Nėštumas daugeliui moterų yra laukiamiausia, tačiau labiausiai nepažinta būsena. Jo metu moteris išgyvena ir didžiulę laimę, ir nerimą - ar viskas vystosi taip, kaip turėtų, ar vaikelis gims sveikas ir stiprus. Nėštumo metu būtina nepriekaištingai rūpintis savo sveikata, o kartu ir stebėti, kaip auga, vystosi jūsų kūdikis, kad kiltų kuo mažiau nerimo ir abejonių.
Priežiūra nėštumo metu
Pirmiausia reikėtų žinoti, kad laukiantis kūdikio reikės reguliariai lankytis pas gydytoją akušerį ginekologą. Pas jį pirmą kartą reikėtų apsilankyti tikrai ne vėliau nei iki 12 nėštumo savaitės. Gydytojas galės apžiūrėti jūsų sveikatą, patars, kokius tyrimus reikėtų atlikti, ypač jei laukiatės vyresniame amžiuje, suderinsite būsimus vizitus ir jų dažnumą.
Nėščiųjų tyrimai
Yra privalomi nėščiųjų tyrimai, taip pat ir rekomenduojami bei pasirenkami. Rekomenduojami nėščiųjų tyrimai gali būti skiriami dėl moters amžiaus ar giminėje pasitaikiusių genetinių ligų. Vieni žinomiausių nėščiųjų tyrimų yra nėščiosios echoskopija, prenataliniai tyrimai, tokie kaip PRISCA, neinvazinis prenatalinis NIPT tyrimas, vaisiaus RhD nustatymas, vaisiaus lyties nustatymo tyrimas, taip pat, pirmiausia gali būti atliekami tyrimai nėštumui nustatyti.
Rekomenduojami tyrimai
Vienas populiariausių pirmojo nėštumo trimestro rekomenduojamų tyrimų yra NIPT tyrimas. Tai yra neinvazinis prenatalinis tyrimas, kuris atliekamas iš motinos kraujo, kuris yra atliekamas dėl genetinių ligų rizikos. Iš motinos kraujo laboratorijoje išskiriamas vaisiaus DNR ir tikrinami galimi chromosomų pakitimai, kurie gali nulemti tokias genetines ligas kaip Dauno sindromas ir kitus su chromosomų pakitimais susijusius sindromus. Šis tyrimas nėra privalomas, tačiau rekomenduojamas visoms būsimoms mamoms.
- PRISCA yra neinvazinis tyrimas iš motinos kraujo. Jo metu pagal kai kurių žymenų koncentracijas bei echoskopo rodmenis įvertinama būsimo kūdikio apsigimimų ir genetinių ligų tikimybė bei rizika, tad šis tyrimas taip pat gali nustatyti Dauno sindromą, Patau, Edvardso sindromą.
- Rubella IgG antikūnų tyrimas nustato imunitetą raudonukei. Jis taip pat rekomenduojamas nėščiosioms, nes susirgus raudonuke nėštumo metu tai gali ypač pakenkti vaisiaus sveikatai, būsimo kūdikio vystymosi raidai. Jo metu vertinamas imunitetas prieš tymus. Jį atliekant būsimai mamai svarbu žinoti ar ji yra paskiepyta nuo tymų, ar yra sirgusi ir organizme yra susidaręs imunitetas.
- CMV IgG ir IgM antikūnų tyrimai parodo citomegalo virusinę infekciją. Šis tyrimas gali parodyti ir buvusią, ir esamą infekciją.
- Toksoplasma gondii IgG ir IgM antikūnų tyrimai.
Verta prisiminti, kad jei gydytojas ginekologas rekomenduoja tyrimus, jums reikėtų juos atlikti.
Privalomi tyrimai
Be ginekologo patikros ir klausimų, kitaip vadinamų anamneze, gydytojas įvertins jūsų sveikatos būklę - pamatuos kraujospūdį, nustatys kūno masės indeksą, kuris svarbus sureguliuojant nėščiųjų mitybą ir aktyvumą, atliks bendruosius kraujo tyrimus ir nustatys kraujo grupę bei rezus faktorių Rh. Jei vyro RhD rezus faktorius yra teigiamas (+), o nėščiosios būsimos motinos RhD yra neigiamas (-), pirmame nėštumo trimestre reikės atlikti tyrimą dėl RhD antikūnų, arba kitaip vadinamą netiesioginę kumbso reakciją.
- Sifilio tyrimai privalomi todėl, kad ši liga ganėtinai lengvai plinta lytiniu keliu ir gali būsimam kūdikiui sukelti nemažai sveikatos problemų.
- ŽIV tyrimas. Jei moteris užsikrėtusi ŽIV, ji taip pat ligą gali perduoti savo kūdikiui. Jei nėščioji serga, dažniausiai yra planuojama cezario operacija, o ne natūralus gimdymas, taip pat kūdikio po gimimo negalima natūraliai žindyti.
- Bendrasis šlapimo tyrimas gali atskleisti inkstų ligas, preeklampsiją. Šlapimo pasėlio tyrimas reikalingas nustatyti besimptomei bakteriurijai.
Privalomieji tyrimai nėštumo metu lankant ne privačius ginekologus nieko nekainuoja. Tačiau jei nenorite laukti ilgose eilėse, gauti kruopščią priežiūrą, galite kreiptis į privačius ginekologus.
Prenatalinė diagnostika
Ingos Gruzdienės medicinos centre atliekami nėščiųjų tyrimai, kurie padeda dar ankstyvoje vystymosi stadijoje nustatyti vaisiaus ligas, sukeltas genų deformacijos. Šiuos tyrimus apima sąvoka „Prenatalinė diagnostika“. Prenatalinė diagnostika - tai skirtingų patikros ir diagnostikos priemonių visuma, skirta nustatyti vaisiaus vystymosi patologiją ir patologinę būklę.
Prenatalinės diagnostikos metodai
Prenatalinės diagnostikos metodai skirstomi į neinvazinius ir invazinius.
Neinvaziniai tyrimai
- Ultragarsinis vaisiaus tyrimas.
- PRISCA ir NIPT - taip pat neinvaziniai tyrimai, kurie atliekami iš besilaukiančios moters kraujo ir padeda nustatyti vaisiaus apsigimimų tikimybę.
Invaziniai tyrimai
Pagrindiniais invazinės diagnostikos metodais yra laikomos šios procedūros: choriono biopsija, amniocentezė bei kordocentezė. Minėtos procedūros atliekamos biopsijos adata, duriant per priekinę pilvo sieną.
- Choriono biopsija atliekama 9-13 nėštumo savaitę. Šio tyrimo metu iš placentos imamas ląstelių mėginys, chromosominiams ar geniniams vaisiaus defektams nustatyti.
- Amniocentezė - vaisiaus vandenų tyrimas, atliekamas nuo 16 nėštumo savaitės. Jo metu paimama apie 20 ml vaisiaus vandenų ir jie pateikiami chromosomų analizei. Dažniausiai atliekant amniocentezę siekiama išsiaiškinti vaisiaus chromosomines ligas.
- Kordocentezė - vaisiaus virkštelės kraujo tyrimas. Šis tyrimas atliekamas tada, jei prieš tai atlikti tyrimai neparodė pakankamai informacijos. Tyrimas gali būti atliekamas tik nuo 20 nėštumo savaitės.
Rekomenduojamas amžius pastoti
Anot mediko, biologiškai palankiausias laikas moteriai pastoti ir gimdyti yra apie 18-uosius metus, ir šis optimaliausias vaisingumui laikotarpis trunka iki 20-ojo dešimtmečio pirmosios pusės. Nuo maždaug 25 metų moters vaisingumas pradeda palaipsniui mažėti, o pasiekus 35 metus, moters galimybės pastoti ir pagimdyti sumažėja dvigubai, lyginant su 25 metų amžiumi. Jis pabrėžė, kad vaisingumo mažėjimas yra susijęs ir su ilgesnį laiką kartu gyvenančios poros retesniais lytiniais santykiais bei kontracepcijos naudojimu.
Tačiau tai - apibendrinta statistika. Individualiais atvejais dėl buvusių kiaušidžių operacijų, chemoterapijos ar radioterapijos dėl onkologinių susirgimų, endometriozės, rūkymo, dubens organų infekcinių ligų ar genetinių priežasčių, vaisingumas gali labai sumažėti ir nesulaukus nė 30 metų.
| Amžius | Tikimybė pastoti per vieną mėnesį |
|---|---|
| 30 metų | Apie 20% |
| 40 metų | Mažiau nei 5% |
„Tikimybė pastoti per vieną mėnesį sveikai 30-ies metų moteriai siekia apie 20 procentų. Tai reiškia, kad iš 100 vaisingų trisdešimtmečių moterų, planuojančių nėštumą, 1 mėnesinių ciklo laikotarpiu pastoti pavyks 20 moterų, o likusios 80 bandys toliau. Sulaukus 40 metų amžiaus, moterų šansai pastoti per vieną mėnesį sumažėja iki mažiau nei 5 procentų, o tai reiškia, kad tik mažiau nei 5-ioms moterims iš 100 pavyksta pastoti per vieną mėnesinių ciklą“, - teigė medikas.
Kada kreiptis į vaisingumo klinikas
Amžius yra pagrindinis veiksnys, lemiantis nevaisingumą. Anot specialisto, senstant mažėja funkcinis kiaušidžių rezervas, dėl kiaušidžių senėjimo blogėja kiaušialąsčių kokybė ir dažniau pasitaiko chromosomų anomalijų atvejų, o tai susiję su dažnesniais nesivystančio nėštumo ar savaiminio persileidimo atvejais.
Tyrimai parodė, kad vyresnių nei 40 metų amžiaus moterų, kurių nevaisingumas buvo gydomas atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūras su 21-30 metų moterų donorinėmis kiaušialąstėmis, nėštumų dažnis buvo analogiškas kaip ir jaunesnio amžiaus moterų.
| Amžius | Sėkmingų IVF procedūrų dalis |
|---|---|
| Jaunesnės nei 35 metai | 41,5% |
| 35-37 metai | 31,9% |
| 38-40 metai | 22,1% |
| 41-42 metai | 12,4% |
| 43-44 metai | 5% |
| Vyresnės nei 44 metai | 1% |
Kadangi dėl amžiaus mažėja vaisingumas ir didėja sutrikimų, trukdančių pastoti ir išnešioti nėštumą tikimybė, vyresnėms nei 35 moterims jis rekomenduoja kreiptis į vaisingumo specialistus kryptingam ištyrimui ir gydymui, nepavykus pastoti per 6 mėnesius. Moterims, vyresnėms nei 40 metų ir planuojančioms pastoti, siūloma kreiptis ištyrimui į vaisingumo specialistus iškart.
Tyrimai dėl genetinių ligų
„Tokių chromosomų anomalijų, kaip Dauno sindromo dažnis nėštumo metu yra 1 iš 1064 25 metų moteriai, 30 metų amžiuje padidėja iki 1 iš 686, o nuo 35 metų amžiaus siekia 1 iš 240. Nuo 40 metų amžiaus Dauno sindromo atvejų skaičius didėja iki 1 iš 53, o nuo 45 metų - iki 1 iš 19“, - pasakojo medikas.
Pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą Lietuvoje prenatalinė vaisiaus chromosomų anomalijų patikra atliekama tik esant padidintos rizikos veiksniams ir ji apmokama iš privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo lėšų.
Parodymai prenatalinei vaisiaus chromosomų anomalijų patikrai atlikti:
- moteris yra 35 ir daugiau metų gimdymo metu;
- biologiniam vaisiaus tėvui yra 42 ir daugiau metų apvaisinimo metu;
- ankstesnių nėštumų metu nustatyta vaisiaus chromosomų skaičiaus ar struktūros pokyčių;
- moteris yra pagimdžiusi vaiką, sergantį chromosomine ar genų liga arba turi formavimosi ydų;
- bent vienas nėštumas moteriai buvo nutrauktas dėl vaisiaus formavimosi ydų;
- buvo du ir daugiau savaiminių persileidimų ar nesivystančio nėštumo atvejų;
- moteris arba biologinis vaisiaus tėvas serga paveldima liga ar turi įgimtą vystymosi patologiją, ar yra paveldimos ligos nešiotojai;
- moteris arba biologinio vaisiaus tėvo pirmosios eilės giminaičiai (tėvai, broliai, seserys, vaikai) serga paveldima liga arba turi įgimtą vystymosi patologiją;
- moteris ar biologiniam vaisiaus tėvui nustatyti subalansuoti chromosomų persitvarkymai arba mozaikinis kariotipas;
- moteris, kuriai ultragarsinio tyrimo metu nustatyta vaisiaus ir (ar) nėštumo patologija arba chromosomų patologijos ultragarsinių žymenų;
- moters kraujo serume nustatyta biocheminių chromosomų ligų ar nervinio vamzdelio patologijos žymenų;
- moteris nėštumo metu persirgo arba serga infekcine liga (raudonuke, toksoplazmoze, citomegalo virusine infekcine ar kita liga) ar buvo paveikta žalingų cheminių ar fizinių veiksnių (radiacijos, chemoterapijos, aukštos temperatūros);
- moteris, kuri pastojo po pagalbinio apvaisinimo in vitro procedūros;
- biologiniai vaisiaus tėvai yra iki 3-ios eilės giminaičiai: pusbroliai, pusseserės, proseneliai, senelių broliai ir seserys.
„Šiuo metu dažniausiai rekomenduojamas ir atliekamas taip vadinamas kombinuotasis testas pirmąjį nėštumo trečdalį (dvigubas kraujo testas ir 11-14 nėštumo savaitėmis ultragarsinio tyrimo metu nustatomi tam tikri žymenys). Kombinuotas testas riziką įvertina su maždaug 90-93 proc. patikimumu. Laisvos vaisiaus DNR nustatymas motinos kraujyje yra tiksliausias ir specifiškiausiais patikros metodas, tačiau kol kas plačiai neatliekamas dėl didelės tyrimo kainos“, - pasakojo medikas.
Vis dėl to specifiniai kraujo tyrimai ir tyrimas ultragarsu dėl galimų chromosomų anomalijų nėra privalomi, tėvai turi pasirinkimą nėštumo priežiūros eigoje šių tyrimų ir neatlikti.
Jeigu planuojamas tyrimas ultragarsu, tėvai turi teisę paprašyti šį tyrimą atliksiančio mediko netikrinti genetinių apsigimimų žymenų arba bent jau apie juos nieko nesakyti.
„Kita vertus, specialistų nuomone, chromosomų anomalijų tyrimus verta būtų atlikti ir būsimiesiems tėvams, kurių moraliniai ar religiniai įsitikinimai neleistų nutraukti nėštumo. Diagnozavus tikėtiną vaisiaus patologiją, pora galėtų iš anksto pasiruošti naujagimio gimimui: kuo daugiau sužinoti apie tikėtiną genetinį sutrikimą, apgalvoti medicininę pagalbą, taip pat paruošti kitus šeimos narius. Iš anksto gauta informacija galbūt padėtų išvengti netikėto streso, gimus sveikatos sutrikimų turinčiam naujagimiui“, - sakė ginekologas.
Persileidimų rizika
Dėl vyresnio moters amžiaus didėja ir savaiminių persileidimų bei nesivystančių nėštumų rizika. Tyrimais nustatyta, kad 20-24 metų amžiaus moterims persileidimų dažnis siekia 8,9 proc., tuo tarpu moterims virš 45 metų amžiaus - net 74,7 proc. Tai susiję su blogėjančia moterų kiaušialąsčių kokybe. Taip pat pastebėta, kad vyresnio amžiaus moterims yra didesnė nėštumo ir gimdymo ir pogimdyminių komplikacijų rizika.
Moterims, norinčioms susilaukti sveikų vaikų, rekomenduojama planuoti pastoti kuo jaunesnėms - idealiausia iki 30 metų amžiaus, vengti visko, kas sutrikdo kūno ir sielos harmoniją, ypač „kovok ir bėk“ gyvenimo stiliaus, nevengti kreiptis patarimų į specialistus.“
Ginekologinės apžiūros svarba
Ginekologija yra medicinos sritis, skirta moters reprodukcinės sistemos sveikatos priežiūrai. Ji apima įvairių moterų sveikatos problemų diagnozavimą, tyrimų atlikimą ir gydymą, pradedant nuo menstruacinio ciklo sutrikimų, nėštumo diagnozavimo, jo sklandaus sekimo bei gimdymo, baigiant menopauze ir įvairiomis ginekologinėmis ligomis. Kreiptis į gydytoją ginekologą - akušerį yra būtina dėl kelių svarbių priežasčių.
Pirma, reguliarios ginekologinės apžiūros padeda anksti nustatyti ir užkirsti kelią galimoms sveikatos problemoms, tokioms kaip moters lytinių organų onkologinės ligos, gimdos kaklelio vėžys, kiaušidžių cistos ar lytiškai plintančios infekcijos. Antra, ginekologas gali teikti svarbias konsultacijas dėl vaisingumo, nėštumo planavimo, kontracepcijos ir menopauzės.
Ginekologas - akušeris gali rekomenduoti įvairius tyrimus, kurie padeda įvertinti moters sveikatos būklę ir užkirsti kelią rimtesniems susirgimams. Šie tyrimai yra esminiai moters sveikatai palaikyti ir užkirsti kelią rimtesnėms ligoms, nes ankstyva diagnostika dažnai yra raktas į sėkmingą gydymą. Paprastai pirmasis vizitas pas ginekologą-akušerį rekomenduojamas mergaitėms tarp 13 ir 15 metų amžiaus arba prasidėjus menstruacijoms.
Moterims rekomenduojama reguliariai lankytis pas gyd. akušerį-ginekologą, net jei nėra jokių simptomų ar skundų. Jei pastebite nereguliarias, pernelyg skausmingas ar gausias menstruacijas, būtina kreiptis į gydytoją akušerį-ginekologą. Bet koks skausmas dubens srityje, pilvo apačioje, lytinių santykių metu ar menstruacijų metu yra signalas, kad reikia kreiptis į gyd. akušerį-ginekologą. Planuojant nėštumą ar sužinojus apie nėštumą, būtina kreiptis į akušerį-ginekologą.
Gimdos kaklelio vėžys
Gimdos kaklelio vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą moterų piktybinis susirgimas. Nors profilaktinės patikros ir skiepų programos yra plačiai paplitusios, tačiau gimdos kaklelio vėžys pasaulyje ir Lietuvoje vis dar išlieka viena dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių. Beveik visi gimdos kaklelio vėžio atvejai (99 proc.) yra susiję su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, kuri dažniausiai plinta lytinių santykių metu, liečiantis oda į odą ir gali būti motinos perduodama naujagimiui.
Moterims, kurioms reguliariai atliekamas gimdos kaklelio tyrimas, gimdos kaklelio vėžio rizika sumažėja 90 proc. Su didžiausia gimdos kaklelio vėžio rizika susiduria moterys, kurioms trūksta sveikatos priežiūros paslaugų.
Lietuvoje gimdos kaklelio prevencinė programa vykdoma jau nuo 2004 m., ja remiantis skatinama kas 3 metus atlikti gimdos kaklelio tyrimą (PAP testą) moterims nuo 25 iki 59 metų. PAP testas padeda nustatyti ląstelių pokyčius gimdos kaklelyje. Ankstyvas gimdos kaklelio vėžio nustatymas naudojant PAP tepinėlį suteikia didesnę tikimybę pasveikti, jei atlikus tyrimą randami onkologiniai pakitimai. PAP tepinėlio tyrimu taip pat galima aptikti gimdos kaklelio ląstelių pokyčius, kurie rodo, kad ateityje gali išsivystyti vėžys.
PAP testas gali būti derinamas su ŽPV tyrimu, o kai kuriais atvejais vietoj PAP tepinėlio gali būti atliekamas ŽPV tyrimas. Rekomenduojama ŽPV testą atlikti, jei PAP testas parodė pakitusias ląsteles. Šio testo metu nustatoma, ar moters organizmas yra infekuotas ŽPV. Žinojimas, ar turite ŽPV, dėl kurio kyla didelė gimdos kaklelio vėžio rizika, reiškia, kad Jūs, kartu su savo gydytoju, galite nuspręsti, kokių tolesnių sveikatos priežiūros veiksmų imtis.
Vėlyvas nėštumas
Nors dalis medikų griežtai pasisako jau prieš gimdymą po 35-erių, Vilniaus gimdymo namų vadovė prof. dr. Kornelija Mačiulienė tikina, kad šiuolaikinės medicinos technologijos leidžia pagimdyti bet kokiame amžiuje. Visgi svarbiausias kriterijus yra moters sveikatos būklė.
K. Mačiulienė atkreipė dėmesį, kad kasmet stebima tendencija, jog vidutinis gimdyvių amžiaus didėja. Dažnesnės komplikacijos taip pat paprastai vėlesnis nėštumas nerekomenduojamas dėl dažnesnių chromosominių anomalijų, išaugančios gestacinio diabeto, aukšto kraujospūdžio rizikos. Pašnekovė akcentavo, kad nėštumas - didžiulis krūvis moteriai. Vaisius daug kalcio ir kitų medžiagų paima iš motinos, todėl nenuostabu, kad po gimdymo moterys skundžiasi tiek silpnesniais plaukais, tiek kaulais.
Medikai primena, jog pastojus yra būtina antenatalinė vaisiaus patikra (arba - antenatalinis vaisiaus ištyrimas) pirmame ir antrame nėštumo trečdaliuose. Taip pat kiekvienai vyresnei nei 35-erių nėščiajai nemokamai atliekama chromosomų anomalijų patikra.
žymės:
Panašus:
- Sužinokite, kada cesario pjūvis yra būtinas: pagrindinės indikacijos ir svarbiausia informacija
- Geriausios Kūdikių Primaitinimo Rekomendacijos: Sveikas Startas Jūsų Mažyliui!
- Cezario pjūvio operacija: svarbiausia informacija, kurią privalote žinoti!
- Kaip Greitai Rasti Darbą Darželio Auklėtoju Lietuvoje – Patarimai ir Veiksmingi Būdai
- Kaip Sužinoti, Ar Laukiatės Dvynukų? Neįtikėtini Požymiai Ir Tikimybės