Gegužės 6-ąją gražų jubiliejų sutikusi Redita Dominaitytė vis dar gyvena spalvingos šventės įspūdžiais. „Dviejų dienų reikėjo tam, kad bent sugrįščiau į realybę, bet ir taip nepavyko to padaryti iki galo“, - kalbėdama su Žmonės.lt nusijuokia ji.
Ir nieko keisto - 50-mečio proga R.Dominaitytė susiorganizavo šventę, į kurią plūdo gausus būrys bičiulių. Redita juokiasi net pati nežinanti, kiek jos šventėje svečių buvo!
„Skaičiai ir statistika nėra mano stiprioji pusė. Tikrai nežinau, kiek tiksliai žmonių buvo, nes buvo didelė rotacija. Turėjau užmojį pasidaryti tokią šventę, kokios nesu turėjusi, tai užsimojau į gimtadienį kviesti visus, o, kadangi aš šiuo metu studijuoju, mano bičiulių ratas gerokai prasiplėtė. Galiausiai supratau, kad visų sukviesti nepavyks - viso pasaulio į vieną vietą nesutalpinsi“, - apie prabėgusį gimtadienį pasakoja pašnekovė.
Gimtadienis su "Oskaro" Apdovanojimais
Nors, kaip iš pradžių norėta, visų pažįstamų ir bičiulių į gimtadienį sukviesti nepavyko, R.Dominaitytė vis vien surengė įsimintiną šventę. Redita suorganizavo teminį gimtadienį - į šventę atvykstančius svečius pasitiko „Oskarų“ apdovanojimų ceremonija.
„Mano vakaras vadinosi „Mano gyvenimo „Oskaras“. Kodėl aš sugalvojau tokią temą? Ogi todėl, kad šiemet pirmąkart nuo pradžių iki galo pasižiūrėjau „Oskarus“ ir jie mane pirmąkart taip gyvenime palietė. Šiemet ten viskas vyko taip nuoširdžiai, apdovanojimų sulaukė tie, kurie mažiausiai tikėjosi. Štai 69 metų aktorė gavo savo pirmąjį gyvenime „Oskarą“! Žiūrėjau ir pagalvojau, kad jau atėjus mano amžiui jokio „Oskaro“ turbūt taip ir nesulauksi. Tačiau tai nėra priežastis jo nesiekti. Būtent apie tai ir kalbėjo tie netikėtai svarbaus apdovanojimo sulaukę žmonės. Tai ir kilo mintis surengti savo „Oskarus“, - apie originalią gimtadienio idėją pasakoja aktorė.
R.Dominaitytė džiaugiasi, kad jos gimtadieniniams „Oskarams“ kruopščiai ruošėsi ne tik ji, bet ir svečiai, kurie į šventę atvyko originaliai pasipuošę. „Gimtadienio aprangos kodas buvo „Mano mylimiausias kino herojus“. Žmonės taip puikiai pasiruošė, taip pasipuošė! Buvo labai gera visus matyti“, - šypsosi ji.
Tiesa, čia R.Dominaitytė netikėtai atskleidžia, kad susirinkusieji gimtadienyje ne tik puikiai leido laiką, bet ir... sulaukė savo asmeninių „Oskaro“ apdovanojimų! „Jei jau pasidariau „Oskarų“ įteikimo ceremoniją, tai ir įsiteikiau sau apdovanojimą. Ir susirinkusieji gavo „Oskarus“. Nešėsi juos namo. Buvo labai jausminga, gražu“, - su šypsena pasakoja R.Dominaitytė.
Paklausta, už ką sau nusprendė įteikti „Oskarą“, Redita nusijuokia: „Už tai, kad jo norėjau. Už gyvenimo siekius. Už tvirtybę. Už užsispyrimą. Už idėjų realizavimą. Už drąsą.“
O užsispyrimo ir idėjų, kurias norisi realizuoti, R.Dominaitytės gyvenime tikrai netrūksta. Jubiliejų sutikusi aktorė šypteli - gyvenimas eina tik geryn! Viskas tik progresuoja. Man gyvenime atsirado didelis judesys, daug projektų, tai dabartinis ritmas yra labai didelis. Tik spėk viską daryti“, - sako pašnekovė ir priduria, kad sau palinkėtų būtent neblėstančios energijos.
Šeima ir Kūrybinis Kelias
Nors R. Dominaitytės vaikai jau pilnamečiai, aktorė puikiai prisimena jų vaikystę. „Vaikai įkvėpė mūsų šeimyninį verslą. Su jų gimimu ėmėme fotografuoti besilaukiančias mamas ir kūdikius. Todėl viskas visada būdavo labai susipynę - ir verslas, ir šeima, vaikai, namai. Mūsų studija buvo ir mūsų namai“, - prisiminė R. Dominaitytė.
Kadangi tokia fotografija tuo metu Lietuvoje dar buvo naujiena, aktorės vaikams tekdavo pabūti ir modeliais, o atvykus klientams pietų miegelis bet kokiu oru persikeldavo į terasą. Pradėjusi fotografuoti šeima iš Kauno persikėlė į Vilnių.
Žymi moteris prisiminė, kad tuo metu neplanavusi grįžti į aktorinę veiklą, tačiau planai vis tik apsivertė. „Įvyko atsitiktinumas, kad gimus Ugniui labai aktyviai pradėjo reikštis komercinis teatras, ir mane pakvietė į vieną projektą kaip buvusį televizijos veidą. Taip aš vėl atsiradau teatre. Gavau stiprią teatro injekciją ir tada jau viskas, pavažiavo stogelis“, - pasakodama laidoje juokėsi R. Dominaitytė.
Vėliau ji aktyviai pradėjo reikštis jau ne viename komerciniame teatre, tačiau laikui bėgant sako supratusi, kad jai ne viskas patinka, kas ten vyksta. „Taip, pinigai puikūs, smagu, bet tai nebuvo tai, ką aš pati norėjau daryti. Tada atsirado tokių pačių bendraminčių, kaip ir aš, ir prieš 12 m. mes įkūrėme Knygos teatrą“, - apie dar vieną savo veiklą pasakojo laidos viešnia.
Knygos Teatras
Knygos teatras inscenizuoja lietuvių literatūrą. Aktorė prisiminė, kad pradžia nebuvo labai lengva, teko gerokai pasukti galvą, kaip įsitvirtinti rinkoje.
„Kai pradėjau kurti, ėmiau galvoti, kaip tarp tų visų teatro korifėjų - aktorių ir režisierių išlikti ir atrasti savo veidą, nes konkuruoti teatro srityje Lietuvoje yra labai sudėtinga. Na ir prasidėjo… Išsigalvodavau visokių sąmonių nesąmonių. Tarkim, prisapnuoju, kad mano spektaklyje turi būti kvapų - pradedant nuo to, kad patys aktoriai turi kvepėti. Paskui susigalvojau, kad mano spektakliai bus rodomi netradicinėse erdvėse, pavyzdžiui, dvaruose ir kt. vietose“, - dalijosi R. Dominaitytė.
Asmeninis Gyvenimas ir Požiūris į Meilę
R.Dominaitytė neabejoja - tam, kad vyras deklaruotų savo jausmus moteriai, visai nebūtina kasdien dovanoti gėles, nes tuomet šiam romantiškam gestui iškiltų grėsmė tapti dar vienu buities elementu.
„Pasitikėjimas poroje labai svarbus. Jis suteikia laisvę. Ypač menininkams svarbu turėti galimybę atsitraukti, pabūti su savimi ar kitoje erdvėje“, - sako aktorė. Tokią saviraiškos dovaną ji ir Deivis yra vienas kitam įteikę.
„Knygos teatras“, gastrolės, projektai, „Visos mes Ievos“ - R. Dominaitytės darbų laukas labai platus. Naujausias jos kūrinys - moterų stovykla „Dvi naktys iki ryto...“ Babtyno-Žemaitkiemio dvare.
„Tai pirmos pavasario pilnaties pasimatymas su savimi. Tai savaitgalio trukmės atsipalaidavimas magiškame dvare žvakių ir minkštų audinių, geros knygos ir nuoširdžios moteriškos draugijos apsuptyje“, - intriguoja R. Dominaitytė.
Pirmąją tokią stovyklą ji surengė prieš pusmetį. Tuomet geradariai dalį bilietų padovanojo ir į renginį pakvietė moteris, sergančias vėžiu, ir mamas, auginančias vėžiu sergančius vaikus. „Ši jaudinanti iniciatyva persikėlė ir į antrąją stovyklą. Viena iš dalyvių taip pat išsakė mintį kvietimą įsigysianti ne tik sau, bet ir padovanosianti dar vienai moteriai, kuriai to labai reikia“, - pasakoja R. Dominaitytė.
Mintį surengti stovyklą moterims aktorė vadina eksperimentu, kuris pavyko. Ji pašmaikštauja, jog be visų žinių, kurių įgijo, damos labiausiai vertino galimybę nepaisyti dienotvarkės, patirti naujų įspūdžių gaminant gardumynus bei sudalyvauti fotosesijoje.
„Viskas ko prireiks stovykloje - tai lagaminas be planų, grafikų, tikslų ar rūpesčių. Su dvaru atsisveikinsime kaip harmoningesnės, pailsėjusios „aš“ - praturtinusios save naujais skoniais, nuoširdžiais apkabinimais, tikrais pokalbiais, empatiškomis patirtimis ir moteriškos bendrystės bei tikro atsipalaidavimo jausmu“, - pasakoja R. Dominaitytė, pridurdama, jog ją pačią buvimas bendruomenėje turtina.
Ji pastebėjo, kad meilės ir šiltų apsikabinimų trūksta daugeliui žmonių. „Mūsų šeimoje tie „itališki“ bučiniai buvo įprasti. Šią tradiciją perkėliau ir į savo namus - kiek galiu, kiekvieną išmyluoju, išglostau. Plačiąja prasme aš myliu visus žmones. Todėl man taip svarbu bendrauti, sulaukti grįžtamojo ryšio. Juk jausmai iš tiesų turi būti abipusiai. Meilės diena sukuria artumo jausmą. Ar ją švenčiame? Priklauso nuo nuotaikos, nors aš esu linkusi minėti visas progas. Juk jos dovanoja laimę, juoką, o to mums reikia kuo daugiau“, - įsitikinusi aktorė.
Požiūris į Iššūkius ir Ateities Planai
Anot Reditos, kovidas nėra pati smagiausia tema, apie kurią norėtųsi kalbėti. Jau pati aktorių darbo specifika lemia, kad jie yra rizikos zonoje, rašoma „Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
„Natūralu, kad jeigu nori vaidinti, nori dirbti mėgstamą darbą, kontaktuosi su žmonėmis. Tuo labiau kad mūsų darbas - interaktyvus, žiūrovai yra arti mūsų. Kaltinti juos, kad mane užkrėtė kovidu, negaliu ir nenoriu. Ir parduotuvėje galima užsikrėsti. Dabar labai svarbu persiorientuoti, būti lankstiems, išmokti gyventi šiomis aplinkybėmis ir kiek įmanoma dalytis pozityvumu“, - mano Redita.
R.Dominaitytės fotografija puošė 2006 m. gegužės 19 d. „Stiliaus“ viršelį. Tada ji sakė, kad meilę sutiko paskutinę minutę. „Buvau pavargusi nuo vienatvės. Nesitikėjau, kad sutiksiu tokią meilę, sukursiu šeimą. Meilė buvo labai stipri. Nerealus jausmas. Praėjus porai mėnesių po pažinties jau gyvenome kartu - matyt, pribrendo tam laikas. Ir dar motinystė, tokia pakylėta, dvasinga. Tada pražydau kaip moteris“, - aname interviu pasakojo R.Dominaitytė, su fotografu Deiviu Luku susilaukusi dviejų vaikų.
Ji neslėpė, kad iki Deivio buvo ieškojimų, draskymosi metas: „Buvau be vietos, be savo žmogaus. Man tada buvo 29-eri. Senmergė. Nebesitikėjau meilės, tenorėjau sutikti padorų žmogų.“ Tada pora augino du mažus vaikus - dukrą Upę ir sūnų Ugnių Gabrielių. Redita pasakojo, kaip jų laukėsi, kaip sekasi juos auginti. Laukdamasi dukters TV seriale „Grybauskai“ ji vaidino iki septinto nėštumo mėnesio.
Vilniuje Redita su Deiviu buvo įkūrę fotonamus „RedLuk“ ir pasirinkę tuo metu gana naują darbo sferą - fotografavo nėščias moteris ir kūdikius, rengdavo parodas. Fotografuodavo Deivis, o Redita buvo jo stilistė, domėjosi floristika ir džiaugėsi, kad nuosavuose fotonamuose gali save kūrybiškai išreikšti.
„Sunkiausias vaidmuo būti mama. Namai ir šeima man yra kertinis gyvenimo akmuo“, - tada sakė Redita. Tai ji patvirtino ir dabar.
Per 19 bendro gyvenimo metų R.Dominaitytė ir D.Lukas aukso žiedų taip ir nesumainė, tačiau iki šiol yra kartu.
- Redita, vaikai greitai užauga, šeimoje daug kas keičiasi. Ar pasikeitė jūsų ir Deivio jausmai vienas kitam?
- Kai vaikai mažiukai, apima euforija, o paskui prasideda gyvenimas - mokymasis būti, gyventi kartu. Faktas, kad mūsų jausmai pasikeitė ir įgavo kitokią formą. Mes vienas kitam esame ir pavyzdžiai, ir mokytojai. Neturime daug draugų. Tai rodo, kad mums užtenka tos mūsų šeiminės atmosferos. Atvirai kalbant, net neturiu laiko ypatingoms draugystėms, kai moterys kur nors renkasi, kalbasi. Labai daug laiko skiriu teatrui arba kūrybiniam procesui ir šeimai. Tai - du mano gyvenimo prioritetai.
Panašus:
- Hipiai: gėlių vaikai - laisvės ir meilės filosofija
- Bembis ir jo vaikai: jautri istorija apie gamtą ir šeimą
- Inga Jankauskaitė: viskas apie vaikus, šeimą ir karjerą
- Alfa Kartos Vaikų Bruožai: Kaip Iššūkiai Keičia Švietimo Sistemą
- Neįtikėtina! Ispanijos futbolo žvaigždės gimę Kanarų salose – pilnas sąrašas