Psichologo konsultacijos motinystė: emocinė parama ir pagalba

Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta dideli fiziniai, socialiniai bei psichologiniai pokyčiai. Moteris tampa motina, atsiranda nauji uždaviniai ir iššūkiai, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, kitus, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku.

Mamos savijautą veikiantys veiksniai

Mamos savijautai įtakos gali turėti šie veiksniai:

• Netrikdomas laikas po gimdymo. Pirmosiomis valandomis po gimdymo mama kuria ryšį su vaiku. Svarbu, kad tuomet jų niekas netrikdytų - šis laikas itin svarbus ir gali lemti vėlesnę moters savijautą.
• Žindymas. Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti teigiamų emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau odos prie odos kontakto.
• Adekvatūs lūkesčiai sau. Motinystė yra didelis gyvenimo virsmas: moteris mezga ryšį su vaiku, iš naujo susidėlioja gyvenimo ritmą, mokosi atlikti naują vaidmenį - mamos. Tad svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius kylančius jausmus ir pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug.
• Gebėjimas pasirūpinti savimi. Miegas, maistas, judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaikeliu, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti. Tačiau labai svarbu į tai atkreipti dėmesį, prašyti pagalbos, ieškoti būdų, kaip jaustis geriau.
• Lėtas grįžimas į gyvenimą. Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo. Jei tokia galimybė yra, būtinai ja pasinaudokite.
• Laikas sau. Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Priimti ir patenkinti šį poreikį mamai svarbu, kad išvengtų pykčio priepuolių ir kaltės jausmo.
• Socialiniai ryšiai. Tyrimai rodo, kad norint gerai jaustis, itin svarbu turėti artimų socialinių ryšių su kitomis moterimis, ypač jei jos taip pat turi vaikų - būti kartu, dalytis savo patirtimi.
• Santykiai su partneriu. Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Tyrimai rodo, jog didesnė dalis porų išgyvena santykių pokyčių, moterų gebėjimas susitvarkyti su emociniais iššūkiais poroje smarkiai sumažėja. Kita vertus, vyro įsitraukimas teigiamai veikia mamos emocinę gerovę po gimdymo. Esant smurtui šeimoje būtina kompleksinė specializuota pagalba.
• Kultūriniai veiksniai. Šiuolaikinėje visuomenėje didėja reikalavimai mamoms, informacijos gausa kelia pasimetimą ir kaltę, sumažėja autoritetų poveikis, nes jų tiesiog labai daug.

Pogimdyminė melancholija

Visuomenėje kūdikio gimimas įprastai siejamas su džiugiais jausmais ir yra palydimas sveikinimų. Vis dėlto, po vaikelio gimimo praėjus keletui dienų, mama gali pradėti jausti staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų. Pati mama arba artimieji gali pastebėti vieną ar keletą sustiprėjusių ar naujai atsiradusių melancholijai būdingų simptomų.

Pogimdyminės melancholijos simptomai:

• Nerimas
• Nuotaikos pokyčiai
• Irzlumas
• Liūdesys
• Prislėgtumas
• Verksmingumas
• Nemiga
• Užsisklendimas
• Nekantrumas
• Energijos, motyvacijos stoka
• Apetito pokyčiai
• Pablogėjusi dėmesio koncentracija

Visi šie požymiai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių. Melancholija po gimdymo gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių: hormoninių pokyčių, didelio atsakomybės jausmo ar dėl reikšmingų gyvenimo pasikeitimų, siejamų su kūdikio gimimu. Profesionali specialistų pagalba nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti.

Depresija po gimdymo

Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4-10 proc. vyrų. Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc. pagimdžiusių moterų.

Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Pogimdyminės melancholijos požymiai yra labai panašūs į depresijos po gimdymo, tačiau pastaroji gali būti diagnozuojama, kai pasireiškia visi arba bent keletas simptomų, kurie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites.

Depresijos po gimdymo simptomai:

• Prislėgta nuotaika
• Bevertiškumo, kaltės jausmai
• Kūno svorio ar apetito pokyčiai
• Susidomėjimo ar malonumo praradimas
• Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje
• Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas
• Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam
• Energijos praradimas arba nuovargis
• Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu
• Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus
• Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą
• Nemiga arba hipersomnija (galėjimas užmigti bet kuriuo paros metu)
• Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį

Ilgą laiką negydoma, depresija po gimdymo gali virsti ilgalaike ar pasikartojančia depresija, pakenkti poros santykiams ir padidinti savižudybės grėsmę. Dėl didelės rizikos pakenkti sau ar kūdikiui mama turi nedelsiant gauti specialistų pagalbą.

Potrauminis streso sutrikimas

Intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai. Išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties.

Kaip pasirūpinti savo emocine sveikata

Nėščios ir pagimdžiusios moters emocinė sveikata yra tokia pat svarbi, kaip fizinė. Šiuo laikotarpiu svarbu atpažinti savo emocijas ir žinoti, kaip padėti sau:

• Judėjimas. Nerimas kūną kausto, o vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda kūną išjudinti. Judėdami mažiname jaučiamą įtampą.
• Kvėpavimas. Mokydamiesi lėtai ir ramiai kvėpuoti tiesiogiai lėtiname savo širdies susitraukimus ir tai siunčia mūsų smegenims signalą „viskas yra gerai“.
• Mityba. Kūnui patiriant didelius pokyčius, svarbu tinkamai juo pasirūpinti: laikytis subalansuotos mitybos, gerti pakankamai skysčių ir palaikyti omega-3, vitaminų ir mikroelementų balansą.
• Adekvatūs lūkesčiai sau. Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti savo gyvenimą tarsi iš naujo. Tad svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius savo jausmus.
• Artimųjų pagalba. Artimųjų pagalba ir supratimas šiuo ypač jautriu laikotarpiu yra gyvybiškai svarbūs. Ypač svarbi pagalba nakties metu ir dalinantis kūdikio priežiūros pareigomis, kad mama gautų pailsėti ir pamiegoti.
• Santykiai. Jei pastebite depresijos po gimdymo simptomus ir praėjus dviem savaitėms jie nemažėja ar net blogėja, svarbu nedelsti ir kreiptis specialistų pagalbos.

Pagalbos galimybės Lietuvoje

Pagalba teikiama ir nėščiosioms ar mamoms, susiduriančioms su iššūkiais, kai tampa vis sunkiau rūpintis savimi ar kūdikiu, atlikti kasdienes užduotis ar reikalingas palaikymas:

• Visuomenės sveikatos biurai - psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse.
• Psichikos sveikatos centrai - medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
• Bendruomeniniai šeimos namai - kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. 1815 I-V 8-20 val., pkpc.lt.
• Būtinoji pagalba.
• Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. ir 17-21 val., tevulinija.lt.
• Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus.
• Krizinio nėštumo centras - kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt.
• Asociacija „Gandras“ - kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
• „Tu esi“ - informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt.
• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai - nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 8 700 55516, specializuotospagalboscentras.lt.
• „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai - savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus. Odminių g.

Papildoma informacija ir kontaktai

• VILTIES LINIJA - teikiama emocinė parama telefonu bei laiškais, skambučiai nemokami iš bet kurio tinklo.
• TĖVŲ LINIJA - teikiamos psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams.
• PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI - kreipkitės į psichikos sveikatos centrą, prie kurio esate prisiregistravusi, gaukite medicinos psichologo ar psichiatro nemokamą konsultaciją be siuntimo.
• MOBILIOS KRIZIŲ ĮVEIKIMO KOMANDOS - esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje teikiama pirminė konsultacija telefonu, prireikus atvyksta psichologų komanda teikia pagalbą vietoje.

PROGRAMĖLĖ „ATSIPŪSK“ - dėmesingumo praktikų ir meditacijų rinkinys, kuris tau padės įveikti stresą, sušvelnins nemalonius emocinius išgyvenimus ar net fizinį diskomfortą bei skausmą.

PROGRAMĖLĖ „PAGALBA SAU“ - emocinės savipagalbos programėlė, kuri ne tik padeda stebėti savo būseną, bet ir suteikia informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą, prireikus pagalbos.

MAMA MUMS RŪPI - pogimdyminės depresijos prevencija. Informacija, nemokamos paskaitos tėvams, terapinės savipagalbos grupės.

Specializuotos įstaigos ir linijos:

• PAGALBA SAU - Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą / www.pagalbasau.lt
• PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI - Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota(s), psichikos sveikatos centrą.
• 1815 I-V 8-20 val.
• +370 603 57912 / www.krizinionestumocentras.lt
• NAMŲ MAMA - Nemokama mamų bendruomenė visoje Lietuvoje.
• ir 17-21 val.
• 116 123 visą parą / www.viltieslinija.lt
• JAUNIMO LINIJA - Emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu / www.jaunimolinija.lt
• TU ESI - informacija esant savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam / www.tuesi.lt
• SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC) - Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.vmotnam.lt, www.specializuotospagalboscentras.lt
• CARITAS MOTINOS IR VAIKO GLOBOS NAMAI - paslaugos besilaukiančioms ir moterims su vaikais iki 7m.: konsultavimas, savitarpio pagalbos grupės, ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos / Odminų g.

Pagalbos linijos:

• 112 SKUBIOS PAGALBOS NUMERIS - kreipkitės esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, jei vykdomas smurtas (galima pranešti anonimiškai).
• 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt.
• ir 17-21 val.

Nerimas, dvejonės, baimės, depresyvumas taip pat gali būti natūralia motinystės dalimi, kuriai išbūti gali prireikti gydytojo pagalbos! Psichologinė parama labai svarbi nėštumo ir motinystės pradžios laikotarpiu, todėl psichologo konsultacija padeda išgyventi ypatingą pokytį, stebėti, išgirsti, išklausyti ir suteikti tinkamą emocinę pagalbą reikiamu metu.

žymės:

Panašus:

• Kaip Užauginti Laimingą Ir Sėkmingą Žmogų: Psichologės Aušros Kurienės Patarimai
• Kaip Psichologas Efektyviai Kovoja Su Smurtu Globos Namuose: Veiksmingiausios Prevencijos Ir Intervencijos Strategijos
• Sužinokite viską apie socialinės globos namų psichologo pareigybės aprašymą – reikalavimai, atsakomybės ir karjeros galimybės!
• Nepraleiskite! Geriausios knygos apie kūdikių auginimą, kurias privalo turėti kiekviena mama
• Žieminiai Batai Vaikams su Vilna: Šilti ir Patogūs Nuo -5 iki -20°C