Raseinių vaikų globos namai - svarbi įstaiga, teikianti pagalbą ir globą vaikams, kurie negali augti savo biologinėse šeimose. Šiame straipsnyje aptariama šios įstaigos istorija, veikla ir svarba bendruomenei.
Įvaikinimas: Nauja Galimybė Vaikui
Įvaikinimas - tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai.
Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų.
Reikalavimai Įvaikintojams
- Sveikata - nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96.
- Teistumas - apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą.
- Gyvenimo sąlygos - GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kad vaikas jaustųsi saugus, visų pirma reikia sukurti saugius namus.
- Gaunamos pajamos - įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti.
- Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų.
Vaiko Kilmė
Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, žinoti savo šaknis. Žinojimas apie save - stiprybė, lydinti visą gyvenimą, ir pasitikėjimas savimi. Todėl GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės istoriją ir atsiradimą įtėvių šeimoje. Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių.
Istorija ir Veikla
1988 m. LVF inicijavo, metodiškai ir materialiai rėmė alternatyvios vaikų globos formos institucinei globai atsiradimą Lietuvoje ir kartu su 12 tuometinių rajonų (dabar savivaldybių) administracijų įkūrė 14 šeimyninių vaikų globos namų (šeimynų). LVF palaikant aktyvių žmonių iniciatyvas, susikūrė įvairios bendrijos: Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija “Viltis”, gausių šeimų bendrija “Vilniaus šeimyna”.
1990 m. Lietuvos vaikų fondas LR Kultūros ir švietimo ministerijai rašė: „Didelis skaudulys - tėvų palikti beglobiai vaikai… Kūdikių namuose - 600 pamestinukų, internatuose - 5000 našlaičių. Lietuvos vaikų fondo rūpesčiu pradėtos kurti šeimynos, kurios, augindamos savo vaikus, priglaudė dar po 5-6 našlaičius. Jose augo 89 vaikai.
Lietuvoje žinomi aktorės Stanislavos Jakševičiūtės - Venclauskienės ir jos vyro Kazimiero Venclausko vardai ir jų nuopelnai. Jie per 50 bendro gyvenimo metų išauklėjo ir išleido į gyvenimą per 100 vaikų. Savus turėjo tik du. Kiti - našlaičiai, beglobiai, pamestinukai. Paskatinti šio Venclauskų šeimos žingsnio įsteigėme 22 Vilties stipendijas gabiems našlaičiams ir vaikams iš gausių šeimų. Šiais metais organizavome Šeimynų tėvų - auklėtojų respublikinį pasitarimą.
1991 m. Lietuvos vaikų fondas organizavo pirmąjį Šeimynų ir šeimų, globojančių našlaičius, suvažiavimą Lietuvos akademiniame dramos teatre.
1993 m. Tuo tikslu atliktas išsamus trijų Baltijos šalių palyginamasis sociologinis tyrimas, apibendrinti turimi resursai ir į viską žvelgta tarpdisciplininiu metodu. LVF su tais pačiais partneriais aktyviai dirbo organizuodamas vėlesnius tarptautinius seminarus: “Vaikai ir jaunimas konflikte su įstatymu” - 1994 m. Jūrmaloje (Latvija) ir “Parama šeimai” (atsakymas vaikams ypatingai sunkiose aplinkybėse) - 1995 m.
Nuo 2010 m. birželio 1 d. Visų dienų ir darbų vienas tikslas - vaikai. Rūpindamiesi jais užpildome dienas, sušildome širdis abipusiu reikalingumu.
2013 m. Svarbiausia buvo pradžia. Pirmieji ir visi sekantieji metai ženklinti vaikų, šeimų, šeimynų ir visuomenės pertvarkos, naujos bendravimo ir rėmimo sampratos atsiradimu. Pertvarkų ir politikos sukūryje labiausiai pažeidžiami vaikai: tėvai dirba, politikuoja ar viską ignoruodami - stikleliu protestuoja, o jie nori valgyti, turėti namus, būti mylimi, mokytis ir svajoti. Deja, ne visais jais pasirūpina tėvai.
Svarbiausia, kad mūsų reikia: Onutei iš Raseinių rajono, Andriui iš Kelmės, Martynui iš Alytaus, Viktorijai iš Mažeikių ir dar 300 vaikų, kurie kas mėnesį iš fondo gauna paramą. Rėmėjų fondo žmonės ieško visame pasaulyje. Tikra tiesa, ne per garsiai pasakyta. Vieni jų siunčia pinigėlius, kiti - sėklas, vaistus, drabužius, žaislus, knygas.
Pirmąja Valterio Rasko premijos laureate 2002 m. 2002 m. įteiktas p. 2003 m. įteiktas p.Octavius Regout, įvertinant ilgametį Lietuvos vaikų fondo bendradarbiavimą su Nyderlandų bendradarbiaujančiais fondais Centrinei ir Rytų Europai. Ponas O. Lietuvos vaikų fondas, vienas iš viešosios įstaigos „Romų visuomenės centras“ steigėjų, rūpinasi, kad romų vaikai iš Kirtimų taboro ruoštųsi mokyklai, jų tėvai mokytųsi amato, lietuvių ir anglų kalbų, kompiuterinio raštingumo. 2004-2008 m. LVF kartu su 7 partneriais vykdo Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektą „Romų integracijos į darbo rinką mechanizmo sukūrimas ir išbandymas“.
2017 m. Gruodžio 6 d. po trumpos pertraukos Raseinių vaikų globos namai vėl užpildyti. Vienas mažylis - vos 2 metų. Motinos vaikų paėmimo momentu buvo girtos (2.94 ir 1.39 promilės), tėvų - nėra. Žaiginyje gyvenančios J. T. vaikai (3 ir 4 metų) su smurto žymėmis, labai utėlėti, sukandžioti blusų, nešvarūs. Žaiginiškė po vaikų paėmimo dar keletą dienų girtavo ir savo atžalų pasigedo tik po 4 dienų. S. B., gyvenanti Sargeliuose, visą naktį girtavo su savo broliu, kuris susipykus savo seserį taip primušė, jog teko kviesti medikus. Padedant Žaiginio mokyklos-daugiafunkcio centro direktorei, gruodžio 1 d. vaikai parvežti į Raseinių vaiku globos namus. Motina savo vaikų pati nepasigedo, tačiau jai pavyko prisiskambinti. Moteris prasitarė nusigavusi į Bliūdžius, kur su bendraminčiais dabar skandinanti sielvartą taurelėje... Abi šios šeimos įtrauktos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau neramina tai, kad tokių šeimų vaikai dar dažnai patiria atskirtį.
Globos Savaitės Renginiai ir Globėjų Diena
Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta globos savaitės renginiai, kuriuos liepos 3-iąją Kaune vainikuos bendras Lietuvos globojančių šeimų ir globos centrų renginys, o pirmąjį liepos savaitgalį, šiemet tai liepos 4-oji, bus minima Globėjų diena. Viena iš istorijų - Kaune gyvenančios Irmos, kuri paneigia vyraujančias nuostatas, kad tik šeimos ar poroje gyvenantys asmenys gali tapti globėjais. „Svarsčiau, ar iš viso galima vienam žmogui globoti. Išsiaiškinau, kad galima.
Irma su Pauliumi pirmą kartą susitiko numatyto psichoterapijos vizito metu. Tuomet Pauliui buvo trylika. „Galvojau, vėl reikės pas dar vieną psichologę apsilankyti“, - dabar prisimena Paulius. Irmai Paulius iš karto pasirodė nuoširdus, paprastas. „Vos ne po pirmų susitikimų kabinete kilo noras juo rūpintis, globoti ar arbatos paruošti. Iš pradžių būsima globėja susitvarkė reikalingus dokumentus dėl laikino Pauliaus svečiamosi jos namuose. Tuo metu jis jau nebegyveno su biologine šeima.
Paulius į Kauną atvažiavo pirmąją vasaros dieną ir taip pas Irmą praleido beveik visas vasaros atostogas - nueidavo į kiną, apsilankydavo mieste, bendraudavo namuose. Irma prisipažįsta, kad pati pradžia buvo nejauki. „Kai Paulius atsikraustė, jam buvo keturiolika. Iki tol gyvenau viena ir ta bendra buitis kažkiek kėlė nerimo. Buvo daug klausimų, ar susitarsime, kaip aš prisitaikysiu. Kalbėdavausi dažnai su draugėmis, kolegėmis, iš kurių sulaukiau daug padrąsinamų žodžių ir palaikymo. Man tai buvo labai svarbu. Žinojau, kad sugebėsiu, nes negalėjau jo palikti globos institucijoje.
Ji prisipažįsta, kad apie savo sprendimą pasakojo nedaugeliui. Draugėms, kurios ir padėjo galutinai nuspręsti. Tėvams ji buvo užsiminusi ir siūlė gerai pagalvoti. „Nenorėjau girdėti abejonių, kad nesusitvarkysiu. Visuomenėje juk daug stereotipų apie paauglių globą. Dabar visi džiaugiasi, draugai palaiko, tėvai priima kaip trečią anūką. Irma prisipažįsta, kad pati pradžia buvo nejauki. „Kai gerai pagalvoji, niekas labai ypatingai nepasikeitė. Tik reikia rūpintis ne tik savimi, bet ir dar kažkuo. Darau tą patį, ką ir anksčiau, dirbu ir su vaikais bendrauju. Tik yra Paulius, reikia su juo pabūti, pabendrauti.
Pasak Irmos, jie abu užaugo skirtingose aplinkose. Vienas mato vienaip, kito požiūris - kitoks, bet abu sutaria. „Kaip ir kiekvienoje šeimoje vyksta diskusijos. Aš išmokau priimti kitokį požiūrį, pagalvoti, panagrinėti, lanksčiau reaguoti į kitą nuomonę, prisitaikyti. Jie abu turi nerašytą taisyklę - kartu pusryčiauja, pietauja ar vakarieniauja.
Paprašyta įvardyti, ką patartų svarstantiems globėjams, ji teigia, kad nereikia iš anksto prisigalvoti sunkumų. „Jeigu yra jausmas, kad nori ir gali kažką duoti kitam - imi ir darai. Kuo mažiau galvoti, o daryti.
Transporto Paslaugos Raseinių Rajono Gyventojams
Raseinių rajono savivaldybė teikia transporto paslaugas asmenims, turintiems judėjimo problemų dėl negalios, ligos ar senatvės. Šios paslaugos apima vykimą į gydymo ir reabilitacijos įstaigas, sanatorijas, ortopedijos įmones ir kitas svarbias vietas.
Kam šiuo metu teikiama paslauga?
- Asmenims, kuriems nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, neįgalumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis ir kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.
- 75 metų ir vyresniems asmenims, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.
- Asmenims, kuriems pavėžėjimo paslauga yra reikalinga dėl medicininių priežasčių.
- Asmenims dėl transplantacijų, dėl hemodializių.
Raseinių rajono savivaldybės gyventojai gali vykti: į visas Lietuvoje esančias ASPĮ (asmens sveikatos priežiūros įstaiga) gauti II ir III lygmens paslaugas, transplantacijai.
Registracijos ir Atšaukimo Terminai
- Registruotis dėl pavėžėjimo paslaugos asmuo gali ne anksčiau kaip prieš 1 mėn. ir ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki numatyto vizito asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
- Jei asmuo negali vykti užregistruotu laiku, privalo atšaukti pavėžėjimo paslaugą: ne vėliau kaip 3 val.
Specialiojo transporto paslaugos teikiamos Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims pagal poreikius, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų. Transportas naudojamas vykti:
- į gydymo ir reabilitacijos įstaigas;
- į sanatorijas;
- į ortopedijos įmones;
- į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK) ar Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- vienišiems neįgaliesiems asmenims aprūpinti techninėmis pagalbos priemonėmis, šias priemones nuvežti remontuoti ir parvežti;
- rajono asmenų su negalia nevyriausybinėms organizacijoms vykti į seminarus, mokymus, kultūrinius, sportinius renginius šventes;
- į Techninės pagalbos priemonių centrą Kauno skyrių parvežti asmenų su negalia technines pagalbos priemones;
- Raseinių rajono savivaldybės administracijai, rajono Savivaldybės įstaigoms;
- įmonėms, organizacijoms bei kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims mokant nustatytą nuomos įkainį;
- centro darbuotojams tarnybinėms užduotims vykdyti.
Reikalingi Dokumentai
Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, pageidaujantis gauti transporto organizavimo paslaugas, pildo prašymą-paraišką, kurioje nurodo pageidaujamo vykimo datą, maršrutą bei vykimo priežastį ir pateikia centro Bendrųjų socialinių paslaugų skyriui. Prie prašymo-paraiškos pateikiami šie dokumentai:
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas, asmens tapatybės kortelė ar leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma);
- dokumentas, įrodantis vykimo reikalingumą;
- asmens su negalia pažymėjimas;
- pažymos apie asmens (šeimos) pajamas per praėjusius 3 mėnesius.
Apmokėjimas už Paslaugas
Už suteiktas paslaugas mokama pagal Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-280 patvirtintus Raseinių socialinių paslaugų centro specialiosios paskirties automobilių nuomos įkainius ir tarifus. Transporto paslaugos teikiamos nemokamai:
- asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą;
- asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.
Mokėjimo Dydis Priklausomai Nuo Pajamų
Už suteiktą transporto organizavimo paslaugą moka:
- asmuo, kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra mažesnės nei 3 VRP - 40 procentų transporto paslaugos kainos;
- asmuo, kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra nuo 3 VRP iki 4 VRP - 50 procentų transporto paslaugos kainos;
- asmuo, kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra nuo 4 VRP iki 5 VRP - 60 procentų transporto paslaugos kainos;
- asmuo, kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) per mėnesį yra virš 5 VRP - 100 procentų transporto paslaugos kainos.
Dėl transporto paslaugų teikimo informacijos kreiptis į Raseinių socialinių paslaugų centro darbų saugos ir ūkio reikalams specialistą Arvydą Savicką (Žemaitės g. (0 428) 72 037, +370 671 62 312, el. p.