Daugiausia rūpesčių pirmaisiais nėštumo mėnesiais kelia aplinkoje tykantys pavojai, kai sparčiai vystosi svarbiausi būsimo kūdikio organai ir jų sistemos.
Rentgeno spindulių poveikis vaisiui
Žinoma, kad didelės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės gali pakenkti vaisiui, todėl gydytojai vengia nėščiąsias šviesti rentgenu. Rentgeno spinduliai vaisiui gali pakenkti tik tuo atveju, jeigu iki aštuntos nėštumo savaitės bus atlikti keli (ne mažiau kaip aštuoni) rentgenologiniai pilvo ar dubens organų tyrimai. Tačiau ir tuo atveju apsigimimo pavojus tėra 0,1 proc.
Būtina pridurti, kad kartais per nėštumą pasitaiko sveikatos sutrikimų, kai būtina persišviesti. Jeigu dirbate rentgenologijos kabinete, privalote dėvėti apsauginę švininę prijuostę.
Periodai, kai vaisius yra jautriausias rentgeno spinduliuotei:
- Pirmoji vystymosi savaitė, dar vadinama „viskas arba nieko“. Šiuo metu rentgeno spinduliuotės poveikis arba sukels embriono žūtį, arba nesukels visiškai jokių pokyčių.
- Didžiausio jautrumo periodas yra 3-8 savaitės. Dėl šiuo metu vykstančios organogenezės embrionas yra labiausiai jautrus visų teratogenų poveikiui.
- Mažo jautrumo periodas yra 9-38 sav. Vaisius mažiau jautrus jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui, nes organų sistemos susiformavusios, tačiau jonizuojančių spindulių poveikis gali sukelti organų sistemos sutrikimus.
Galimi vaisiaus pažeidimai dėl rentgeno spindulių:
- Prenatalinė mirtis
- Augimo sulėtėjimas
- Protinis atsilikimas
Radiacinė sauga nėštumo metu
Visais atvejais vaisiaus apšvita yra vengtina. Ištyrus ūmios aukštos apšvitos poveikį nėščioms moterims po atominio Hirosimos ir Nagasakio bombardavimo, nustatyta, jog naujagimiai buvo protiškai atsilikę ir mažesni, nei norma, bei su vystymosi ydomis. Buvo pastebėta, jog protinis atsilikimas, vystymosi ydos ir leukemija pasireiškė tiems naujagimiams, kurie ūmią apšvitą gavo embrioninio vystymosi metu (iki 15 nėštumo savaitės).
Pagrindinės radiacinės saugos normos nėščioms moterims:
- Lietuvos higienos normos.
- Nėščiųjų pacienčių ir vaisiaus radiacinės saugos tvarka.
Alternatyvūs tyrimo metodai
Saugiausiu tyrimų metodu pripažinta magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Jei reikia padaryti organų, kurių sudėtyje yra daug skysčių, bet jie labai apsaugoti kauline medžiaga (galvos, nugaros smegenys, stuburo slankstelių diskai, sąnariai ir mažojo dubens organai) tyrimus, tai tikslesnio tyrimo nei MRT nėra.
Jei tyrimas būtinas ir jo negalima išvengti, geriausia pasirinkti mažiau kenksmingą vaisiui būdą - magnetinio rezonanso tomografiją. Būtent šis metodas dažnai naudojamas ne tik nėščiosios tyrimams, bet ir negimusio kūdikio sklaidos trūkumams ištirti. Moteris tiriama ne rentgeno spinduliais, o patalpinus į stiprų magnetinį lauką. Todėl šis metodas neturi kenksmingo poveikio vaisiaus raidai.
Kada rentgeno tyrimas yra būtinas?
Ar nėštumo metu galima daryti rentgeno tyrimus? Žinoma, tai nepageidautina. Tačiau kartais (pavyzdžiui, jei kas nors lūžo ir tai gali būti pavojinga gyvybei), be šito neišsiversite. Tik būtinai pilvo sritį reikia apsaugoti specialia švinine prijuoste. Medikai teigia, kad geriausia radiologinius tyrimus atlikti bent jau po 25 nėštumo savaitės.
Apsauga nuo spinduliavimo
Yra trys metodai apsaugantys nuo rentgeno spinduliavimo. Tai apsauga laiku, atstumu ir ekranu. Tai reiškia, kuo trumpiau jūs būnate rentgeno spindulių poveikio zonoje ir kuo toliau nuo jų - tuo dozė mažesnė. Todėl tyrimo metu būtina naudotis specialiomis apsauginėmis priemonėmis - „prijuoste“, „kepurėle“, „suknele“, ar „apykakle“ su švino tarpsluoksniais. Be to, rentgeno kabinetuose yra specialios judančios širmos ir ekranai. Jauniems žmonėms, kurie ateityje taps tėvais, būtina pridengti pilvo ir lytinių organų sritį. Vaikams ekranu reiktų uždengti visą kūną, paliekant tik tiriamąją vietą.
Nors saugi spindulių dozė yra atsakingai apskaičiuojama, tačiau tą pačią dieną nereiktų darytis keleto rentgeno tyrimų (pavyzdžiui, fluorografijos ir mamografijos). Be to, kiekvienas ligonis turi turėti apšvitos dozių pasą (jis pridedamas prie medicininės kortelės), kur gydytojas rentgenologas būtinai turi įrašyti kiekvieno tyrimo metu gautą spindulių dozę.
Apšvitos dozės
Rekomenduojama, kad medicininė radiacijos apšvita neviršytų 0,6 mSv per metus. Tokią radiacijos dozę gauname atlikę mažiausiai tris krūtinės ląstos rentgenogramas. Jei šviesim dubenį, rentgenogramų galėsim atlikti mažiau, nes gaunama dozė daug didesnė. Kad gautumėte apšvitos dozę, kuri gali sukelti vėžį, per metus jūs turėtumėte atlikti daugiau nei 250 krūtinės ląstos rentgenogramų. Būtent ši dozė yra maksimali, ir jos negali viršyti net radiologijos kabineto darbuotojai.
Šiuolaikiniai skaitmeniniai rentgeno aparatai nuo savo pirmtakų skiriasi kaip žemė ir dangus: tiek išore, tiek ir gaunamų duomenų kokybe. Naujuose aparatuose apšvitos dozė yra šiek tiek mažesnė.
Beje, rentgeno nuotraukos apšvitos dozė mažesnė, nei fluorografija. O darant stomatologinę nuotrauką apšvita tėra iš vis nedidelė.
Ribos, kokia dozė pacientui yra leidžiama, nėra. Rentgeno tyrimai atliekami griežtai pagal medicininius parodymus. Tai gi, jei kalba eina apie žmogaus gyvybę, tai ligoniui bus atliekama tiek procedūrų, kiek reikės.
| Tyrimo tipas | Apytikslė radiacijos dozė (mSv) |
|---|---|
| Krūtinės ląstos rentgenograma | 0.1 |
| Stomatologinė nuotrauka | 0.005 - 0.02 |
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Rentgeno spinduliai nėštumo metu: ar tikrai saugu atlikti tyrimą?
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Neįtikėtinos Italų Liaudies Pasakos Vaikams – Atraskite Magiją ir Nuotykius!
- Dviaukštės Lovos Su Stalu Vaikams – Išmatavimai, Patarimai Ir Geriausios Idėjos