Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Pastojusi, ypač pirmą kartą, dažna moteris tampa įtari ir visais įmanomais būdais siekia apsaugoti savo būsimą kūdikį. Kai mažylis išvysta pasaulį, šis troškimas dar labiau sustiprėja. Nors daugelis prietarų yra atkeliavę iš labai senų laikų, šiuolaikinė moteris vis dar patiki vienu ar kitu tvirtinimu.

Įdomu, ar mūsų proprosenelių pamokymuose yra bent kiek tiesos? Deja, į šį klausimą atsakyti negalime. Moksliškai įrodyta, kad įtarumas ir prietaringumas (kaip ir religingumas) yra ne įgimtos, o įgytos savybės. Tad jei juodą katę išvydusi mama perveda dukrą į kitą kelio pusę, tikėtina, kad taip elgsis ir pastaroji.

Prietarai nėštumo metu

Anksčiau manyta, kad moteris, kuri per daug laiko skiria mezgimui, siuvimui ar siuvinėjimui, gimdyti gali sunkiau nei įprasta, aplink kūdikio kaklą gali apsivyti virkštelė, gali būti „užsiūtas“ kelias į šį pasaulį. Šiais laikais toks raminantis užsiėmimas mamoms netgi rekomenduojamas. Tačiau ilgai sėdėti vienoje vietoje nereikėtų, nes dėl to vaisius prasčiau aprūpinamas maistu, sunkiau iki jo atkeliauja kraujas.

Senovėje, kai kūdikių mirtingumas buvo labai didelis, kraiteliu iš anksto niekas nesirūpindavo, nes neturtingiesiems nelaimės atveju tai būtų bereikalingos išlaidos, o turtuoliams - papildomos neigiamos emocijos. Todėl tikėta, kad skubančios mamos gali susilaukti nesveiko arba negyvo vaikelio. Šiais laikais galioja priešinga taisyklė: iš anksto kraitelį nusipirkusi mama jaučiasi ramiau ir saugiau.

Mūsų močiutės tikėjo, kad plepių mamų laukia sunkus gimdymas. Realaus pagrindo tokiems spėjimams nėra, bet ir šiandien ezoterikai ir netgi kai kurie psichologai rekomenduoja kuo ilgiau aplinkiniams nepasakoti apie savo nėštumą, ypač jei jo pradžia komplikuota. Pirmąjį trimestrą įvyksta daugiausia persileidimų, todėl jei nutiktų nelaimė, niekas apie tai neklausinėtų, neįkyrėtų perdėtu rūpesčiu ir dar labiau neskaudintų. Tai, ko gero, vienas iš nedaugelio prietarų, kuriais ir šiandien galima tikėti.

Nors žiūrėjimas į negražius ar mirusius žmones, gyvūnus ar daiktus vaikelio išvaizdai įtakos tikrai neturės, blogą nuotaiką ar išgąstį bus priverstas pajusti ir vaisius. Dėl šios priežasties moteris kuo dažniau turėtų apdovanoti save teigiamomis emocijomis: mėgautis gražiais vaizdais, klausytis mėgstamos muzikos, užsiimti mėgstama veikla. Kuo daugiau gerų pojūčių, tuo laimingesnė mama.

Ilgai buvo manyta, kad mamai pakėlus rankas kūdikiui atsiranda papildomos erdvės, todėl jis pradeda aktyviau judėti ir ant jo kakliuko gali apsivynioti virkštelė. Tačiau ginekologai prieina prie išvados, kad virkštelės ilgis yra genetiškai paveldimas, todėl rankų kilnojimas ir galimas virkštelės apsivyniojimas nesusiję. Bet ši poza turi kitokių trūkumų: ilgai laikant iškeltas rankas, vaisiui gali pristigti deguonies prasidėti priešlaikinis gimdymas.

Mūsų močiutės tikėjo, kad toks sėdėjimo būdas turi įtakos vaikelio kojų formai, t. y. dažnai taip sėdinčios mamos gali pagimdyti kūdikį kreivomis kojytėmis. Nėščiosioms iš tikrųjų nerekomenduojama taip sėdėti, tiesa, dėl visai kitos priežasties. Taip sėdint sutrinka kraujotaka, todėl gali išsiplėsti venos.

Senais laikais buvo tikima, kad ko nors pagailėti nėščiai moteriai negalima - užpuls pelės. Kuriai būsimai mamai nepatiktų toks prietaras? Taip pat tikėta, kad jei nėščioji negaus tokio valgio, kokio nori, gimdymas bus sunkus. Kadangi gimdymo sunkumai su patenkintais norais neturi nieko bendra, šis prietaras, žinia, neturi jokio pagrindo. Visgi besilaukiančiai moteriai reikėtų valgyti viską, ko norisi, nes organizmas aiškiai praneša, ko jam labiausiai trūksta. Nepamirškite ir gydytojo rekomendacijų bei racionalios mitybos principų.

Priimta manyti, kad niekam nežinant gimdymas praeina greičiau ir lengviau. Tai - netiesa, nes gimdymo eigai kitiems žmonėms žinoma informacija įtakos negali padaryti. Visgi yra ir šiek tiek tiesos. Daugumą nėščių moterų erzina kvailas klausimas: „Dar nepagimdei?“ Ypač kai mama laukia nesulaukia gimdymo, o paskirta diena jau seniai praėjusi.

Senovėje tikėta, kad jei nėščia moteris dažnai pyksta, kūdikis gims su įgimtomis dėmėmis arba bus baisus rėksnys. Tiksli pigmentinių dėmių atsiradimo priežastis kol kas nenustatyta, tačiau, gydytojų tvirtinimu, tai tikrai nėra pykčio rezultatas. Vis dėlto akivaizdu, kad konfliktinės situacijos nenaudingos nei būsimai mamytei, nei mažyliui.

Manyta, kad tai gali nulemti, kiek priešų turės užaugęs vaikas. Bijoti reikėtų visai ne to. Katės yra toksoplazmozės - labai pavojingos ligos nėščiosioms - sukėlėjų nešiotojos. Per placentą mikrobai gali patekti į kūdikio kraujotaką ir paralyžiuoti jo nervinę sistemą. Kad taip nenutiktų, nereikėtų liesti svetimų kačių, o laikomas namuose ištirti. Taip pat nėštukei nederėtų liestis ir prie katės tualeto.

Anksčiau ilgi plaukai buvo sveikatos ir grožio simbolis. Plaukų kirpimas - paliegusios moters, kuri negali pagimdyti sveiko vaiko, ženklas. Dabar psichologai mamoms, atvirkščiai, rekomenduoja kuo dažniau lankytis pas kosmetologą ir kirpėją - kad jaustųsi gražios ir savimi patenkintos.

Anksčiau nuotraukas ir portretus sau galėdavo leisti tik labai turtingos moterys, kurios išsiskyrė ypač trapia sveikata. Tad nenuostabu, kad joms dažnai tekdavo patirti persileidimą ar pagimdyti negyvą vaikelį. Dabar įamžinti laimingą būsimą mamą ne tik galima, bet ir reikia. Juk lauktis vaikelio pasitaiko ne kasdien.

Prietarai apie naujagimius

Daug prietarų yra susijusių ir naujagimiais.

  • Iki šešių savaičių kūdikio aplinkiniams rodyti nevalia. Net jei netikite pikta akimi, po svečių apsilankymo mažylis gali susirgti. Nužiūrėjo? Ne, svečiai su savimi atsinešė naujų mikrobų.
  • Kūdikiui negalima žiūrėti į veidrodį. Prietaras grindžiamas tuo, kad save išvydęs mažylis gali išsigąsti ir dėl to ilgai nekalbėti. Iš tikrųjų nieko panašaus - 3-4 mėnesių vaikiukai su didžiuliu malonumu stebi save veidrodyje ir šypsosi.
  • Išdygus dantukui, reikia dovanoti sidabrinį šaukštelį. Šį prietarą paaiškinti labai paprasta. Sidabras pasižymi išskirtiniu antibakteriniu poveikiu. Išdygus pirmiesiems dantukams, mažylis pradeda pamažu pažindintis su nauju, kietu maistu. Jis turi būti ne tik naudingas, bet ir saugus.
  • Iki vienerių metukų vaiko negalima kirpti, o vienerių verta nuskusti. Kirpti mažylio negalima todėl, kad neva su pirmaisiais plaukeliais nukerpamas ir jo protas. Paprastai iki metų vaikų plaukai ir taip būna reti bei švelnūs, tad kirpti paprastai nėra ko, o nuo metų jie savaime tampa tvirtesni.
  • Vaikui negalima duoti pažįstamo žmogaus vardo, ypač to, kuris yra miręs. Dėl to neva žmogus gali įsiligoti ar net numirti.

Vaikas ir emocijos

„Nerodyk pirmus mėnesius kūdikio svetimiems - nužiūrės“ arba „Nerodyk pirmą pusmetį kūdikiui veidrodžio, nes kenkia“, tikriausiai, esate girdėję tokius ir panašius prietarus. Vaikai nuo kūdikystės, kuomet žiūri į kitą žmogų, laukia emocinio atsako kito žmogaus veide. Ne visi suaugę žmonės moka pateikti tą atsaką. Tokį atsaką kūdikiui visada pateikia mama, nes ryšys tarp mamos ir kūdikio artimas, ir žiūrėdama mama į savo kūdikį supranta neverbalinę jo kalbą.

Vaikas mato jos atsaką: kai jis šypsosi, mama irgi šypsosi, kai jis liūdi, mama irgi liūdi. Jei į vaiką žiūri svetimas žmogus, tokio ryšio nėra. Vaikas skleidžia signalus, o kitas žmogus signalų nesupranta ir neatsako. Vaikas toliau skleidžia signalus, bet negauna atsako. Tada gali nutikti taip, kad vaikas išsigąsta ir pradeda verkti. Taigi, gal todėl sakoma, kad kūdikių geriau nerodyti svetimiems, nes mes nežinome, koks tai žmogus, koks jo empatijos jausmas, ar jis moka skleisti „geruosius“ signalus ir tinkamai atsakyti į neverbalinę kūdikio kalbą.

Veidrodis yra labai naudingas vaiko vystymuisi. Tokiu būdu tobulėja vaiko emocinė raida. Kūdikiams galima rodyti paveiksliukus su įvairių žmonių atvaizdais, pamatysime, kaip jie skirtingai reaguoja į linksmą ir piktą veidą. Tai yra, matysime, kaip kūdikiai moka skirti emocijas.

Šiuolaikinės mamos ir prietarai

Dainininkė Oksana Pikul-Jasaitienė (31 m.), gegužės pabaigoje atšventusi būsimo kūdikio sutiktuves, laikosi ir holivudiškų, ir lietuviškų senovinių prietarų.

Nepirkti naujagimiui drabužių, vežimėlio, lovytės esant ankstyvam nėštumui - to dažniausiai laikosi dažna šiuolaikinė motina. Šio prietaro šaknys - gilios. Jo gana griežtai laikėsi XIX amžiaus pabaigoje Lietuvos moterys tiek kaimuose, tiek miestuose, nes baiminosi, kad per anksti suruoštas kūdikio kraitelis gali prišaukti nelaimę. Todėl nėščioji stengdavosi kuo ramiau išgyventi kūdikio laukimą ir jį apgobti paslapties šydu.

O.Pikul-Jasaitienė būsimam kūdikiui reikalingus daiktus supirko tik septintąjį nėštumo mėnesį, tad prieš pat gimdymą nebereikės bėgioti po parduotuves. Grupės „Naujos pupytės“ narė neabejojo, kad pirmiausia kūdikiu turi pasidžiaugti tėvai, artimieji, todėl pirmą mėnesį po gimdymo didelio lankytojų srauto nebus. Juk ir anksčiau moterys laikėsi prietaro kone mėnesį nerodyti kūdikio, kad nebūtų nužiūrėtas.

Tačiau dabartinės senelės, išauginusios po keletą vaikų ir sulaukusios būrio anūkų, purto galvą išgirdusios apie triukšmingai švenčiamas būsimų kūdikių sutiktuves (angl. „baby shower“). Joms sunku net įsivaizduoti, kad prieš gimdymą reikėtų švęsti būsimo vaikelio atėjimo šventę, kuri pastaraisiais metais tapo populiari Jungtinėse Amerikos Valstijose.

O.Pikul-Jasaitienė anksčiau apie tokią šventę nė negalvojo, bet kai draugės pasiūlė atšvęsti būsimo naujagimio sutiktuves, ji neatsispyrė: „Neturėjau jokių organizacinių rūpesčių, todėl greitai sutikau, kad tokia šventė būtų surengta.“ Būsimo Oksanos ir Simo kūdikio sutiktuvėse dalyvavo vien dailiosios lyties atstovės, tarp jų buvo ir dainininkės mama Laima. Šventės dalyvės ir būsimoji gimdyvė vilkėjo baltus drabužius - dažniausiai tokios spalvos drabužėliais rengiami naujagimiai, tad taip apsirengti šios šventės proga buvo simboliška.

Skirtingai negu O.Pikul-Jasaitienė, dizainerė Julija Žižė (29 m.) būsimo kūdikio sutiktuvėse vilkėjo ne neutralią baltą, o rožinę suknelę. Ši spalva išdavė, kad būsimoji motina po širdimi nešioja mergaitę. Šito nė neslėpė J.Žižė, su vyru fotografu Laurynu Žižiu (38 m.) išrinkę būsimai atžalai Lėjos vardą. J.Žižei svarbiau gera savijauta nei prietarai, todėl ji neslepia džiaugsmo laukiant šeimos pagausėjimo. Dėl to moteris džiaugsmingai surengė ir būsimo kūdikio sutiktuves, o jų akimirkas įamžino fotografas.

Prietarai, kuriais derėtų tikėti

  1. „Būsimai mamai negalima žiūrėti į tai, kas negražu ir baisu - tai gali paveikti vaiko išvaizdą“. Su tuo sutinka ir medicina. Stresas, jaudulys blogai veikia ne tik motinos, bet ir mažylio būklę. Todėl nėščiosioms reikia vengti neigiamų įspūdžių ir vaizdinių. Daugiau džiaugsmo, malonių įspūdžių.
  2. „Nėščiajai negalima keiktis ir pykti, nes mažylis išaugs pikčiurna“. Bet kuris gydytojas Jums pasakys - nėščiosios turi vengti bet kokių konfliktiškų situacijų ir triukšmingų vietų.
  3. „Būsima mama neturėtų pati siūti, megzti arba pirkti savo vaikui daiktus“. Visiškai teisingai! Perduokite šiuos rūpesčius giminėms - tėvui, senelėms, tetoms. Neatimkite iš jų šio džiaugsmo. Pagalvokite pačios - kam Jums stumdytis transporte ir tvankiose parduotuvėse, kur daug kosinčių ir čiaudinčių žmonių!
  4. „Nėščiajai negalima sėdėti ant slenksčių (palangės, stalo ir t. t.)“. Be abejo, negalima! Iš aukštai galima ir nukristi. Ir be to, skersvėjai tiesiog neleistini mažylio laukimo laikotarpiu. Taigi, nebūkite lengvabūdės ir pasaugokite savo sveikatą.
  5. „Nėščiosioms negalima nieko valgyti paslapčia - vaikas gali gimti baikštus“. Pirmiausia, valgyti sausai arba einant yra kenksminga. Be to, jei Jus netyčia “užtiks“ naktį prie šaldytuvo - galite labai išsigąsti.
  6. „Nėščiosioms negalima kelti rankas į viršų ir kabinti drabužius“. Ginekologai mano, kad nuo 20-tos nėštumo savaitės to iš tikrųjų nereikia daryti. Tokia kūno padėtis provokuoja vaisiaus vandenų nutekėjimą ir priešlaikinį gimdymą.
  7. Katės perneša toksoplazmozės - labai pavojingos ligos nėščiosioms - sukėlėjus. Per placentą sukėlėjas patenka į vaiko kraujotaką. Įgimta toksoplazmozė - sunki liga, pažeidžianti vaiko nervų sistemą. Moteris gali susirgti, net apie tai nežinant! Todėl geriau nerizikuoti! Nelieskite svetimų gyvūnų. Jei namuose gyvena katė - būtinai aplankykite veterinarijos kliniką, kur jai atliks tyrimus dėl toksoplazmozės sukėlėjo. Nėštumo metu nesiartinkite prie katės tualeto, paskirkite šiuos rūpesčius namiškiams.

Prietarai apie naujagimius ir kūdikius, su kuriais sutinka ir gydytojai

  1. Iki šešių savaičių vaiko negalima rodyti pašaliniams - kitaip nužiūrės. Pakankamai protingai! Gydytojai primigtinai rekomenduoja sumažinti iki minimumo mamos su naujagimiu lankymą.
  2. Naujagimius negalima leisti bučiuoti - bus ilgai nebyliai. Bet kokia infekcija neigiamai veikia vaiko vystymąsi. Todėl ir šis įspėjimas nėra atsitiktinis.
  3. Kol vaikas neišmoks kalbėti, jo negalima maitinti nei žuvimi, nei žuviene. Daugelis šiuolaikinių terapeutų turi vieningą nuomonę, kad įvesti žuvį į vaiko racioną galima, tik kai jam sukanka metukai. Tai susiję su tuo, kad žuvis gali sąlygoti paūmėjimą vaikams, linkusiems į alergiją maistui. Bet kuriuo atveju, įvesti žuvį į vaiko racioną galima tik tyrelės pavidale. Virtoje žuvyje, ir tuo labiau, žuvienėje, galite nepamatyti kaulų ir prisišaukti bėdą.
  4. Kūdikio negalima statyti kojytėmis ant stalo - ilgai neišmoks vaikščioti.
  5. Negalima mažų vaikų statyti ant stalo - kris be priežasties. Stalas - ne vieta mažylio „pasivaikščiojimui“ ir „pasisėdėjimui“. Nereikia žaisti su likimu.
  6. Iki metų negalima vaiko kirpti, kad „proto nenukirptume“. Ar tikėsite šiuo prietaru, ar ne - bet kuriuo atveju, nepamirškite saugumo technikos! Maži vaikai yra ypatingai judrūs, Ir, kas yra ypatingai svarbu, neleiskite, kad pirmas Jūsų mažylio kirpimas virstų kankinimu. Daugiau meilės, kantrybės, ramybės!
  7. Kad kūdikiui būtų viskas gerai - nepalikite nakčiai jo daiktų ant virvės lauke. Mažylio drabužėliai turėtų būti ypač kruopščiai išskalbti ir išlyginti - tą žino visi. Per naktį, su lauke paliktais mažylio daiktais gali nutikti viskas. Juos gali sušlapinti lietus, gali užteršti paukščiai, jie tiesiog gali apdulkėti.

žymės: #Kudiki #Kudikiu

Panašus: