Lietuvos Respublikos Seimas 2022 metus paskelbė Sūduvos metais, siekiant pabrėžti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimuisi XIII-XIV a., lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi ir stiprinimo procesui, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 metais.
Sūduviai tikisi, kad plačiau apie tai prakalbus, daugeliui taps suprantamas istorinis šio vardo svoris. Būtent šios tarybos teikimu Lietuvos Respublikos Seimas 2022 metus, siekdamas pabrėžti, pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimuisi XIII-XIV a., lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi ir stiprinimo procesui, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 metais, paskelbė Sūduvos metais.
Sūduvos vardo istorija
„Sūduvos vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas graikų geografo, astronomo Klaudijaus Ptolemėjaus (naujesnė adaptuota versija - Ptolemajus) apie 150 mūsų eros metais parašytame aštuonių tomų veikale „Geografija“.
Aprašant baltų gentis prie Sarmatijos (Baltijos) jūros istoriniame šaltinyje įvardyti sūduviai (sudinai, soudinoi), galindai, sėliai ir kiti, - pasakoja R.Vasaitienė. - Vėliau kryžiuočiai irgi minėdavo sūduvių kraštą - terra Sudorum, Sudovia, Sudowenses, Sodowite.“ K.Ptolemėjus (gimęs apie 90 m. - miręs apie 168 m.), rašydamas savo veikalus, rėmėsi keliautojų ir pirklių pasakojimais. Tad neabejotinai Sūduva yra žymiai senesnis, tikresnis krašto pavadinimas. Suvalkijos tada niekas nežinojo.
Kaip pabrėžia R.Vasaitienė, šiemet minima Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis. Baltų tautos šiose žemėse gyveno seniai, tačiau sūduvių kraštas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK) atiteko tik po Žalgirio mūšio, 1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį.
Suvalkijos pavadinimo atsiradimas
Lietuva Sūduvos neteko po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padalijimo. Sūduva buvo atskirta nuo Lietuvos. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystei, o Napoleonui užkariavus Prūsiją, iš Lenkijos išvijus Rusijos kariuomenę ir įsteigus Varšuvos kunigaikštystę, Užnemunė 1807-1815 m. priklausė šiai kunigaikštytei. Po Napoleono žlugimo kraštas įėjo į Rusijos imperijos Suvalkų guberniją (kartu su dalimi Lenkijos teritorijos). Dėl to prigijo sinonimiškai artimas Suvalkijos pavadinimas. Istorinis Sūduvos vardas buvo pamirštas ilgam.
Vis dėlto žinant, kad dabartinis Lenkijos Suvalkų miestas nuo XIV a. iki 1795 m. priklausė LDK, baltų tautos šioje vietovėje gyveno jau nuo 9 tūkstantmečio prieš mūsų erą, atlaidžiau norisi žiūrėti ir į Suvalkijos pavadinimą. Pagal Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartį 1920 m. liepos 12 d. Suvalkai buvo priskirti Lietuvai, tačiau po daugiau nei mėnesio lenkų kariuomenė išstūmė Lietuvos kariuomenę ir miestas atiteko Lenkijai. Tai istorinis etninės Lietuvos miestas, kartu su Užnemune po trečiojo ATR padalijimo atitekęs Prūsijai, paskui Napoleono įkurtai Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. - Rusijos imperijai.
Tad nors Sūduva senesnis krašto pavadinimas, suprantamas ir Suvalkijos vardo šalininkų noras išlaikyti Suvalkijos vardą. Jo galbūt nereikia sieti vien su cariniais laikais bendru buvimu Suvalkų gubernijoje. Suvalkija ir suvalkais vietos žmonės ėmė save vadinti nostalgiškai prisimindami buvusias lietuviškas žemes ir vis dar save siedami su lietuvišku Suvalkų miestu, XIX a. buvusiu svarbiu Lietuvai kultūros centru.
Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Rima Vasaitienė yra ir Zanavykų muziejaus direktorė. Nors muziejus pagal savo pavadinimą orientuotas į zanavykų kraštą, Zanavykiją, apimančią Šakius, Kudirkos Naumiestį, Griškabūdį (o tai tik šiaurės Suvalkija (Sūduva), regiono pietūs jau priskiriami kapsams), ekspozicijos pasakoja plačiau. Žvelgiant istoriškai giliau, dabartinis zanavykų kraštas buvo tiesiog Sūduva. Tad pažintis su zanavykais praveria ir Sūduvos gelmes.
„Zanavykų vardas naudojamas tik nuo XIX a. antros pusės, - pasakoja muziejininkė Vilma Stanikienė. - Pirmiausia visus atvykusius iš toliau domina, kas tie zanavykai, klausia, gal su grybais kažkaip susiję. Sakome, kad tikrai ne. Mes esame nuo slaviško žodžių junginio za Novoj - už Novos (Nova - upė Šakių rajone). Lietuviškai turėtume būti vadinami užnoviečiais.“
Anot jos, nors Sūduva etniškai artimesnis pavadinimas, istorikai vien taip vadinti neleidžia. V.Stanikienė tikisi, kad šiais metais, kurie paskelbti Sūduvos metais, bus surengta ne viena konferencija ir diskutuojama šiuo klausimu.
Nuomonės apie pavadinimus
Įdomu, ką apie pavadinimų naudojimą mano iš Šakių rajono kilęs kalbininkas, politikas Arvydas Vidžiūnas. „Aš esu gimęs Gelgaudiškio parapijoje, netoli Nemuno Šakių rajone. Diskusijos, ar vadinti Suvalkija, ar Sūduva, vyksta jau seniai. Esu kalbininkas nuo 1980 metų, kai įstojau į Vilniaus universitetą. Tos aistros man žinomos, - pasakoja A.Vidžiūnas. - Turiu pasakyti, kad mano stebėjimais ir mano matymu, Šakių rajone, kur gyvena zanavykai, - Griškabūdis, Paluobė, Sintautai, Naumiestis ir link Nemuno - Sūduvos vardą girdėdavau tik vadovėliuose ar iš mokytojų lūpų. Mums buvo Suvalkija. Ir ta Suvalkija žmonių kalboje liko. O Marijampolės kraštas - visiška Sūduva. Ten ir sovietiniais metais futbolo klubas buvo „Sūduva“, ir gamyklų, ir mokyklų pavadinimai - Sūduva, ir laikraštis tokiu vardu. Tas autentiškas baltų genties vardas Marijampolės krašte yra likęs. Aš, kad ir kaip klausydavau ir klausdavau savo krašte, niekada Sūduvos negirdėjau. Kaip pamenu, 1999 metais, kaip Vytauto Landsbergio pavaduotojas esu pasirašęs įsakymą, kad Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme būtų įteisinti abu pavadinimai - Suvalkijos ir Sūduvos.“
Kaip priduria A.Vidžiūnas, jis dar dirbdamas Vilniaus universitete iš kitų kalbininkų yra girdėjęs, kad praėjusio amžiaus 7 ar 8 dešimtmetyje buvęs toks susitarimas tarp kalbininkų, tautosakininkų, etnologų - visur oficialiai vartoti Suvalkijos pavadinimą. „Negaliu pasakyti, kokiais sumetimais, - sako jis. - Nors autentiškesnis, senoviškesnis, garbingesnis pavadinimas yra Sūduva, bet niekaip negali paneigti kelių šimtų metų istorijos nuo 1867 metų, kai kalba priėmė suvalkiečių vardą, kilusį iš Suvalkų gubernijos. Man atrodo, - suvalkas, suvalkietis turi net tam tikrų kitų, mentalitetą atspindinčių, linksmesnių ir spalvingesnių reikšmių nei sūduvis. Bent man taip atrodo.“
Kalbininkas A.Vidžiūnas atlaidžiai žiūri ir į slavišką pavadinimą - zanavykas. „Jau sovietiniais metais jis buvo naudojamas, taip pat tokiu pavadinimu buvo futbolo ir dar gal kažkoks klubas. Mes dabar sąmoningai vartojame šį pavadinimą, kaip atspindintį tapatybę, - teigia A.Vidžiūnas. - Zanavykų kraštas - tai Suvalkijos ar Sūduvos dalis, maždaug Šakių rajonas. Nors iš tikrųjų tai lenkiškas pavadinimas - za Novy, už Novos, zanovai. Jis neturi kultūrinės prasmės, bet tai etnografizmas, vieno kito istoriko pavartotas. Tiesiog smagu turėti tokį žodį. Tas pats ir su Suvalkija. Tai nėra klaidingas pavadinimas. Aš manau, kad neverta laužyti iečių ir zanavykų keisti zanoviais arba užnoviais, neverta atsisakyti dabar ir Suvalkijos pavadinimo. Su kalba kitur darosi daug prastesnių, sudėtingesnių dalykų, kur ji degraduoja. Žodis paprastai kalbos nepapjauna. Juo labiau, kad šis žodis jau turi kultūrinę atramą.“
Kraštotyrininkas, visuomenininkas, Sūduvos istoriją tyrinėjantis Vytautas Gaulia iš Marijampolės įsitikinęs kitaip. „Kai aš 1952 m. įstojau mokytis į Kauno politechnikos institutą, vienas smetoninis profesorius mums išaiškino, kas yra Suvalkija ir kas - Sūduva. Nuo to laiko aš stengiuosi, kad šis vardas įaugtų, sugrįžtų, - sako V. Gaulia. - Šiemet sukanka 600 metų, kaip Vytautas Didysis iš kryžiuočių atėmė didelę dalį Sūduvos žemių - nuo Prienų iki Gumbinės (dabar Gusevas Kaliningrado srityje). Tais laikais nebuvo gerų žemėlapių, tai sieną nustatė ties Kybartais. Dabar Sūduva iki Kybartų, o turėtų dar 30 km toliau tęstis. Man keista, kad Seimas, paskelbdamas šiuos metus Sūduvos metais, mini Melno sutartį, kuriai rugsėjo 27 d. sukanka 600 metų, tačiau niekur nekalbama apie K.Ptolemėjaus pirmą kartą paminėtą sūduvių vardą. Matyt, mes neturime žmonių, kurie šitą reikalą „išvyniotų“ ir išgarsintų. O juk sūduviai pirmąkart paminėti prieš maždaug 1870 metų, žymiai anksčiau.“
Kaip pasakoja V.Gaulia, jam seniai buvo smalsu sužinoti, kas konkrečiai apie sūduvius buvo rašoma K.Ptolomėjaus veikale. „Dar sovietiniais metais specialiai įsidarbinau į Marijampolės kalėjimą. Ten sėdėjo vienas tarybinis prokuroras, gavęs 10 metų. Jis Smetonos laikais buvo baigęs Berlyno universitetą, o jo bibliotekoje buvo matęs K.Ptolemėjaus veikalą, - sako V.Gaulia. - Jis papasakojo, kad tame veikale skaitė, jog prie dabartinio Nemuno, netoli Sarmatijos jūros, gyveno dvi galingos tautos - sūdinai ir galindai. Galindai rinko ir iš kitų atiminėjo gintarą, vežė prie Viduržemio jūros parduoti. O didžiulė sudinų gentis užsiėmė gyvulininkyste, augalininkyste, ypač augino daug arklių. Tai aukštos kultūros žmonės, tačiau laisvalaikiu plėšikauja. Taip apie sudinus rašė K.Ptolemėjus.“
Kaip pabrėžia V.Gaulia, Suvalkijos pavadinimą mums primetė Rusijos caras. O pats Suvalkų miestas neseniai šventė tik 300 metų jubiliejų. „Ilgai ten buvo paprasčiausia kryžkelė. Pro tą vietą iš Karaliaučiaus į Gardiną ir iš Kauno į Gardiną ėjo vieškelis. Toje sankryžoje sustodavo keliauninkai, ten pradėjo kurtis pabėgėliai iš dvarų, vienuoliai kamalduliai pastatė koplytėlę. Iš pradžių vietovė buvo vadinta Susvilki, paskui tapo Suvalkais“, - sako V.Gaulia.
Zanavykų muziejus
Atitolstant nuo diskusijų apie krašto pavadinimą, Sūduvos kraštas turi kuo didžiuotis ir tai mielai daro Zanavykų muziejuje (fonduose saugoma apie 50 tūkst. eksponatų, iš kurių dažnai rengiamos besikeičiančios parodos).
Pasakodama apie zanavykus, V.Stanikienė pabrėžia jų šnektos išskirtinumą: „Nors Jonas Jablonskis mūsų kalbos pagrindu sunormino lietuvių kalbą, mes tikrai turime savo ypatingą šnektą, dažniausiai vartojame dviskaitą, visada viską darome dviese, sakome „eikiva kavos išgerkiva; mudvi pasikalbėjova“. Muziejaus sukurtame filmuke lankytojus pasitinkanti išmani zanavykė sako, kad apie šio krašto žmones sakoma „Kieti kaip akmenys, lengvai nepastumsi“.
Zyplių dvaro vežiminėje įsikūręs muziejus, siekdamas atskleisti šio pastato paskirtį, eksponuoja tris vežimus - paprastą, atspindintį valstietišką kultūrą, karietą - dvaro kultūros pavyzdį, ir roges. Lankytojus sužavi registruoto arklio pasas. Kariuomenės tikslais tarpukariu būdavo surašomi visi arkliai, kad, reikalui esant, būtų paimti į kariuomenę. Muziejuje gausu įvairių žemės ūkio padargų. Apskritai, į šį gerų žemių kraštą ūkio padargai greičiau ateidavo nei kitur Lietuvoje, tad čia yra ko pasižiūrėti. Šiame krašte 1807 m., net keliasdešimčia metų anksčiau nei likusioje Lietuvos dalyje, panaikinta baudžiava.
Eksponuojamas ir gorčius. Tai senovinis birių medžiagų matavimo vienetas. Vienas gorčius - 2,9 litro. Turintis taiklią akį nesunkiai atspėja tūrį. Ūkininkų turtingumą išduoda ir kelių rūšių apavas.
Zanavykai didžiuojasi iš čia kilusiais šešiais signatarais. Jiems prieš metus muziejuje sukurtas interaktyvus žaidimas, jau pamėgtas ir vaikų, ir suaugusiųjų. Žaidimo tikslas - apvažiuoti signatarų tėviškes, susisodinti visus signatarus į automobilį ir nusivežti į Vilnių pasirašyti Nepriklausomybės akto. Žaidimo metu labiau susipažįstama su pačiais signatarais.
Muziejus taip pat pristato knygnešių kelią, kuriame pėdsakus įminė ir vienas žinomiausių knygnešių - iš Lukšių kaimo (kuriame įsikūręs ir Zyplių dvaras) kilęs kunigas Martynas Sederevičius (1829-1907), daugiausia platinęs religinę spaudą.
Zanavykai didžiuojasi ir savo kunigais. Šis kraštas, anot muziejininkės, net vadinamas kunigų aruodu. Vien iš Griškabūdžio parapijos suskaičiuojama daugiau kaip šimtas kunigų. Zanavykų krašte yra užaugę penki vyskupai - tai Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Justinas Staugaitis (1866-1943), Pranciškus Būčys (1872-1951), Juozas Žemaitis (1926-2021), Juozas Preikšas (1926-2018), muziejuje yra jo padovanotų daiktų ekspozicija, taip pat Arūnas Poniškaitis (g. 1966).
„Mes skiriamės ir savo tautiniu kostiumu. Zanavykių prijuostės pačios gražiausios ir puošniausios, jas puošia tulpės-lelijos žiedas. Kruopštesnė audėja nepatingėdavo ant prijuostės 150-200 vienetų tulpių išausti, - stebina muziejininkė V.Stanikienė. - Nė vienas kitas Lietuvos regionas savo tautiniame kostiume neturi ypatingo galvos papuošalo - karolinės. Tai iš karoliukų suverta karūnėlė. Karoliukus atsivežti galėjo tik šis turtingesnis kraštas. O zanavykų vyrai pirmi pradėjo juostis kaklajuostes.“ Zanavykų vyrai pirmi ėmė puoštis kaklajuostėmis
Zanavykų etnografiniame kampe - vygė, medinis vežimėlis kūdikiui ir autentiškai paklota lova. Lankytojai nusistebi, kad lova daug trumpesnė už dabartinės. Pasirodo, seniau žmonės miegodavo pusiau sėdomis, buvo manoma, kad lygiai gulėti galima tik karste.
„Vertingiausias ir vienas unikaliausių mūsų eksponatų - XVIII a. kraitlovis. Išskobtas medžio kamienas buvo naudojamas kaip dėžė savo austoms medžiagoms susidėti, taip pat kitam kraičiui. Šis iš tuopos išskobtas kraitlovis į muziejų atkeliavo iš Valiulių kaimo netoli Šakių, - pasakoja V.Stanikienė. - Kraitloviai buvo naudojami ir kituose Lietuvos regionuose, tačiau mažai kur išliko. Kai atsirado staliaus įrankiai, dažai, masyvų kraitlovį pakeitė kraičio skrynios. Tad daug kur jie paprasčiausiai nukeliaudavo į ūkinius pastatus, į juos būdavo pilami grūdai arba tvarte šeriamos kiaulės. Todėl mes labai džiaugiamės, kad pavyko tokį rasti.“
Įdomūs zanavykų stubos eksponatai - moblis ir mangalis. Moblis - prietaisas dideliems audiniams lyginti, mangalis - mažesnis, mažesniems audiniams lyginti.
Apsvarsčiusi iniciatorių prašymą Etninės kultūros globos taryba siūlo „keisti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintą etnografinio regiono pavadinimą Suvalkija (Sūduva) į pavadinimą Sūduva, arba bent Sūduva (Suvalkija)“, teigiama antradienį paskelbtame tarybos pranešime.
EKGT nurodo, jog jau prieš 20 metų kuriant tarybos padalinius etnografiniuose regionuose vietos gyventojai siekė, kad būtų įtvirtintas Sūduvos pavadinimas, tačiau tada tam pasipriešino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai, argumentuodami, kad Sūduva yra istorinės srities pavadinimas, vartotinas daugiau istoriniame kontekste.
EKGT taip pat nurodo, kad Sūduva yra seniausias regiono pavadinimas, jį sugrąžinti kaip pagrindinį siekta ir tarpukaryje. Skelbiama, kad regiono gyventojų etnosas ir dvasinis etnokultūrinis paveldas pradėjo formuotis iki XIX amžiaus pabaigos ir dar seniau, kai teritorija buvo vadinama Sūduva.
„Tuo tarpu Suvalkijos pavadinimas nėra etnonimas, jis sudarytas pagal kitoje valstybėje (Lenkijoje) dabar esančio miesto Suvalkai pavadinimą, kai carinės Rusijos laikais buvo įkurta Suvalkų gubernija, gyvavusi nuo 1867 metų iki Pirmojo pasaulinio karo. Sovietmečiu Suvalkijos pavadinimas, užgožiant Sūduvos pavadinimą, etnologų darbuose ir Lietuvos žmonių sąmonėje buvo įtvirtintas dirbtinai“, - nurodo EKGT savo sprendime.
Suvalkija (Sūduva) yra Lietuvos etnografinis regionas kairiajame Nemuno krante, apimantis didžiąją Lietuvos Užnemunės dalį - Marijampolės apskritį, tai yra Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonus, Kauno rajono pietinę ir Prienų rajono vakarinę dalis.
Panašus:
- Prienų globos namai: kontaktai, informacija ir pagalba senjorams
- Atraskite Prienų Globos Namų Nakvynės Sąlygas ir Unikalų Teikiamų Paslaugų Spektrą!
- Prienų Globos Namai – Išsamūs Atsiliepimai, Paslaugų Apžvalga ir Aplinka
- Atraskite efektyviausius pagalbinius apvaisinimo metodus ir ovuliacijos stimuliavimo būdus
- Neįtikėtina sporto nauda mamoms ir vaikams – atraskite sveikesnį gyvenimą kartu!