Turbūt nerastume Lietuvoje žmogaus, kuris nebūtų kine matęs ar bent girdėjęs žymios teatro ir kino aktorės Reginos Arbačiauskaitės pavardės. Aktorė populiarumo viršūnę pasiekė labai jauna.
Vos dvidešimt penkerių metų aktorės pavardė ir nuotrauka net du metus iš eilės puikavosi žurnalo „Jaunimo gretos“ populiariausių žmonių dešimtuko viršuje greta tokių garsių asmenybių, kaip Justinas Marcinkevičius, Jonas Avyžius, Stasys Povilaitis, Juozas Baltušis ir kt.
Labiausiai aktorę išgarsino ne teatras, o kinas. Daugelis žiūrovų ją įsiminė iš televizijos spektakliuose sukurtų vaidmenų: Barboros Radvilaitės, Marcės TV filme „Petras Kurmelis“, Kaminskienės iš „Riešutų duonos“, Mildos iš kino juostos „Sodybų tuštėjimo metas“ ir ,žinoma, Janinos legendiniame televizijos seriale „Giminės“.
Lapkričio 5 dieną aktorė minėjo 70 metų jubiliejų. Regina Arbačiauskaitė kukliai, be didelių iškilmių ir fanfarų teatre pasitiko savo brandų jubiliejų ir šiuo metu gyvena, kaip pati sako, labai ramų ir gana uždarą šeiminį gyvenimą uostamiestyje.
Prisipažįsta, kad viskas, ką ji padarė kine ar teatre yra labai nutolę ir padėta kažkur toli. Todėl nesinori nei prisiminti, nei juolab analizuoti savo vaidmenų. Dabar aktorei atrodo, kad tuomet buvo visai kitu žmogumi.
Ankstyvieji metai ir studijos
Aktorė gimė Šiauliuose, keletą metų gyveno Pakruojyje, o vidurinę baigė Senojoje Akmenėje. Vaikystėje nesijautė apsupta šilumos ir meilės, nes tėvas šeimą paliko, kai jai tebuvo metukai. Mama, dantų technikė, kitos šeimos nesukūrė, daug dirbo, todėl teko dažnai kraustytis iš vienos vietos į kitą. Gyvenimas nuo mažų dienų mokė suklusti ir eiti į save.
Nuo šeštos klasės iki vidurinės baigimo Akmenėje praleisti metai buvo vieni gražiausių Reginos gyvenime. Kadangi neturėjo nei brolio nei sesers, mokykloje bendravimo trūkumą siekė kompensuoti aktyvia menine veikla. Stengėsi visur suspėti, visur pabūti.
Didelį įspaudą paliko lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Adolfina Montvydaitė, kuri bene pirmoji įžvelgė Reginos talentą, ugdė kaip skaitovę, padėjo suvokti ir pasirinkti meniškai brandžius kūrinius. Iki dabar aktorei viena gražiausių yra Lapės ir Mažojo princo ištrauka iš alegorinės A.Sent Egziuperi pasakos „Mažasis princas“.
Iki šiol aktorę jaudina šio dialogo pagrindinė mintis - „prisijaukinti ir būti atsakingam“. Aktorius taip pat turi prisijaukinti dramaturginę medžiagą, temą, kuriamus personažus ar scenos partnerius. Pašnekovė ne kartą pokalbio metu prisipažino, kad nėra labai komunikabili, daugiau intravertė nei ekstravertė, todėl žmonių „prisijaukinimo“ etapas gyvenime jai labai svarbus.
Su šia ištrauka respublikiniame skaitovų konkurse Regina laimėjo ir parvežė mokyklai III vietos diplomą. Vokiečių kalbos mokytoja Aleksandra Černienė vadovavo dramos būreliui. Jos statytame mokykliniame spektaklyje „Žmogus po tiltu“ Regina Arbačiauskaitė atliko pirmą savo vaidmenį.
Šiauliuose Regina lankė baleto mokyklą, šoko poroje su dabar garsiu baleto artistu primarijumi Voldemaru Chlebinsku. Tačiau atvykusi iš Šiaulių į provincijos mokyklą Akmenėje, norėdama išsiskirti ir/ar pasipuikuoti prieš draugus, karnavalo metu pasipuošė drugelio kostiumu ir skraidyte skraidė po aktų salę.
Kodėl vidurinėje planuotą istorikės ar filologės karjerą išmainė į aktorės profesiją Regina šiandien nebegali tiksliai įvardinti. Greičiausiai suviliojo žinutė kokiame laikraštyje, kad Vilniuje renkamas aktorių kursas.
Į tuometinę Valstybinę konservatoriją Regina Arbačiauskaitė stojo gyvenime mačiusi vos kelis spektaklius. Tačiau stojamiesiems egzaminams labai stropiai ruošėsi, perskaitė daug privalomos teatro literatūros. Ypač abiturientę sužavėjo K. Stanislavskio „Etika“.
Kursą rinko tuometinio Akademinio dramos teatro vyriausiasis režisierius Henrikas Vancevičius. Kursas buvo stiprus ir draugiškas. Kartu su Regina Arbačiauskaite studijavo Vytautas Rumšas, Sigitas Račkys, Vytautas Grigolis, Vytautas Kernagis ir kt.. Jų kursas buvo ruošiamas tikslingai, siekiant atjauninti tuometinį Akademinį dramos teatrą. Ir iš tiesų, didžioji dalis net dvylika žmonių po studijų baigimo nuėjo ten dirbti.
Vaidmenys teatre
- 1972 m. Luiza. „Klasta ir meilė“, rež.
- 1973 m. Peginė. „Narsuolis iš Vakarų pakrantės“, rež.
- 1977 m. Misis Ford. „Vindzoro šmaikštuolės“, rež.
- 1978 m. Antigonė. „Antigonė“, rež.
- 1978 m. Gendrė. „Mažvydas“, rež.
- 1988 m. Meri Tairon. „Ilgos dienos kelionė į naktį“, rež.
- 1991 m. Chaja. „Getas“, rež.
- 1992 m. Baronienė Simian. „Markizė de Sad“, rež.
- 1994 m. Misis Vineibl. „Kartą praėjusią vasarą“, rež.
- 1997 m. „B“. E. Olbis „Tos aukštosios moterys“, rež.
- 1998 m. Šviesa ir Naktis. M. Maeterlinck „Žydroji paukštė“, rež.
- 1999 m. Pamišėlė. T. Wilder „Naktinio traukinio vagonas „Hajavata“, rež.
- 2001 m. Lizu. B. Brecht „Ponas Puntila ir jo tarnas Matis“, rež.
- 2002 m. Muškatnė. F. Molnár „Lilijomas“, rež.
- 2002 m. Marta Bardl. Ch. Dickens „Pikviko klubo užrašai“, rež.
- 2003 m. Močiutė. O. Preussler „Plėšikas Hocenplocas ištrūksta į laisvę“, rež.
- 2004 m. Gervydienė. I. Šeinius „Kuprelis“, rež.
- 2006 m. Ponia Didro. E. E. Schmitt „Paleistuvis“, rež.
- 2007 m. Agota; Rūta; Duktė. K. Saja „Žemaičių stiprybė“, rež.
- 2008 m. Agnė. M. Carr „Mėja“, rež.
- 2009 m. Jekaterina. P. Gladilinas „Iš miglos išniro angelas“, rež.
- 2010 m. Ponia Pomerė. E. E. Schmitt „Jausmų tektonika“, rež.
- 2011 m. Durininkė. A. Strindberg „Šmėklų sonata“, rež.
- 2015 m. Gina. H. Ibsen „Laukinė antis“, rež.
- 2018 m. Pelėda. „Pūkuotuko pasaulis“ pagal A. A. Milne, rež.
- 2020 m. Antonovna. M. Gorkij „Saulės vaikai“, rež.
- 2021 m. Močiutė; Rožių krūmas (balsas). „Sniego karalienė“ pagal H. Ch. Andersen pasaką, rež.
Vaidmenys kine
- 1973 m. Angelas, Velnias, Smuklės merga. „Velnio nuotaka“, rež.
- 1974 m. Regina. „Perskeltas dangus“, rež.
- 1975 m. Zita. „Nerami rudens diena“, rež. A. Kundelis
- 1975 m. Liusilė. „Smokas ir Mažylis“, rež. R. Vabalas
- 1976 m. Milda. „Sodybų tuštėjimo metas“, rež. A. Grikevičius
- 1977 m. Kaminskienė. „Riešutų duona“, rež. A. Žebriūnas
- 1979 m. Giedrė. „Mažos mūsų nuodėmės“, rež. H. Šablevičius
- 1979 m. Lisbeta. „Stiklinė arbatos su citrina“, rež.
- 1980 m. Nikė. „Endhauzo paslaptis“, rež. B. Bratkauskas, LTV
- 1980 m. Ona. „Gieda gaideliai“, rež.
- 1982 m. Barbora. „Barbora Radvilaitė“, rež.
- 1986 m. Marcė. „Petras Kurmelis“, rež.
- 1987 m. Viktorija. „Kukučių sakmės“, rež.
- 1988 m. Kairienė (įgarsinimas). „Gyvenimas po klevu“, rež.
- 1990 m. Dabulskienė. „Marius“, rež. J. Pakulis dalyvaujant M. Giedriui
- 1990 m. Veronika Gužienė. „Miškais ateina ruduo“, rež. R. Vabalas
- 1992 m. Genutė. „Žemės keleiviai“, rež. G. Lukšas
- 1997 m. Janina. „Giminės“, rež. S.
- 2005 m. Frau Belenke. „Dievų miškas“, rež. A. S. Macaitis
- 2008 m. Antonija. „Laisvoji pora“, rež.
- 2012 m. Morta. „Karalienė Morta“, rež. A.
- 2020 m. Direktoriaus pavaduotoja Stefanija. „Sistema“, rež. A.
Gyvenimas Klaipėdoje
Daugelį nustebino, kai Reginos Arbačiauskaitės šeima daugiau nei prieš dvidešimt penkerius metus pasiryžo kardinaliems pokyčiams ir, po daugelio metų praleistų Vilniuje, persikėlė gyventi į Klaipėdą. Išvyko paskui savo vyrą, nes puikiai suvokė, jog viskas ką darė Akademiniame dramos teatre jau buvo išsemta, atsibodo nieko neveikti, o ir pat teatras merdėjo, tad neturėjo ką prarasti.
Tuometinis Klaipėdos dramos teatro direktorius Romas Pletkauskas pakvietė ir laukė aktorės išskėstomis rankomis, tačiau vyriausiasis režisierius Povilas Gaidys iš pradžių į atvykėlę iš sostinės žiūrėjo atsargiai. Prireikė laiko, kol Regina įsiliejo į uostamiesčio teatro kolektyvą. Aktorė svarsto, kad greičiausiai „koją pakišo“ jos žinomumas.
Klaipėdos dramos teatro žmonės daug metų gyveno tampriai vienas su kitu susiję, tarsi viena darni šeima, o ir pačią trupę sudarė daugiausiai režisieriaus Gaidžio parengti mokiniai. Tuomet režisierius teisinosi, jog nėra vaidmens verto Arbačiauskaitės talento. Tik gerokai vėliau Regina susitaikė su esama situacija.
Kūrybos bruožai ir įvertinimas
Į klausimą ar turi kokią ypatingą vaidmens kūrimo paslaptį aktorė atsakė, kad kuria vaidmenį pasitikėdama savo intuicija. Pirmoji Reginos vaidybos meno dėstytoja Algė Savickaitė viename straipsnyje pavadino savo buvusią studentę „intuicijos ir įkvėpimo aktore“.
O aktorė visada prisimena savo dėstytojos žodžius: „Gali nesuvaidinti labai gerai, bet suvaidinti teisingai - privalai“. Dažniausiai nuojauta aktorei pakužda, kokia turėtų būti vaidmens jausminė partitūra. Tada skaito daug literatūros apie autorių, epochą, kūrinį ir pan.
Aktorei svarbiausia, kad vaidmuo „užkabintų“. Pjesėje ieško bent vienos vietelės, nuo kurios galėtų judėti toliau kuriamo vaidmens link. Jeigu neranda, kas paliečia vidų, toliau žengti sunku, visas kūnas lieka sukaustytas.
„Reikia pastangų save įtikinti, bandant kurti per jėgą. Teatras - akimirkos menas, todėl kiekvieną kartą išėjus į sceną tarsi vis naują žmogų tame pačiame vaidmenyje atrandi. Kita diena, kitos tavo emocijos, kiti gyvenimo niuansai. Jeigu tavo kita energija, tai ir vaidmens kita energija. Dažnai daug imi ir daug gauni iš partnerio“.
Prisipažįsta, kad nėra ilgų distancijų / maratono bėgikė, gal greičiau trumpų. Todėl kino meno kalba, išgarsinusi aktorę, yra labai artima ir suprantama. Kine režisieriai paprastai vieną dieną koncentruojasi ir šlifuoja vieną nedidelį epizodą. Aktorei patinka įsijausti į tokį nedidelį gabaliuką ir jį maksimaliai atskleisti.
Išlikusiose negausiose teatro kritikų recenzijose aktorės vaidyba apibūdinama dažniausiai teigiamais epitetais. Apie vieną pirmųjų vaidmenų tik pradėjus dirbti Akademiniame dramos teatre M. Sluckio pjesėje „Ar tavo šuo nepasiutęs?“ (rež. I. Bučienė) teatrologė Audronė Girdzijauskaitė rašė: „Bene labiausiai spektaklyje pavyko Bružio dukters Jolantos (akt. R. Arbačiauskaitė) paveikslas. „<...> Aktorė vaidinanti Jolantą nuo vaikiško betarpiškumo laipsniškai veda savo heroję prie dramatiškų išgyvenimų“ (Teatras, 1973).
Apie vaidmenį V. Šekspyro komedijoje „Vinzdoro šmaikštuolės“(rež. H. Vancevičius) rašoma: „<...> šauniosios suokalbininkės misis Pedž (akt. I. Leonavičiūtė ) ir misis Ford (akt. R. Arbačiauskaitė) <...> sugebėjo atskleisti gyvų „šmaikštuolių“ protą, pašėlusį linksmumą ir tikrai renesansišką temperamentą“ (A. Marcinkevičius. Atgiję klasikos puslapiai // Švyturys 1978-13, p. 27).
Recenzentui antrina Saulius Macaitis teigdamas, kad aktorių duetas „ne tik prikausto žiūrovų dėmesį, bet ir sukelia simpatijas savo gaivališkumu, vidiniu atsipalaidavimu, būdingu renesanso laikų moterims.
Aktorė prisipažino, kad iš televizijoje sukurtų vaidmenų vienas brangiausių yra Marcė pagal Žemaitės apysaką sukurtame TV spektaklyje „Petras Kurmelis“. Kai šio spektaklio režisierius ir kurso draugas Juozas Sabolius pasiūlė šį vaidmenį Reginai, ji labai nustebo: „Kodėl, aš?“.
Tačiau po premjeros kai kas kalbėjo, kad šis spektaklis ne apie Petrą Kurmelį, bet apie Marcę. Regina Arbačiauskaitė pokalbio metu prisiminė, kad sutiko su kurso draugo pasiūlymu, nes vaidmuo užkabino. Norėjosi Marcę atskleisti netradiciškai.
Turbūt tuo metu susidėjo ir daugiau aplinkybių, o gal ir realiame gyvenime buvo kažkoks panašus periodas. Užvaldė jausmas, kad reikia į šį vaidmenį pažiūrėti kitu kampu, ieškoti ne tik tamsių, bet ir šviesių personažo spalvų bei priežasčių, kodėl Marcė tokia. Jaudino nesusiklostęs moters likimas, galbūt kilęs iš to, kad pati neturėjo darnios šeimos pavyzdžio.
Prisimena ir ilgametę kūrybinę partnerystę su šviesios atminties aktoriumi Antanu Šurna. Teko vaidinti kino juostose „Riešutų duona“, „Mažos mūsų nuodėmės“, A. Strindbergo „Tėvas“, „Giminėse“.
Aktorei svarbiausia, kad vaidmuo „užkabintų“. Pjesėje ieško bent vienos vietelės, nuo kurios galėtų judėti toliau kuriamo vaidmens link.
Teatre Arbačiauskaitė dirbo su daugeliu režisierių: H. Vancevičiumi, I. Bučiene, J. Vaitkumi, P. Gaidžiu, G. Padegimu, G. Varnu, A. Vizgirda ir kt.
Šiltai prisiminė kūrybinį bendradarbiavimą su režisieriumi Rimu Tuminu, kai jis tik pradėjo dirbti Akademiniame dramos teatre. Jaunas režisierius įnešė į repeticijas tikros bendrystės, žmogaus dvasios ieškojimų, ansambliškumo atmosferą.
Regina Arbačiauskaitė-Flick (g. 1951 m. lapkričio 5 d.) - žymi Lietuvos teatro ir kino aktorė. Baigė Akmenės vidurinę mokyklą. 1973 m. baigė Lietuvos konservatoriją. 1973-1996 m. Lietuvos akademinio dramos teatro, nuo 1996 m. Klaipėdos dramos teatro aktorė.
Panašus:
- Regina Jokubauskaitė: Įkvepianti Biografija ir Neįtikėtinas Gyvenimo Kelias
- Regina Stupurienė: Nežinomi Faktai apie Jos Gyvenimą ir Kūrybą, Kuriuos Privalote Žinoti!
- Regina Jokubauskaitė – Neįtikėtina Biografija, Karjera ir Gyvenimo Kelias Atskleistas!
- Neįtikėtinai Lengvos Megztos Vaikiškos Megztinės Schemos ir Išsamūs Aprašymai
- Naujagimio bambos priežiūra: būtini patarimai kiekvienam tėvui!