologijos centro vadovas ir perinatologijos centrų vyriausieji specialistai (akušeriai-ginekologai ir neonatologai) kas 6 mėn. pateikia darbo rodiklių analizę LR SAM akušerijos-ginekologijos ir neonatologijos vyr. specialistams. Akušerijos skyriaus vedėjas privalo per 12 val. informuoti Perinatologijos centro vadovą, LR SAM akušerijos-ginekologijos vyr.

Perinatologijos centro vadovas ir perinatologijos centrų vyriausieji specialistai (akušeriai-ginekologai ir neonatologai) ne rečiau kaip kartą per mėnesį organizuoja naujagimių mirčių ir negyvų gimusių priežasčių nagrinėjimo komisijų darbą. Nėštumui ar gimdymui pasibaigus perinataline mirtimi, gydytojai, teikę nėščiosios, gimdyvės ir naujagimio priežiūrą, gali būti kviečiami ir privalo dalyvauti perinatalinių mirčių nagrinėjimo komisijos posėdyje.

Naujagimių Pervežimas

Svarbiausias naujagimių pervežimo uždavinys yra pervežti sergantį naujagimį iš žemesnio lygio ligoninės į aukštesnio lygio stacionarą, kuriame pacientas gautų reikiamą ir kvalifikuotą medicinos pagalbą. Sunkiai sergantį naujagimį perveža kvalifikuotas neonatologas ir specialiai tam parengta medicinos sesuo. Personalas turi gerai išmanyti mašinoje esančią įrangą, žinoti galimus jos gedimus bei kaip spręsti iškilusias problemas. Naujagimis negali būti sušalęs.

Ligoniui turi būti pašalinta hipovolemija, stabilizuotas širdies ir kraujagyslių sistemos darbas, likviduota hipoksemija, pradėtas kvėpavimo nepakankamumo gydymas. Sergantys arba labai mažos kūno masės naujagimiai, kuriems reikia intensyviosios terapijos, iš antrinio A lygio ligoninės yra pervežami į antrinio B lygio naujagimių intensyvios terapijos skyrių arba poskyrį. Perveža antrinio B lygio ligoninės brigada.

Tais atvejais, kai sunkiai sergančio naujagimio negalima tinkamai ištirti bei kvalifikuotai gydyti antrinio B lygio ligoninėje, po antrinio B lygio ligoninės neonatologo konsultacijos, naujagimis iš antrinio A lygio ligoninės gali būti pervežamas tiesiai į Vilniaus arba Kauno perinatologijos centrų naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. Iš Vilniaus ir Kauno kraštų antrinio A lygio stacionarų, Vilniaus ir Kauno miestų antrinio A lygio akušerijos stacionarų sunkiai sergantys naujagimiai pervežami tiesiai į perinatologijos centrų naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius.

Naujagimiai, sergantys sudėtingomis įgimtomis ar įgytomis ligomis, labai mažos kūno masės naujagimiai, ypač tie, kuriems reikia ilgalaikės (ilgiau kaip 7 parų) dirbtinės plaučių ventiliacijos, iš antrinio B lygio ligoninių naujagimių intensyviosios terapijos skyrių arba palatų, vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, Vilniaus bei Kauno miestų akušerijos stacionarų pervežami į perinatologijos centrų naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius.

Sunkiai sergančius naujagimius iš namų perveža GMP brigada į antrinio B lygio ligoninių vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius.

Gimdymo Komplikacijos: Gimdos Plyšimas

Didėjant cezario operacijų dažniui, vis dažniau, taikant gimdymo sužadinimą medikamentais, didėja gimdymo komplikacijų tikimybė. Gimdos plyšimas yra reta gimdymo komplikacija, tačiau kelianti grėsmę motinos ir vaisiaus sveikatai bei galinti baigtis letaliai.

Pagrindiniai gimdos plyšimo rizikos veiksniai yra buvęs gimdos plyšimas, randas po buvusios cezario pjūvio operacijos ir gimdymo sužadinimas prostaglandinais ir oksitocinu. Rizika didėja, jei prieš tai buvo atlikta daugiau nei viena cezario pjūvio operacija, ir kai laiko intervalas nuo histerotomijos iki nėštumo yra mažas.

Nors gimdos plyšimas yra dažnesnis tarp gimdyvių, kurioms jau buvo atlikta cezario pjūvio operacija praeityje, ši komplikacija gali įvykti ir pacientėms, kurioms gimdos pjūvis anksčiau nebuvo atliktas. Rizika taip pat didėja esant vyresniam gimdyvės amžiui.

Gimdos plyšimas dažniausiai pasireiškia ūmiu pilvo skausmu su hemodinamikos sutrikimais ar be jų ir vaisiaus širdies ritmo sutrikimais, dažniausiai, vaisiaus bradikardija. Kiti galimi simptomai yra kraujavimas iš makšties, sąrėmių pokyčiai ir hematurija.

Gydymo taktika priklauso nuo plyšimo apimties ir pacientės būklės. Gali būti pasirenkamas gimdą išsaugantis chirurginis gydymas, atliekant gimdos susiuvimą, tačiau ne visuomet pavyksta tai padaryti. Tokiu atveju gimda pašalinama - atliekama histerektomija.

Rizikos Veiksnių Įvertinimas

Nėštumas gali būti mažos rizikos, kai nepalankūs veiksniai nestipriai veikia nėščiąją, vaisių, ar didelės rizikos, kai dėl nepalankių veiksnių poveikio atsiranda vaisiaus raidos ydų, sutrinka augimas, pažeidžiami vaisiaus organai ar sistemos, jis gali žūti nėštumo laikotarpiu ar gali gimti nesveikas. Rizikos laipsnis nėštumo laikotarpiu kinta. Svarbu tiksliai įvertinti riziką, mažinti nepalankių veiksnių poveikį vaisiui ir motinai, užtikrinti racionalią nėštumo ir gimdymo priežiūrą.

Šeimos gydytojai prižiūri nėščiąją, kurioms rizikos veiksnių nėra ar nėštumas mažai rizikingas. Didelės rizikos nėščiąją prižiūri akušeris ginekologas. Kai rizika didelė, nėščioji gydoma ir turi gimdyti aukščiausio lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tačiau mokėti įvertinti rizikos laipsnį ir laiku nukreipti nėščiąją akušerio ginekologo konsultacijai - šeimos gydytojo pareiga.

Didelės perinatalinės rizikos veiksniai skirstomi į 5 grupes. Kai yra bent vienas iš šių veiksnių, nėštumas yra didelės perinatalinės rizikos. Perinatalinę riziką reikia vertinti dinamiškai, individualiai. Įvairūs rizikos veiksniai skirtingai veikia vaisių, nėščiąją, gimdyvę bei naujagimį.

Rizika susirgti nėščiųjų (gestaciniu) diabetu turėtų būti įvertinama planuojant pastoti ar pastojus, pirmojo vizito pas gydytoją metu, nes kai kurie nepakeičiami rizikos veiksniai gali parodyti, kad gyvenimo būdo pokyčiai pastojus yra būtini, ypač antsvorį turinčioms moterims, kurios juda mažai ir mėgsta sočiai pavalgyti ar saldžiai pasmaguriauti.

žymės:

Panašus: