Nėštumas ir laikotarpis po gimdymo yra ypatingas metas moters gyvenime, susijęs su įvairiais kūno pokyčiais, įskaitant ir svorio svyravimus. Kiekviena moteris ir kiekvienas nėštumas yra unikalūs, todėl ir svorio prieaugis gali labai skirtis. Natūralu, kad kyla klausimų: kodėl vienos priauga daugiau svorio, o kitos mažiau? Kiek svorio priaugti yra normalu?
Svorio prieaugį įtakojantys veiksniai
- Kūno masės indeksas (KMI) prieš nėštumą: Tai vienas svarbiausių veiksnių.
Mitybos rekomendacijos nėštumo metu
Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Populiarus mitas „valgyti už du“ nėra visiškai teisingas kalbant apie maisto kiekį. Pirmąjį trimestrą papildomų kalorijų dažniausiai nereikia. Šias papildomas kalorijas svarbu gauti iš maistingų produktų: daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, liesų baltymų šaltinių, pieno produktų.
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
„Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S.
Gan dažnai nėščiausias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu.Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus.
Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Mityba po gimdymo
Po gimdymo daugelis moterų nori kuo greičiau atsikratyti nėštumo metu priaugto svorio. Leiskite kūnui atsigauti po gimdymo. Pieno gamybai organizmas naudoja daug energijos - apie 600-700 kcal per dieną. Todėl maitinančioms mamoms rekomenduojama suvartoti papildomai apie 500 kcal per dieną, palyginti su įprastu poreikiu (ne nėštumo metu). Jei norima mesti svorį, bendras kalorijų kiekis turėtų būti apie 2000 kcal, jei norima palaikyti svorį - apie 2500 kcal.
Dabar ypač svarbu ne kalorijų kiekis, o maisto kokybė. Baltymai svarbūs audinių atsistatymui ir pieno gamybai (liesa mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, pieno produktai). Sveiki, nesotieji riebalai yra būtini! Jų yra avokaduose, riešutuose, sėklose, alyvuogių aliejuje, riebioje žuvyje (lašiša, skumbrė). Jie svarbūs tiek mamos, tiek kūdikio sveikatai. Rinkitės kompleksinius angliavandenius - viso grūdo produktus, daržoves, vaisius. Skaidulos padeda palaikyti normalią virškinimo veiklą (apie 25-35 g per dieną). Ypač svarbūs kalcis (pieno produktai, žalios lapinės daržovės), geležis (mėsa, kepenėlės, ankštiniai), vitaminas A (morkos, saldžiosios bulvės, špinatai). Maitinant krūtimi dažnai jaučiamas didesnis troškulys.
Nors specifiniai produktai tiesiogiai neveikia pieno kiekio, kai kurie gali turėti įtakos kūdikio savijautai (pvz., pūsti pilvuką, sukelti neramumą ar alergines reakcijas). Jei įtariate, kad kažkoks maistas kenkia kūdikiui, pabandykite jo laikinai atsisakyti ir stebėkite reakciją.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Kai gydytojas leis, pradėkite nuo lengvų pratimų - pasivaikščiojimų, plaukimo, specialios mankštos po gimdymo, jogos. Būkite kantri: Kūnas keitėsi devynis mėnesius, todėl duokite jam laiko grįžti į formą. Subalansuota mityba, įskaitant sveikus riebalus, yra svarbi tiek mamai, tiek kūdikiui.
„Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
Kelionės nėštumo metu
Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima.
Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
Saulės vonios nėštumo metu
„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti.
Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S.
Miego kokybė nėštumo metu
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.
„Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S. V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Emocinė būklė nėštumo metu
Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo.
Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
Svorio stebėjimas nėštumo metu
Nėščiosios mityba turi užtikrinti adekvatų kūno masės prieaugį. Svertis kasdien nebūtina, tačiau būtų naudinga tai atlikti bent kartą per savaitę. Jei nėščiąją kankina intensyvus tinimas, galvos skausmas, kyla kraujospūdis - pasisverti reikia dažniau. Svorio pokyčius nėštumo metu seka jus prižiūrintis gydytoja ar akušerė. Jei ši procedūra jums nėra maloni, galite jos atsisakyti. Svarbu suvokti, kad normaliu atveju tik nedidelę kūno masės prieaugio dalį sudaro riebalinis audinys (vidutiniškai apie 2,5 kg).
Kiekviena moteris daugiau ar mažiau pažįsta save ir žino, kokios priemonės įprastai padeda, o kokios kenkia jos grožiui. Visgi laukiantis kūdikio kyla daugybė klausimų. Disciplina. Šiuo žodžiu trumpai galima pavadinti sveikos, gražios ir laimingos nėštukės receptą. Pasak dietistės ir asmenininės trenerės Renatos Malinauskienės, netgi valgyti galima beveik viską, kas leidžia jaustis gerai. Svarbiausia rinktis natūralius ir šviežius produktus: pilno grūdo duoną, košes, pilno grūdo makaronus, šviežią bei liesą mėsą, žuvis, pieno produktus, įvairias daržoves, vaisius ir uogas, vengti labai saldžių, turinčių daug kalorijų maisto, riebių padažų, produktų, galiojančių „n” metų. Priklausomai nuo nėščiosios svorio ir kitų aplinkybių, gydytojai nėštumo metu rekomenduoja priaugti 10-15 kilogramų. Visgi neretai tai tampa iššūkiu: net apie 40 proc. moterų nėštumo metu priauga per daug svorio, o tai nulemia ir vėlesnį svorio didėjimą.
„Argi kūdikėlis įsčiose yra tokio paties didumo kaip ir jo mama? Ar jam reikia tiek pat maisto? Pirmus 3-4 mėnesius vaikelio organizmas beveik visiškai nereikalauja papildomų kalorijų, tik vėliau reikia palaipsniui ir nežymiai didinti jų kiekį, akcentuojant ne kiekį, o kokybę. Kūdikis įsčiose pasiima tiek, kiek jam reikia, o visa kita palieka mamai”, - sako R. Malinauskienė. Svarbiausia laikytis režimo ir saiko, gerbti savo kūną bei nepamiršti, kad nėščia moteris yra atsakinga už būsimo kūdikio ir savo sveikatą, ragina dietistė.
Kūno svorį įprasta kontroliuoti sportu ir dietomis, tačiau kai fizinis aktyvumas tampa ribotu, pasirinkimo galimybių praktiškai nelieka. Net jei maitinatės sveikai, o svoris vis tiek auga sparčiau nei norėtųsi - dietoms dabar ne laikas. „Nėščiajai negalima badauti, sąmoningai atsisakyti valgyti bijant priaugti svorio. Tokius drastiškus metodus lydės nemalonios pasekmės - trūks gyvybiškai svarbių elementų. Reikėtų maitintis subalansuotai, kad gautume visas maistines medžiagas, reikalingas kūdikio vystymuisi, ir pačiai mamai”, - pataria dietistė.
Tiesa, žiemą norisi šiltesnio ir sotesnio maisto, bet specialiai nereikia maisto gardinti riebiais padažais. Šaltuoju metų laiku, kai trūksta šviežių daržovių, vaisių ir uogų, galima vartoti šaldytus, nes konservuoti, pasterizuoti ir virti produktai praranda savo maistinę vertę. Juokaujama, kad net didžiausios dietų gerbėjos nesisveria taip dažnai, kaip nėščiosios. Per pirmą nėštumo trimestrą sveika nėščioji turėtų priaugti apie 2 kg svorio. Nuo 4 iki 9 mėn. svoris didėja sparčiau, todėl reikia neprarasti budrumo. Nėštukė turi mankštintis noriai, neprievartaudama savęs, ypač jeigu iki nėštumo visai nesportavo. Jei viršijote rekomenduojamą svorį, nepulkite į paniką ir nesiimkite drąstiškų veiksmų. Tiesiog stenkitės kitomis savaitėmis priaugti tiek, kiek rekomenduojama. Tačiau jokiu būdu ne badauti ir lieti prakaitą sporto salėje!
„Nėštukė turi mankštintis noriai, neprievartaudama savęs, ypač jeigu iki nėštumo visai nesportavo. Svarbu įsiklausyti į savo organizmą, būseną, nuotaiką ir, be abejo, į gydytojo rekomendacijas. Moteris gali prisiversti nueiti į sporto salę, tačiau nėštukė turėtų eiti sportuoti tik tuomet, kai iš tikrųjų nori, kai mankšta jai suteikia pozityvias emocijas”, - įsitikinusi mankštas ir nėščiosioms vedanti R.
Jei savijauta gera, o svoris atitinka normas, valgyti galima viską. Saldumynų: šokolado, sausainių, pyragų, saldžių gėrimų, limonadų, sulčių, arbūzų, vynuogių, bananų, melionų. Šviežią lietuvišką upių, ežerų, tvenkinių žuvį.
Jei jūsų šlapimas koncentruotas (tamsios spalvos), dažnai džiūsta burna, liežuvis, kietėja viduriai - vadinasi, išgeriate nepakankamai vandens. Mūsų smegenyse alkio ir troškulio reguliavimo centrai yra labai arti vienas kito - neretai troškulį galime palaikyti alkiu.
Mitybos patarimai
- Atsisakykite visų saldžių gėrimų (bet kokių sulčių, vaisvandenių, arbatos ar kavos saldinimo).
- Planuokite pagrindinius valgymus. Pusryčiai, pietūs ir vakarienė turėtų būti pakankamai sotūs, o 2-3 užkandžiai tarp jų - palyginti negausūs. Reikėtų vengti itin dažno užkandžiavimo ir pernelyg ilgų pertraukų tarp valgymų, valgymų praleidimo.
- Padidinkite daržovių kiekį. Kaskart per pusryčius, pietus ar vakarienę valgykite pakankamai daržovių (šviežių salotų, troškintų, virtų, keptų orkaitėje…). Jei per dieną suvalgote 3-4 vaisius, jų kiekio nedidinkite.
- Sumažinkite cukraus kiekį maiste. Rinkitės nesaldintą jogurtą, mažiau cukraus turinčius kasdienius produktus: duoną, sausus pusryčius, košes, varškės gaminius ir kt. Panagrinėkite etiketes: pridėtinis cukrus neturėtų viršyti 5 g/100 g.
- Vartokite daugiau maistinių skaidulų turinčių produktų - jos padeda išvengti gliukozės „šokinėjimo“ kraujyje, kuris gali lemti alkio protrūkius.
- Padidinkite fizinį aktyvumą.
„Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Naujagimio svorio prieaugis: sužinokite, kas laikoma normaliu ir kaip stebėti vaiko sveikatą!
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Gimdymo Vakuumo Indikacijos: Kada ir Kodėl Ši Procedūra Yra Būtina?
- 6 Mėnesių Kūdikio Maitinimo Schema: Viskas, Ką Turi Žinoti Tėvai!