Šlapimo tyrimas yra greitas ir paprastas, tačiau gali suteikti daug svarbios informacijos apie paciento sveikatą. Šlapimo analizė atskleidžia inkstų ir kitų organų veiklos sutrikimus, parodo uždegimus ir leidžia nustatyti ligas ar sveikatai pavojingus pokyčius organizme. Štai kodėl šis laboratorinis tyrimas yra vienas pirmųjų, kurį gydytojai rekomenduoja atlikti tikrinant sveikatą.
Šlapimo tyrimo svarba
Šlapimo tyrimai yra vieni dažniausiai atliekamų tyrimų, juos gydytojai bent kartą per metus atlikti rekomenduoja net ir savo sveikata nesiskundžiantiems pacientams. Bendras šlapimo tyrimas (BTŠ) yra laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Šio tyrimo atlikimas yra greitas ir neskausmingas, tyrimo kaina nėra didelė, tad bendras šlapimo tyrimas naudojamas pradinei diagnozei ir suteikia gydymui vertingos informacijos.
Tyrimui pacientas turi pats pristatyti mėginį į laboratoriją, o analizė atliekama automatiškai, naudojant tam skirtą šlapimo analizatorių. Pateikiami atsakymai parodo šlapimo rūgštingumą, ketonus, santykinį tankį, leukocitus, bakterijas, baltymus, gliukozę, kraują, bilirubiną, urobilinogeną, nustato spalvą. Bendri šlapimo tyrimai yra skirti pagrindiniams rodikliams įvertinti, todėl jų metu kai kurioms ligoms būdingi specifiniai rodikliai nėra tiriami.
Šis tyrimas yra atliekamas tiek profilaktinės medicininės apžiūros metu, tiek skundžiantis dėl įvairių negalavimų. Bendrasis šlapimo tyrimas gali būti atliekamas vaikui ar bet kokio amžiaus suaugusiesiems. Jei gydytojas paskyrė šį tyrimą, dar neverta išsigąsti - tai visiškai normali praktika, tyrimu tiesiog siekiama gauti patikimų duomenų apie paciento sveikatos būklę.
Kada reikalingas šlapimo tyrimas?
Bendrą šlapimo tyrimą gydytojas rekomenduos atlikti profilaktiškai, nes šlapimas gali atskleisti tam tikrus susirgimus, kurių simptomų nejaučiate. Taip pat šis tyrimas atliekamas sergant peršalimo, įvairiomis virusinėmis ligomis ar uždegimais. Tiriant šlapimą vertinama įvairių organizmo sistemų veikla, tad jis dažniau rekomenduojamas atlikti nėštumo metu. Analizuojami rodikliai svarbūs ir tiriant pacientą dėl narkotikų, dėl lytiškai plintančių ligų. Periodiškai atlikti bendrą šlapimo tyrimą rekomenduojama dėl inkstų ligų ligų profilaktikos, nustačius didesnę jų riziką.
Dėl nuosėdų yra atliekamas mikroskopinis tyrimas. Jo metu tiriama nuosėdų sudėtis, kurią gali lemti uždegimas, lėtinės ligos ar ūminis būklės pablogėjimas. Svarbu žinoti, kad daugeliu atvejų ligų simptomai gali būti nejuntami arba, priešingai, juntamus simptomus gali lemti vaistų vartojimas, mitybos pokyčiai, tam tikros ūminės priežastys. Šlapimo tyrimai suteikia daug informacijos ir yra greitai atliekami, tad visais atvejais rekomenduojama nedelsti ir išsiaiškinti pakitusios savijautos priežastis.
Kokie požymiai rodo, kad reikėtų sunerimti?
Verta žinoti, kad kai visos organizmo sistemos funkcionuoja tinkamai, šlapimas yra skaidrus, neutralaus kvapo. Pastebėjus spalvos pakitimus, drumstumą, blogą kvapą, jaučiant norą dažnai šlapintis ar skausmą šlapinimosi metu, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Sveiko žmogaus šlapimo norma per parą siekia 1,5-2 litrus, normalu šlapintis vidutiniškai kas tris valandas.
Pastebėjus tam tikrų nukrypimų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju - tiek dažnas, tiek ir retas, nereguliarus šlapinimasis gali būti įspėjimas apie tam tikrus sveikatos sutrikimus. Savo sveikata reikėtų susirūpinti ir tuomet, jei pastebite, kad kartu su šlapimu išsiskiria gleivės ar kraujas. Tai išties verčia sunerimti, tačiau nereikėtų jaudintis anksčiau laiko.
Kraujas šlapime gali rodyti vidinį kraujavimą, kuris vyksta dėl polipų, navikų, sergant akmenlige, tuberkulioze ar inkstų uždegimu ir kitomis ligomis, tačiau pavienių eritrocitų taip pat gali atsirasti ir dėl patirto didelio fizinio krūvio. Geriausia ne spėlioti, o pasitikrinti - bendro šlapimo tyrimo rodikliai įgalina tikslią ir ankstyvą diagnostiką.
Kada šlapimas pakeičia spalvą?
Šlapimo spalva priklauso nuo daugybės veiksnių ir ne visada rodo negalavimus. Spalvą lemia mitybos įpročiai ir vartojami produktai, pavyzdžiui, šlapimo spalva gali laikinai pasikeisti suvalgius daugiau morkų ar burokėlių. Jei toks pokytis yra laikinas, neverta nerimauti. Juolab, kad sveiko žmogaus šlapimo spalva gali varijuoti nuo šviesiai gelsvo iki sodraus geltono atspalvio. Taip pat būtina žinoti, kad vartojant pernelyg mažai skysčių, šlapimas bus tamsesnis, gali įgauti ryškų oranžinį atspalvį.
Taip pat šlapimo spalvą gali lemti ir vartojami vitaminai, maisto papildai ar vaistai, pavyzdžiui, aspirinas nudažo šlapimą rausva spalva. Daugiau dėmesio stebėjimui reikėtų skirti pastebėjus žalsvai rudą šlapimo atspalvį - jį gali lemti tam tikri pigmentai, kurie šlapime atsiranda dėl tulžies veiklos pokyčių. Raudoną atspalvį šlapimas įgauna, jei patenka šviežio kraujo, rudą - jei patenka seno kraujo. Kraujas šlapime gali atsirasti dėl labai įvairių priežasčių ir tik šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti tikslią priežastį.
Ką reikia žinoti prieš šlapimo tyrimo atlikimą?
Šlapimo tyrimai yra labai paprasti, tačiau būtina žinoti keletą svarbių taisyklių. Pacientai mėginius šiems tyrimams pristato savarankiškai ir tai gali lemti rezultatų tikslumą, tad svarbus tinkamas pasiruošimas. Būtina laikytis kelių esminių taisyklių:
- tyrimams geriausiai tinka rytinis šlapimas;
- mėginiui reikalingas sterilus buteliukas ar indelis - jį galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje;
- prieš šlapinantis rekomenduojama apsiplauti lytinius organus, nenaudoti jokių higienos priemonių;
- tyrimui reikalingas ne mažesnis nei 30 ml šlapimo kiekis;
- šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).
Šlapimo pasėlis negali būti užterštas, tad rinkdami mėginį nelieskite indelio kraštų. Jei mėginys bus užterštas, tyrimo rezultatai gali būti blogi ir nesuteiks reikalingos informacijos, tyrimą reikės kartoti. Sergant mėnesinėmis šlapimo tyrimai gali būti netikslūs, jei įmanoma, reikėtų palaukti mėnesinių pabaigos ir tada atikti tyrimą. Jei turite daugiau klausimų, kaip atlikti šį tyrimą, pasikonsultuokite su specialistais.
Ką reiškia tyrimo atsakymai?
Šlapimo tyrimai yra labai informatyvūs, o paprastas atlikimas ir nedidelė trukmė užtikrina patogumą tiek gydytojui, tiek pacientui. Vis dėlto gavus atsakymą iš laboratorijos, reikalingas profesionalus vertinimas - raidžių kombinacijos ir skaičiai yra suprantami tik gydytojui. Trumpai aptarkime, ką reiškia tyrimo atsakymai ir ką iš jų galima sužinoti. Štai pagrindiniai rodikliai:
- SG - specifinis tankis. Jis parodo, kaip funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis siekia 1,010-1,025, o jo svyravimas priklauso nuo suvartojamų skysčių kiekio.
- PH - rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Šis rodiklis siekia 5-7 ir gali padidėti dėl lėtinio inkstų nepakankamumo, bakterinės infekcijos, diabeto ar kt.
- LEU - leukocitai, jų kiekis turi siekti iki 10/μl. Didesnis jų kiekis šlapime rodo viršutinių ar apatinių šlapimo takų infekciją, taip pat gali įspėti apie navikus, akmenligę, grybelines infekcijas ir kt.
- NIT - nitritai, jų šlapime būti neturėtų. Tai bakterijos, kurios sveikame organizme nėra randamos.
- PRO - baltymų kiekis. Šis rodiklis siekia 0-0,3 g/l ir padidėja sergant inkstų ligomis, podagra, taip pat karščiuojant arba dėl didelio emocinio ar fizinio krūvio, baltymas šlapime ilgiau išlieka ir nėštumo metu.
- GLU - gliukozės koncentracijos rodiklis. Šlapime gliukozės nerandama, todėl šis rodiklis rodo cukrinį diabetą, inkstų ligas, gliukozės netoleravimą ir kt.
- KET - ketonai, kurie šlapime atsiranda dėl riebalų skilimo organizme. Jų atsiranda karščiuojant, valgant daug riebalų, badaujant ar esant gausiam vėmimui, taip pat dėl kai kurių įgimtų ligų.
- BIL - bilirubino kiekis. Tai hemoglobino skilimo produktas, kurio šlapime atsiranda sutrikus kepenų veiklai. Šis rodiklis gali rodyti geltą, virusinį hepatitą, įvairius kepenų pažeidimus ir kt.
- URB - uribilinogenas. Šis rodiklis siekia iki 3,4 μmol/l ir padidėja dėl dažno alkoholio vartojimo, sergant įvairiomis kepenų ligomis, esant venų trombozei ir kt.
- ERY - eritrocitai, kurių norma neturėtų viršyti 5/μl. Jų kiekis šlapime gali padidėti dėl inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligų, taip pat dėl kai kurių vaistų vartojimo, nudegimų ir kt.
Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas. Šlapimo tyrimai yra atliekami greitai ir suteikia patikimus rezultatus, jų kaina yra nedidelė, todėl pacientams visada rekomenduojame pasitikrinti. Nesudėtingas ir greitas šlapimo tyrimas gali atskleisti tikrai nemažai informacijos apie mūsų sveikatos būklę.
Šlapimo spalvos pokyčiai ir galimos priežastys
Šlapimo spalva gali skirtis priklausomai nuo įvairių veiksnių. Štai keletas galimų šlapimo spalvos pokyčių ir jų priežasčių:
- Šviesiai geltona spalva: Paprastai, jei esate gerai hidratuoti, šlapimas bus šviesiai geltonos spalvos.
- Tamsesnė geltona spalva: Tai ženklas, kad vertėtų gerti daugiau vandens, ypač jei esate linkę į inkstų akmenis.
- Raudona ar rožinė spalva: Gali sukelti burokėliai ar uogos, taip pat maistiniai dažai. Pavyzdžiui, kraujas šlapime gali atsirasti dėl plyšusios cistos, šlapimo takų infekcijos, vėžinių navikų ir net ilgų distancijų bėgimo.
- Purpurinė spalva: Būklė, vadinama porfirija, sukelia tamsiai violetinę šlapimo spalvą.
- Ryškiai geltona spalva: Didelės vitaminų dozės šlapimą gali paversti ryškia, beveik neonine spalva. Dažniausiai kaltininkas yra vitaminas B2, dar žinomas kaip riboflavinas.
- Ruda spalva: Valgant daug fava pupelių, rabarbarų ar alavijų, šlapimas gali tapti tamsiai rudas. Įvairūs vaistai gali lemti rudos spalvos šlapimą.
- Žalia ar mėlyna spalva: Kai kurie ryškių spalvų maistiniai dažai gali sukelti žalią šlapimą. Dėl kai kurių dažų, naudojamų atliekant kai kuriuos inkstų ir šlapimo pūslės funkcijos tyrimus, šlapimas gali tapti mėlynas.
- Oranžinė spalva: Tam tikri vaistai gali sukelti oranžinės spalvos šlapimą. Didelis kiekis morkų gali sukelti oranžinę spalvą.
Ketonai šlapime nėštumo metu
Nėštumo metu kiekvienas organizmo pokytis gali sukelti nerimą, ypač kai kalbama apie laboratorinių tyrimų rezultatus. Vienas iš tokių nerimą keliančių rodiklių - ketonai šlapime. Ketonai yra medžiagos, kurios susidaro organizmui skaidant riebalus energijai gauti, kai trūksta angliavandenių. Maži ketonų kiekiai šlapime gali būti visiškai normalūs, ypač ryte, nevalgius ar po fizinio krūvio, tačiau nėštumo metu padidėjęs kiekis reikalauja didesnio dėmesio.
Kodėl ketonai gali atsirasti nėštumo metu?
- Rytais nevalgoma arba per ilgos pertraukos tarp valgymų.
- Nėštumo metu sumažėjęs apetitas, pykinimas, vėmimas.
- Gestacinis diabetas ir angliavandenių trūkumas.
- Didelis fizinis krūvis arba dehidratacija.
Ketonų kiekio nustatymas
Nustatyti ketonų kiekį šlapime yra gana paprasta - tyrimas yra greitas, neskausmingas ir prieinamas tiek namuose, tiek gydymo įstaigoje.
- Šlapimo tyrimas namuose (juostelės): Vienas iš paprasčiausių būdų - naudoti specialias diagnostines juosteles, kurias galima įsigyti vaistinėje be recepto.
- Laboratorinis tyrimas gydymo įstaigoje: Nėščiosios dažnai tikrinamos gydytojo kabinete ar laboratorijoje.
Geriausia tirti šlapimą ryte, kai jaučiamas pykinimas, silpnumas, svaigulys, po vėmimo ar ilgo nevalgymo, stebint mitybos poveikį angliavandenių balansui.
Ketonų kiekio šlapime normos nėštumo metu
Vertinant ketonų kiekį šlapime nėštumo metu, svarbu žinoti, kad nedidelis jų kiekis (ypač ryte ar po vėmimo) nebūtinai reiškia pavojų. Tačiau pasikartojantys ar aukšti rezultatai gali rodyti, kad organizmas negauna pakankamai energijos, kenčia nuo dehidratacijos arba prasideda medžiagų apykaitos sutrikimai.
Ketonų kiekio šlapime reikšmės nėštumo metu
Ketonų kiekis šlapime dažniausiai pateikiamas tokia forma:
- Neg. (neigiamas) - ketonų nerasta, viskas normalu
- ± arba trace (pėdsakai) - labai mažas kiekis, dažnai fiziologinis (pvz., po ilgo naktinio nevalgymo)
- + (mažas kiekis) - galima dehidratacija ar maisto trūkumas
- ++ (vidutinis kiekis) - reikalingas dėmesys, ypač jei kartu yra pykinimas, silpnumas
- +++ (aukštas kiekis) - pavojinga, gali reikšti acidozės riziką ar rimtą mitybos sutrikimą
Kuo daugiau „pliusų“ - tuo didesnė ketonų koncentracija, tuo greičiau reikia reaguoti.
Kaip sumažinti ketonus šlapime?
Jeigu šlapime aptikti ketonai, ypač jei tai pasikartoja, svarbu nedelsti ir imtis veiksmų - dažniausiai pakanka mitybos bei gyvensenos korekcijų, kad rodikliai normalizuotųsi. Kuo anksčiau sureaguojama, tuo paprastesnis sprendimas ir mažesnė rizika moteriai bei vaisiui.
- Reguliarus valgymas
- Pakankamas angliavandenių kiekis
- Hidratacija ir poilsis
Šios priemonės padeda organizmui grįžti į gliukozės pagrindu veikiančią būseną, sumažinant ketonų kiekį šlapime.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)
Tai išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla - tulžies rūgščių apykaita.
Kokie pokyčiai įvyksta nėštumo metu?
Sutrikus kepenų funkcijai, moters kraujyje padaugėja tulžies rūgščių, kurios praeina placentos barjerą ir patenka į vaisiaus organizmą, amniono skystį. Patekusios į vaisiaus kraują, tulžies rūgštys gali nukeliauti į kitus audinius ir ten kauptis. Manoma, kad susikaupusios tulžies rūgštys gali sukelti staigią vaisiaus žūtį.
Kokie ligos požymiai?
Pagrindinis intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis - niežulys. Tipiniu atveju (80 proc.) jis pasireiškia antrąjį ir trečiąjį trimestrą (dažniausiai po 28-osios nėštumo savaitės), retesniais atvejais (20 proc.) - pirmąjį trimestrą
- Niežulys dažniausiai niežti padų ir delnų srityse, nors kartais pasitaiko ir viso kūno niežulio atvejų.
- Gelta - tai pageltusi oda ir akių odenos.
- Itin retai gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, apetito stoka, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, šlapimo ir išmatų pokyčiai (šlapimas patamsėja, o išmatos pašviesėja).
Kaip nustatoma INC?
INC nustatoma remiantis pacientės skundais bei atlikus kraujo tyrimus. Pagrindinis pacientės skundas, kai skiriami kraujo tyrimai - niežulys.
Pasireiškus skundams, iškart atliekami kraujo tyrimai (atliekami ryte - nevalgius ir negėrus skysčių):
- Tulžies rūgštys (pagrindinis kraujo tyrimas)
- Kepenų fermentai (AST, ALT, LDH)
Gydymo principai
Pagrindinis INC gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Pirmiausia, pacientėms akcentuojama mitybos korekcijos svarba. Pagrindinis ir labai svarbus vaistas, skiriamas INC gydymui - ursodeoksicholio rūgštis. Svarbu tai, kad naudojant šį vaistą mažėja perinatalinės nėštumo baigties tikimybė, t.y., mažėja vaisiaus pažeidimo, mirties rizikos bei didėja šansas, kad nėštumas bus sėkmingas, vaisius išnešiotas. Ursodeoksicholio rūgštis yra saugi, kadangi neturi žalingo poveikio vaisiui ir naujagimiui.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Raudonas Pakaušis Vaikams: Sužinokite Tikras Priežastis ir Efektyviausius Gydymo Būdų!
- Raudonas Patinimas Aplink Kūdikio Akis: Sužinokite Pagrindines Priežastis, Simptomus ir Efektyvų Gydymą!
- Sužinokite, Kodėl Kūdikio Skruostas Raudonas – Pagrindinės Priežastys ir Efektyvūs Sprendimai
- Neįtikėtini patarimai, kaip greitai ir saugiai tepti raudoną kūdikio užpakaliuką!
- Neįtikėtinos vasaros atostogos su vaikais Lietuvoje: įspūdingos idėjos ir pramogos visai šeimai!
- Sužinokite, Kada Saugiai Pradėti Sportuoti Po Gimdymo ir Greitai Atsigauti!