Vienavaisis gimdymas naudojant reples ar vakuumo ekstraktorių yra procedūra, susijusi su moters reprodukcine sistema, ypač su gimda ir makštimi. Šios procedūros metu naudojami specialūs įrankiai, skirti padėti naujagimiui pereiti per gimdymo kanalą. Gimdos kaklelis, makštis ir perineum yra pagrindiniai anatomijos elementai, kurie gali būti paveikti šio proceso metu.
Gimdos kaklelis atsidaro, leidžiantis vaisiui judėti žemyn, o makštis veikia kaip kanalas, per kurį vaisius išstumiamas. Vienavaisis gimdymas naudojant reples ar vakuumekstraktorių nėra liga, bet tam tikra medicininė procedūra, kuri gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek vaikui. Tai yra svarbi tema, nes netinkamai atlikta procedūra gali sukelti rimtų pasekmių, tokių kaip traumos, kraujavimas ar infekcijos.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių gali prireikti vienvaisio gimdymo naudojant reples ar vakuumekstraktorių, yra vaisiaus pozicija, gimdymo proceso sutrikimai arba motinos sveikatos problemos. Mechanizmai, galintys sukelti šią situaciją, gali būti susiję su vaisiaus dydžiu, motinos dubens struktūra ar gimdos kaklelio atsidarymo sunkumais.
Diagnostika apima klinikinį tyrimą, kuris gali apimti makšties tyrimą ir ultragarsinį tyrimą, siekiant įvertinti vaisiaus padėtį ir gimdos kaklelio būklę. Gydymas po vienvaisio gimdymo gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas gali apimti skausmą malšinančius vaistus, antibiotikus infekcijoms gydyti ir stebėjimą ligoninėje. Nemedicininiai sprendimai gali apimti fizinę reabilitaciją ir psichologinę paramą motinai.
Šios procedūros metu naudojami specialūs instrumentai, kurie padeda ištraukti naujagimį, kai natūralus gimdymas susiduria su sunkumais. Pagrindiniai simptomai, susiję su reikalingumu naudoti reples ar vakuumo ekstraktorių, gali būti stiprus vaisiaus stresas, ilgas gimdymo procesas, motinos nuovargis ir skausmas, bei neefektyvūs stūmimo bandymai.
Diagnostika apima kelis aspektus, įskaitant klinikinę stebėseną, vaisiaus širdies ritmo monitoravimą ir ultragarso tyrimus, siekiant įvertinti vaisiaus poziciją ir būklę. Taip pat svarbu užtikrinti, kad motina gautų tinkamą anesteziją, kad būtų sumažintas skausmas. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichologinę paramą, kvėpavimo technikas ir kitas gimdymo metu taikomas metodikas, kurios gali padėti sumažinti stresą ir įtampą.
Pagalbos būdą lemia laikas - jeigu vaisių reikia kuo skubiau ištraukti, kur kas greičiau tai padaryti replėmis arba uždėti ant galvytės vakuumo gaubtelį ir jį ištraukti per vieną stangą, nei atlikti cezario pjūvio operaciją. Pavyzdžiui, jeigu gimdamas vaikutis pradėtų dusti, tačiau jam niekas nepadėtų gimti greičiau, jo būklė būtų blogesnė, negu panaudojus šiuos įrankius.
Dažniausiai replės arba vakuuminis ekstraktorius pasitelkiami esant nesklandžiai gimdymo eigai. Tad tikėtina, kad gimdymo traumos yra patiriamos dar prieš panaudojant pagalbines gimdymo priemones. Kartais mamos baiminasi, kad, naudojant vakuuminį ekstraktorių, ant naujagimio galvytės susiformuoja didesnis gumbas, negu gimdant visiškai be pagalbos. Tačiau tas gumbas išnyksta po kelių dienų.
Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas
Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas, defluxio, seu effluvium liquoris amniotici praeterminalis, - vaisiaus vandenų pūslės plyšimas neprasidėjus gimdymo veiklai. Šios patologijos dažnis - 7-12 proc.
Rizikos veiksniai: infekcija, polihidramnionas, daugiavaisis nėštumas, gimdos kaklelio nepakankamumas, placentos atšoka, trauma, lytiniai santykiai, vaisiaus raidos anomalijos, invazinės diagnostinės procedūros (amniocentezė, kordocentezė ir kt.), medžiagų apykaitos ligos (Ehlers-Danlos sindromas).
Patogenezė: Vaisiaus vandenys nuteka, kai susilpnėja vaisiaus vandenų pūslės dangalų tvirtumas. Didėjant nėštumui, dangalai tempiasi, jų ląstelės plokštėja. Vaisiaus dangalus silpnina bakterijų kolagenazės ir proteazės, motinos proteazės ir elastazės, spermos proteazės.
Klinika: Nėščioji skundžiasi įvairaus gausumo vandeningomis išskyromis iš makšties.
Diagnostika
- Apžiūrint makšties skėtikliais, matoma, kad vaisiaus vandenys teka pro gimdos kaklelio kanalą.
- Esti teigiamas kristalizacijos testas, užpakalinio makšties skliauto turinio pH būna 7,0-7,25 (teigiamas nitrazino testas).
- Paimama medžiagos makšties tepinėliui ir makšties išskyrų bakteriologiniam pasėliui, infekcijai ir jos sukėlėjui nustatyti.
- Tiriant ultragarsu, nustatomas sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis.
Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, todėl būtina stebėti nėščiosios būklę: temperatūrą, pulsą 2-4 kartus per dieną, leukogramą, CRB - kasdien, įtarus šlapimo takų infekciją - atlikti šlapimo tyrimą, pasėlį. Stebimas makšties išskyrų pobūdis, gimdos aktyvumas. Labai svarbu stebėti ir vaisiaus būklę: judesius, atlikti KTG, biofizinį profilį, doplerometriją.
Diferencinė diagnostika: Priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą reikia diferencijuoti nuo makšties uždegimo, bakterinės vaginozės, šlapimo takų infekcijos, šlapimo nelaikymo, hydrorrhoea gravidarum.
Gydymas
Kai vaisius išnešiotas, nutekėjus vaisiaus vandenims, gimdymo veikla per 24 val. Prasideda 80-90 proc. moterų, o kai neišnešiotas - 50 proc. Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, gali iškristi virkštelė ar smulkiosios vaisiaus dalys, galima placentos atšoka, vaisiaus plaučių hipoplazija.
Komplikacijų riziką lemia nėštumo laikas, nutekėjusių vandenų kiekis, bevandenio laikotarpio trukmė.
- 22-24 savaičių nėštumas: prognozė vaisiui nepalanki, sužadinamas gimdymas, skiriama antibiotikų terapija pagal antibiotikogramą.
- 25-34 savaičių nėštumas: tęsiamas nėštumas, jei nėra infekcijos ar vaisiaus hipoksijos požymių, skiriama tokolizė, vaisiaus plaučių brandinimas, antibiotikų terapija.
- Daugiau kaip 35 savaičių nėštumas: jei gimdymo veikla neprasideda per 12-24 valandas, gimdymas sužadinamas (kai yra chorioamnionitas, vaisiaus hipoksija, nėštumo patologija), skiriama antibiotikų terapija.
Priešlaikinis Gimdymas
Priešlaikinis gimdymas, partus praematurus, - gimdymas nuo 22-osios nėštumo savaitės iki 37-osios nėštumo savaitės pabaigos (36 savaitės + 6 dienos, 259 nėštumo dienos). Naujagimio svoris - 500 g ir daugiau. Priešlaikinio gimdymo dažnis - 6-8 proc. Ši patologija yra dažniausia (75-80 proc.) perinatalinio mirtingumo ir sergamumo priežastis.
Etiologija: Skiriamos keturios rizikos veiksnių grupės: motinos ligos, nėštumo patologija, vaisiaus patologija bei socialiniai ir biologiniai veiksniai.
Motinos ligos, dažniausiai turinčios įtakos priešlaikiniam gimdymui:
- Lytinių ar šlapimo takų infekcija
- Ekstragenitalinė infekcija (gripas, toksoplazmozė, raudonukė, citomegalija ir kt.)
- Lytinių takų anomalijos
- Gimdos kaklelio nepakankamumas
- Sunkios somatinės ligos (cukrinis diabetas, inkstų, širdies ligos)
- Neurohormoniniai sutrikimai
- Motinos ir vaisiaus kraujo grupių bei Rh faktorių netapatumas
- Motinos trauma ar chirurginės intervencijos
Nėštumo patologija:
- Sunkios hipertenzinės būklės
- Daugiavaisis nėštumas
- Polihidramnionas
- Oligohidramnionas
- Placentos pirmeiga, atšoka
- Priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas
- Chorioamnionitas
- Sunki anemija
Vaisiaus patologija:
- Įgimtos anomalijos
- Žuvęs vaisius
- Sulėtėjęs vaisiaus augimas
Socialiniai ir biologiniai veiksniai:
- Amžius (jaunesnis kaip 18 metų ir vyresnis kaip 35 metų)
- Buvęs priešlaikinis gimdymas
- Dažni gimdymai (daugiau kaip 4)
- Intoksikacija cheminėmis medžiagomis, rūkymas
- Nepalankios darbo sąlygos
- Nevisavertė mityba, smurtas
- Nepageidaujamas nėštumas
Klinika: Nėščioji skundžiasi pilvo apatinės dalies ir strėnų maudimu, padažnėjusiais gimdos susitraukimais, kraujingomis makšties išskyromis.
Skiriama latentinė ir aktyvioji priešlaikinio gimdymo fazės. Aktyviajai fazei, partus praematurus incipiens, būdingi 3 ir daugiau reguliarūs gimdos susitraukimai per 30 minučių, skatinantys trumpėti (80 proc.) ir (ar) plėstis gimdos kaklelį (3 cm). Jei šių kriterijų nėra, klinikinė situacija laikoma latentine priešlaikinio gimdymo faze.
Diagnostika
Priešlaikinio gimdymo diagnostikai ir klinikinei taktikai numatyti būtina:
- Nustatyti nėštumo laiką ir vaisiaus svorį, įvertinti bendrąją nėščiosios būklę;
- Apžiūrėti makšties skėtikliais gimdos kaklelį
- Vizualiai įvertinti gimdos kaklelio būklę (ilgį ir išsiplėtimą);
- Paimti gimdos kaklelio kanalo medžiagos tepinėliui, pasėliui;
- Įtarus bakterinę vaginozę, nustatyti makšties išskyrų pH ir atlikti KOH testą.
Kai vaisiaus dangalai neplyšę, tiriama pro makštį, įvertinama gimdos kaklelio būklė. Kai vaisiaus vandenys nutekėję, pro makštį tiriama tik tada, kai yra aktyvi gimdymo veikla. Vaisiaus būklė vertinama skaičiuojant vaisiaus judesius, širdies veiklą klausant akušeriniu stetoskopu, užrašant netiesioginę vaisiaus kardiotokogramą, atliekant ultragarsinį vaisiau tyrimą. Ultragarsu galima įvertinti ir gimdos kaklelio ilgį, vidinių žiomenų atsidarymą.
Nėštumo tęsimo kontraindikacijos: vaisius žuvęs, yra vaisiaus apsigimimų, nesuderinamų su gyvybe, ryškiai sulėtėjęs vaisiaus augimas, yra vaisiaus hipoksija (išskyrus dėl gimdos hiperdinamijos), sunki preeklampsija ar eklampsija, sunki ekstragenitalinė patologija, gausus kraujavimas dėl placentos pirmeigos ar atšokos, intrauterinė infekcija (motinos temperatūra didesnė kaip 37,8 °C, tachikardija, skausminga gimda, leukocitozė > 15×109/l, CRB > 8 mg/l, vaisiaus tachikardija), progresuojantis gimdymas.
Gydymas
Įvertinus nėščiosios ir vaisiaus būklę bei nesant kontraindikacijų tęsti nėštumą, skiriama lovos režimas, raminamųjų, gimdos susitraukimai slopinami tokolitikais, brandinami vaisiaus plaučiai. Tokolizės (gimdos susitraukimų slopinimo) tikslas - pratęsti nėštumą, kol subręs vaisius ar bus subrandinti vaisiaus plaučiai.
Tokolizei vartojami vaistai:
- Kalcio kanalų blokatoriai (nifedipinas): Nifedipinas mažina miometriumo kontraktiliškumą, efektyvus pirmiausia pasirenkamas tokolitikas.
- Prostaglandinų inhibitoriai: Neskirti po 34-osios nėštumo savaitės.
- Beta adrenomimetikai: Kontraindikacijos skirti adrenomimetikus: nėščiosios širdies ligos ir ritmo sutrikimai, dekompensuotas cukrinis diabetas, sunki hipertirozė, ryški (nekontroliuojama) hipertenzija, plautinė hipertenzija, bronchinė astma, gydoma simpatomimetikais ar kortikosteroidais, lėtinės kepenų ar inkstų ligos, intrauterinė infekcija, kraujavimas dėl placentos pirmeigos ar atšokos.
- Oksitocino receptorių antagonistai (Atosiban): Blokuoja oksitocino receptorius. Naudojamas lašinės infuzijos stacionare. Nepageidaujamas poveikis minimalus.
Palaikomoji tokolizė jokiais tokolitikais nerekomenduojama! Tokolizės trukmė - ne ilgesnė nei 48 val. Maži neišnešioti naujagimiai turi gimti tretines sveikatos priežiūros akušerijos ginekologijos paslaugas teikiančiuose stacionaruose. Nėštumo ir gimdymo rizika, baigtis ir prognozė aptariami su nėščiąja ir jos vyru.
Vaisiaus Hipoksija
Vaisiaus hipoksija vadinama deguonies stoka vaisiaus audiniuose. Jos dažnis - 5 proc. Ši patologija gali lemti perinatalinę mirtį, sąlygoti naujagimių mirtingumą. Pagal atsiradimo laiką skiriama antenatalinė, intranatalinė ir postnatalinė vaisiaus hipoksija.
Etiologija: Vaisiaus hipoksiją gali sąlygoti motinos, vaisiaus ir (ar) placentos bei virkštelės patologija.
Motinos organizme deguonies homeostazė gali sutrikti, kai yra:
- Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos
- Ryški anemija (Hb mažiau kaip 70g/l)
- Normovoleminė hipotenzija
- Vena cava sindromas
- Plaučių ligos
- Šokas, kraujavimas
- Apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis
Vaisiaus patologija, galinti lemti jo hipoksiją, yra:
- Širdies ydos
- Vaisiaus vandenė
- Hemolizinė liga
- Dvynių transfuzijos sindromas
- Pernešiojimas
- Raidos ydos
- Infekcija
Placentos ir virkštelės patologija, sąlygojanti hipoksiją, yra:
- Priešlaikinė placentos atšoka
- Kraujavimas dėl placentos pirmeigos ar plėvinio virkštelės prisitvirtinimo, vasa previa
- Placentos nepakankamumas dėl nėščiųjų hipertenzinės būklės, cukrinio ar gestacinio diabeto, placentos infarkto, hipoplazijos
- Virkštelės tikrieji ir netikrieji mazgai
- Virkštelės apsuka apie vaisiaus kūno dalis
- Virkštelės suspaudimas gimdymo metu
Patogenezė: Vaisiaus hipoksija gali būti ūminė ir lėtinė. Pradinėje hipoksijos stadijoje būna vaisiaus tachikardija, padidėjęs kraujotakos greitis. Progresuojant hipoksijai, vyksta kraujo apytakos centralizacija gyvybiškai svarbiuose vaisiaus organuose: smegenyse, širdyje. Sumažėja deguonies raumenyse, žarnyne, inkstuose ir kt. Deguonies trūkumas žarnyne dirgina nervus vagus ir sukelia hiperperistaltiką. Vaisiaus vandenyse atsiranda mekonijaus, kuris nudažo vandenis žalsva spalva. Sunkios hipoksijos atveju atsipalaiduoja vaisiaus išangės sfinkteris.
Dėl hipoksijos, metabolinės acidozės ir išsekusio angliavandenių rezervo pakinta daugelio organų ir sistemų funkcijos bei morfologija.
Klinika ir diagnostika: Hipoksijos požymiai yra sulėtėję ar išnykę vaisiaus judesiai, auskultuojant girdimi padažnėję (daugiau kaip 150 k./min.) ar suretėję (mažiau kaip 100-110 k./min.) vaisiaus širdies tonai. Vaisiaus kardiotokogramoje kinta bazinis dažnis, mažėja variabiliškumas, atsiranda vėlyvųjų deceleracijų, nestresinis testas - nereaktyvus. Keičiasi ir kiti vaisiaus biofizinio profilio duomenys: mažėja vaisiaus motorinių ir kvėpavimo judesių ar jie visiškai išnyksta, atsiranda oligohidramnionas, sumažėja vaisiaus raumenų tonusas (išsitiesęs vaisius). Tiriant ultragarsu, nustatomas sulėtėjęs vaisiaus augimas, o doplerometrijos tyrimo metu stebima kraujotakos centralizacija. Plyšus vaisiaus dangalams, stebimi žalsvi vaisiaus vandenys.
Gimdymo metu pagrindiniai vaisiaus hipoksijos požymiai yra šie: kardiotokogramos pokyčiai, žali vaisiaus vandenys. Nutekėjus vandenims, galima atlikti vaisiaus pulsoksimetriją (matuoti SpO2 periferiniame kraujyje) ar tirti kraują iš pirmaujančios vaisiaus dalies šarmų ir rūgščių pusiausvyrai nustatyti.
Gydymas: Įtarus vaisiaus hipoksiją, ieškoma galimų jos priežasčių ir gydomos nėščiosios ligos. Gimdymo metu įtarus ar nustačius vaisiaus hipoksiją, taikoma intrauterinė vaisiaus reanimacija: gimdyvė guldoma ant šono, jai duodama kvėpuoti deguonies 10 l/min., nutraukiamas gimdymo veiklos skatinimas oksitocinu, gimdos hiperdinamijos ar hiperstimuliacijos atveju tinka intraveninė tokolizė beta mimetikais (partusistenu).
Jei šios priemonės vaisiaus būklės nepagerina, reikia užbaigti gimdymą cezario pjūvio operacija arba, jei yra sąlygos, akušerinėmis replėmis ar vakuumekstraktoriumi.
Smulkiųjų vaisiaus dalių ir virkštelės iškritimas
Nėštumo pabaigoje vaisiaus vandenų kiekis šiek tiek sumažėja, dėl to labiau palinksta vaisiaus galvutė ir stuburas, galūnės prisispaudžia prie kūno: vaisius įgauna ovalo formą. Virkštelės kilpos paprastai esti priekyje prie krūtinės, tarp sukryžiuotų rankų ir kojų. Smulkiosios vaisiaus dalys (rankos ir kojos) ir virkštelės kilpos gali iškristi pro atvirą gimdos kaklelį į makštį tada, kai nuteka gemaliniai vaisiaus vandenys.
Jei vaisiaus vandenų pūslė neplyšusi ir makštinio tyrimo metu pro gimdos kaklelį čiuopiama pirmaujanti smulkioji vaisiaus dalis ar virkštelė - tai vadinama smulkiosios vaisiaus dalies ar virkštelės pirmeiga.
Virkštelės iškritimo dažnis 1:265-1:426 visų gimdymų. Esant galvutės pirmeigai - vienas atvejis iš 600 gimdymų.
Etiologija
- Netaisyklingos vaisiaus padėtys gimdoje (skersinė, įstrižinė, sėdynės).
- Galvinė pirmeiga, kai vaisiaus galva nevisiškai užpildo kaulinio dubens įeigą (pvz., priešlaikinis gimdymas).
- Vaisiaus vandenų dangalų praplėšimas, esant neprigludusiai vaisiaus pirmeigai prie mažojo dubens įeigos.
- Siauras dubuo.
- Atloštinės galvos pirmeigos.
- Polihidramnionas.
- Daugiavaisis nėštumas.
Smulkiųjų vaisiaus dalių iškritimas
Smulkiosios vaisiaus dalys gali iškristi esant bet kuriai vaisiaus padėčiai gimdoje. Kai, esant skersinei padėčiai, iškrinta ranka, kyla rimta gimdymo komplikacija, susidaro palankios sąlygos įsistatyti petukui į dubenį ir nekomplikuotai skersinei padėčiai pereiti į užleistą (jei laiku nebus suteikta pagalba).
Jei, natūraliai gimdant, kyla komplikacijų, gali būti pasitelkiami ir kiti gimdymo užbaigimo būdai: akušerinės replės ar vakuuminė vaisiaus ekstrakcija. Pagalbinės priemonės, padedančios naujagimiui gimti, yra dvi - tai vadinamosios akušerinės replės arba vakuuminis ekstraktorius. Šie instrumentai yra skirti tam, kad kuo skubiau būtų ištrauktas vaikutis, o pasitelkiami tada, kai laukti, kol gims pats, nebėra saugu.
Anksčiau minėta, kad šiais laikais kaip tik kur kas rečiau naudojamos akušerinės replės arba vakuuminis ekstraktorius, mat yra labai gerų priemonių per gimdymą stebėti vaisiaus būklę. Sakoma, kad gimdymas - fiziologinis procesas, į kurį kištis praktiškai nereikia.
Tad nors žmogus ir yra gamtos dalis, jam gimti kur kas sunkiau negu kitiems žinduoliams. Paprasčiausia buvo gimdyti tais laikais, kai žmonija dar vaikščiojo keturiomis ir į žemę rėmėsi visomis galūnėmis. Vėliau, kai žmonės atsistojo ir ėmė vaikščioti dviem kojomis, keitėsi kūno anatomija - dubuo, kaulų sistema, o gimdymas tapo komplikuotas.
Ilgai dėl gimdymo traumų mirę naujagimiai būdavo tiesiog nurašomi į nuostolius, o vėliau, kai žmogus tapo vertybe, atsirado pagalbinių priemonių, kurios bent dalį mažylių išsaugo.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof.
žymės:
Panašus:
- Vaiko gimdymo atostogos: viskas, ką reikia žinoti apie išmokas ir trukmę
- Sodra nėštumo ir gimdymo atostogos: išmokos ir tvarka
- Neįtikėtini Būdai Sustabdyti Plaukų Slinkimą Po Gimdymo – Veikia Išbandyti!
- Protinio danties skausmas nėštumo metu: ką daryti?
- Vaikiškų prekių parduotuvės Mažeikiuose: geriausios vietos, didžiausias asortimentas ir naudingos rekomendacijos!