Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Skruostai parausta tuomet, kai netoli odos paviršiaus esančios kraujagyslės prasiplečia. Daugeliu atveju organizmas taip reaguoja į gerybinius dalykus, pavyzdžiui, odos šildymui šaltame ore. Vis dėlto, paraudę žandai kartais gali reikšti ir rimtesnį sutrikimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime galimas paraudusių žandų priežastis.

Dažnos Kūdikio Skruostų Paraudimo Priežastys

Aknė

Aknė - dažniausias odos susirgimas. Aknė susiformuoja tuomet, kai odos poros yra užsikimšusios, o tai gali sukelti paraudimą tam tikros vietose, įskaitant ir žandus. Kai organizmas atsikrato mirusių odos ląstelių, jos paprastai iškyla į odos paviršių ir nukrenta natūraliu būdu. Sebumas, odos drėgmę palaikantys riebalai, kai kuriems žmonėms gali sutrikdyti šį procesą. Aknė atsiranda tuomet, kai į užsikimšusias poras taip pat patenka bakterijų ir po odos paviršiumi ima formuotis infekcija. Bakterijos dauginasi greitai, o dėl to oda gali parausti ir ištinti.

Ką daryti? Žmonės aknę dažnai gydosi namuose, nereceptiniais vaistai ir namų gamybos priemonėmis.

Rožinė (Rosacea)

Rožinė - tai dažna ir neretai nediagnozuojama liga. Rožinė paprastai sukelia paraudimo reakcijas ant veido ir nedidelius raudonus iškilimus, primenančius spuogus. Rožine sergantys žmonės dažnai skundžiasi tuo, kad dėl ligos jie drovisi ir stengiasi vengti susibūrimų.

Ką daryti? Nuo rožinės vaistų nėra, o negydoma ši liga ima sunkėti. Jei įtariate, kad sergate rožine, reikėtų pasitarti su gydytoju ar dermatologu ir aptarti ligos įspėjamuosius požymius bei kaip įmanoma greičiau pradėti gydymą.

Reakcijos į Maistą

Odos paraudimą gali sukelti aštrus ir karštas maistas. Šiame maiste esantys junginiai gali paveikti centrinę nervų sistemą, kuri praplečia odoje esančias kraujagysles panašiai, kaip karštame ore.

Ką daryti? Geriausias būdas užkirsti kelią odos paraudimui nuo aštraus maisto - nevalgyti reakciją sukeliančio maisto. Tai galioja aitriosioms paprikos ar aukštos temperatūros maistui, pavyzdžiui, sriubai. Odos paraudimą galima suvaldyti ribojant suvartojamo aštraus maisto kiekį ir prieš valgant karštą maistą - palaukti, kol jis atvės.

Vaistai

Veido paraudimą gali sukelti tam tikri medikamentai. Paraudimą gali sukelti keletas skirtingų vaistų.

Ką daryti? Kadangi šią reakciją dažnai sukelia histaminas, jai galima priešintis vartojant antihistaminus ar vaistus nuo alergijos. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama paraudimo reakciją iššaukiančių vaistų nevartoti. Prieš nutraukiant bet kokių vaistų vartojimą būtina pasitarti su gydytoju.

Karščio Bangos

Karščio bangos dažnai pasireiškia menopauzę išgyvenantiems žmonėms. Karščio banga - tai intensyvaus karščio pojūtis, kuris gali trukti nuo 30 sekundžių iki 10 minučių. Karščio bangos metu veidas gali parausti. Medikai iki šiol nesutaria, kas sukelia karščio bangas. Tačiau manoma, kad organizmo temperatūros reguliavimui įtakos turi estrogenas. Smegenys jaučia, kad kūnui yra karšta, o tai iššaukia prakaitavimo ir paraudimo reakcijas.

Ką daryti? Norint išvengti karščio bangų, galima vengti žinomų jų sukėlėjų. Jei tai nepadeda, reikėtų apie kitus galimus gydymo būdus teirautis gydytojų.

Vilkligė

Vilkligė - tai autoimuninis susirgimas, kuris paveikia kūno sistemas ir organus, įskaitant odą. Vienas iš ankstyvų ligos požymių yra drugelio formos rausvai rudas bėrimas ant skruostų ir nosies. Ligai įsibėgėjus, šis bėrimas gali priminti veido nudegimą nuo saulės. Techninis šio bėrimo pavadinimas - malarinis bėrimas.

Ką daryti? Vilkligę turi diagnozuoti gydytojas ir ją reikia gydyti.

Egzema

Egzema vadinama keletas bėrimų, kurie gali sukelti odos paraudimą, niežėjimą ir tinimą. Ši liga dažniausiai pirmą kartą pasireiškia dar vaikystėje, iki penkerių metų, o vaikui augant išlieka. Tačiau egzema taip pat suserga suaugę žmonės.

Ką daryti? Egzema yra neišgydoma. Vis dėlto, yra daugelis kremų ir vaistų, kurie egzema sergantiems žmonėms gali padėti sumažinti simptomus.

Nudegimas nuo Saulės

Per daug saulėkaitoje praleisto laiko gali sukelti odos nudegimą nuo saulės. Daugelis žmonių bent kartą gyvenime yra nudegę nuo saulės, ypač tose kūno vietose, kurias pasiekia daugiausia tiesioginių saulės spindulių, pavyzdžiui, veidas.

Ką daryti? Apsisaugoti nuo nudegimų galima vengiant saulės karščiausiu paros metu ir naudojant apsauginius kremus.

Jei vis dėlto nudegėte, gijimą pagreitins ir diskomfortą sumažins šios priemonės:

  • šaltas dušas ar vonia
  • drėkinamasis kremas be vazelino
  • leiskite pūslėms užgyti natūraliai, jų nespaudykite
  • gerkite daug vandens, kad organizmui nepritrūktų skysčių

Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas, taip pat gali padėti sumažinti paraudimą, ištinimą ir skausmą dėl nudegimo.

Alkoholis

Nors ši priežastis ir retesnė, alkoholio vartojimas taip pat gali sukelti veido paraudimą. Kūnui apdorojant alkoholį, išleidžiamas acetaldehidu vadinamas junginys. Kai kurių žmonių organizmai nesusitvarko su alkoholiu, todėl ši medžiaga kaupiasi kraujyje ir dėl to rausta veidas. Statistika rodo, kad veido paraudimas pavartojus alkoholio dažniau pasireiškia Rytų Azijos populiacijai, nei Vakarų populiacijai.

Kitos Galimos Priežastys

Naujagimių Trumpalaikiai Bėrimai

Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų. Daugelis yra gerybines eigos, greitai nunyksta be jokio gydymo. Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu - tai toksinė eritema. Delnai ir padai nepažeidžiami. Neretai pasitaiko ir baltieji spuogai (milija). Tai balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Praeina be gydymo. Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės).

Sauskelnių Dermatitas

Dėl sauskelnių atsiradęs bėrimas kiekvienam vaikučiui gali atrodyti vis kitaip. Vieniems ant užpakaliuko pasirodo keletas spuogelių, kitiems stipriai parausta ne tik užpakaliukas, bet ir kirkšnių, papilvės, lytinių organu oda. Šio bėrimo išvengti padeda tinkama higiena (švarus ir sausas užpakaliukas), oro vonios, kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. Jei dermatitas vis tiek vargina, galima išbandyti kitos firmos sauskelnes arba iš viso jų atsisakyti.

Prakaitinė

Atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Bėrimas gali būti įvairus - nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti. Nuprausus bėrimus galima patepti kūdikių odos priežiūrai skirtais kremais. Svarbiausia, kad vaikutis būtų švarus, ne per daug prirengtas, neperkaistų ir nenusikasytų. Per kelias dienas spuogeliai išnyksta. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją.

Seborėjinis Dermatitas

Lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams. Iš pradžių pastebima rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles. Dėl gydymo geriausia kreiptis į specialistą.

Egzema, Atopinis Dermatitas

Odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros ir skalbimo priemonės, vaistai, vilna, sintetika, tam tikri maisto produktai (pienas, kiaušinis, kviečiai ir t.t.), namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir t. t. Nustatyta, kad dermatitas gali būti paveldimas. Didesnė rizika susirgti žmonėms, kurių oda labai išsausėjusi, susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Vaikučių oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai. Požymiai: oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus. Egzema gali komplikuotis infekciniu dermatitu, pūliniu, rože, limfmazgių uždegimu. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus dažniausiai beria veidą (skruostus, apyburnio sritį, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankas ir kojas. Vaikams iki 10 metų - kaklą, alkūnių, riešų linkius, pakinklius, būdingas paraudimas aplink akis. Pusei vaikų bėrimai nunyksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus.

Vėjaraupiai

Liga prasideda pakilusia temperatūra, vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą. Po keleto dienų pasirodo bėrimas: iš pradžių atsiranda dėmelė, jos centre - pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų, kartais - net lytinių organų ir burnos. Išbertas vietas stipriai niežti. Bėrimas gali trukti iki 7 parų, beria bangomis. Niežuliui palengvinti vartojami antihistamininiai preparatai. Karščiavimui mažinti - vaistai nuo temperatūros. Taip pat vietiškai dezinfekuojantys, sutraukiantys skysčiai.

Tymai

Pradžia - kaip įprastinės virusinės kvėpavimo takų ligos: temperatūra, sloga, kosulys. 1-3 dienas iki kūno išbėrimo ant minkštojo gomurio atsiranda raudonų dėmių, o ant paraudusios skruostų ir lūpų gleivinės, dantenų - pilkšvai baltų aguonos grūdo dydžio dėmelių. Po 2-5 dienų nuo simptomų pradžios temperatūra vėl pakyla, atsiranda bėrimas, kuriam būdingas laipsniškas plitimas: berti pradeda nuo veido, galvos, paskui išplinta ant kaklo, krūtinės, liemens, rankų, o per 3 dienas išberia visą kūną. Beria raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. Dažnai prisideda ir akių junginės uždegimas. Dėl gydymo būtina kreiptis į gydytoją.

Raudonukė

Liga prasideda staiga. Pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Mažesniam vaikui gali padidėti kaklo limfmazgiai, o paauglėms mergaitėms gali skaudėti sąnarius. Burnos gleivinėje matomi smulkūs, blyškiai rausvi taškeliai. Paskui padidėja pakaušio limfmazgiai. Po 1-2 dienų išberia švelniai rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Raudonukei gydyti vaistų nėra, skiriama vaistų bendrai savijautai gerinti.

Tridienė Karštinė

Būdingas staiga atsirandantis ir tris dienas trunkantis karščiavimas (vaiko kūno temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių). Po to temperatūra staiga nukrinta ir visame kūno plote atsiranda šviesiai raudonos spalvos bėrimas, trunkantis pora dienų. Bėrimas išnyksta savaime. Specifinio gydymo nėra. Gydytojas įvertina vaiko sveikatą atmetimo būdu - ištiria šlapimą, apžiūri gerklę, ar kaklo raumenys neįtempti ir pan. Savijautai pagerinti duodama mažinančių karčiavimą vaistų ir kuo daugiau skysčių. Jei temperatūra vis nekrenta, prasideda traukuliai, būtina skubi gydytojo pagalba.

Meningokokinė Infekcija

Pati pavojingiausia infekcija, pasireiškianti bėrimu. Pradžia primena peršalimą: karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, kosulys. Bet jei bakterija patenka į kraują, vystosi sepsis, kurio požymis - specifinis bėrimas. Pirmiausiai išberia veiduką, ypač skruostus, sėdmenis, šlaunis. Bėrimas būna labai smulkus, mažais ploteliais, kartais primena žvaigždėtą dangų. Galima atlikti stiklinės mėginį: prie išbertos vietos reikia prispausti stiklinę permatomu dugnu. Jei prispaudus bėrimas pranyko, vadinasi, tai ne meningokokinė infekcija, o jei jis išlieka - būtina kuo skubiau vykti į ligoninę! Kiti būdingi požymiai: galvos skausmas, vėmimas, sprando raumenų įtampa (pabandžius galvytę smakru prilenkti prie krūtinės, jaučiama raumenų įtampa, kuri sukelia skausmą), galvytės padėtis (vaikas instinktyviai lošiasi atgal, riečia prie savęs kojytes).

Skarlatina

Būdingas karščiavimas, galvos skausmas. Vaiką gali pykinti, jis gali vemti. Dažnai kartu prasideda angina. Po 1-2 parų pasirodo bėrimas: veidas tampa ryškiai raudonas, savo spalva išsiskiria tik nosies-smakro trikampis, kuris lieka baltas. Smulkiais raudonais taškeliais išberia ir daugiau kūno vietų: pažastis, kirkšnis, pilvą, kojų bei rankų lenkiamąjį paviršių. Būdingas požymis, jog paspaudus pirštu, bėrimas išnyksta. Po kelių ligos dienų liežuvis tampa avietinės spalvos. Bėrimas gali trukti nuo vienos dienos iki savaitės. Vėliau pradeda luptis padų, rankų oda, ji tampa šiurkšti, pleiskanoja. Skarlatina gydoma antibiotikais.

Užkrečiamasis Moliuskas

Virusinis susirgimas, plintantis kontakto būdu. Dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Pasireiškia rausvomis papulėmis įdubusiais centrais, paspaudus išteka balta, į varške panaši masė. Gydoma sausinančiais, dezinfekuojančiais skysčiais, naudinga skysto azoto aplikacija.

Įgimtos Ar Vėliau Atsiradusios Hemangiomos

Įgimtus ar vėliau ant bet kurios kūno vietos atsiradusius raudonos spalvos kraujagyslinius darinius reikėtų parodyti šeimos gydytojui. Tai gali būti hemangiomos, kurios, laiku jas diagnozavus ir esant reikalui pradėjus gydymą, nesunkiai pašalinamos lazeriu. Specialistai įspėja, kad delsti pavojinga. Įgytos hemangiomos gali pratrūkti ir labai stipriai kraujuoti, o agresyvios įgimtos formos neatpažįstamai sudarkyti veidą.

Šalčio Poveikis

Žiemą tenka su vaikais eiti į lauką ir esant šaltam orui. Mamos džiaugiasi, kad grįžus skruostukai būna raudoni kaip padažyti. Kada iš tiesų raudonis yra sveikas, o kada jau rodo odos nušalimą, nužvarbimą? Kaip greitai jie paraus, priklauso ne tik nuo temperatūros ir oro drėgmės lauke, bet ir nuo paties žmogaus odos tipo. Visų šviesiaplaukių oda yra jautresnė aplinkos dirgikliams nei tamsiaplaukių. Skruostukų paraudimas rodo, kad aplinkos temperatūra dar odos nepaveikė taip, kad susitrauktų poodžio kraujagyslės ir dėl to atsirastų blyškumas, t.y. Neteisingai daro tos mamos ir močiutės, kurios išvedusios į lauką mažylį šaltuoju metų periodu taip apmuturiuoja, kad tik matyti jo akys. Po visais šalikais, apykaklėmis neįmanoma matyti mažylio veiduko, o tai jau negerai.

Koks Raudonis Laikomas Sveiku?

Tuomet, kai jis yra nestiprus, nėra dėmėto paraudimo, tarsi įsidilginimo ir odos patinimo. Kitaip tariant, nėra šalčio alergijos požymių. Kartais skruostai parausta labai aiškiai apibrėžtu kontūru. Nereikėtų džiaugtis, jei vaikučio skruostai liepsnoja.

Nuožvarbos

Dažniausias vaikų odos pakenkimas šaltuoju metų periodu, kai per ilgai užsibūnama šaltame ore. Oda dažniau nužvarbsta, kai įvyksta staigūs temperatūros pokyčiai. Maži vaikai nužvarbsta arba apšąla nosytes, skruostus, kai užsižaidžia kieme. Tam, kad išvengtume nuožvarbų, prieš išeinant į lauką, esant drėgnam, vėjuotam orui reikėtų odą sutepti riebiais kremais, tepalu. Atsiradus nuožvarboms, oda pašiurkštėja, šerpetoja, parausta, kartais pamėlynuoja. Netrukus ima niežėti.

Nušalimas

Žiemą, net esant -5°C temperatūrai ir pučiant vėjui, galima nušalti veidą. Nušalus oda pabąla, vėliau šilumoje parausta ir patinsta, tampa skausminga. Labiau nušalus gali atsirasti ir vandeningos pūslelės, kurioms trūkus susidaro žaizdelės. Nušalusias vietas skauda. Vaikai iki 3-3,5 metų nesugeba pasakyti, kad šalta. Iki 3-4 metų termoreguliacijos sistema dar ne visai susiformavusi. Jei vaiko veidelis yra pažeistas atopinio dermatito (dėl alergijos), žiemą tokiai odai nušalti didesnė grėsmė. Reikėtų atminti, kad jei vaikutis jau buvo nušalęs, jautrumas šalčiui išlieka dar ilgai ir pakanka net ir labai trumpą laiką būti lauke, kad odelė nukentėtų. Ji tokia gali išlikti net kelerius metus.

Ką Daryti Nušalus?

Odą geriau atšildyti kambario temperatūroje šiltu minkšto audinio gabalėliu (skiaute). Nereikia šildyti jokiais kompresais, nes sausa, pašiurkštėjusi oda gali jautriai sureaguoti į vandenį ir staigius temperatūros pokyčius, pvz., padidėti jos paraudimas ir niežėjimas. Po nužvarbimo praėjus kelioms dienoms, pažeistas odos vietas gali imti niežėti. Taip atsitinka todėl, kad dėl uždegimo sutrikusi kraujo apytaka vėl ima gerėti.

žymės: #Kudikio #Kudiki

Panašus: